Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 17:59, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 17:59, parašė: Viska lemia pinigai ir geras advokatas
Daug yra tokių atvejų, kai vyrams priteisiami alimentai, skolelė kabo bene visą gyvenimą, o pinigėlių kaip nematyti, taip nematyti 
artunion, 21 Lie 2012 - 22:53, parašė:
artunion, 21 Lie 2012 - 22:53, parašė: Naivuolė jūs
Daug yra tokių atvejų, kai vyrams priteisiami alimentai, skolelė kabo bene visą gyvenimą, o pinigėlių kaip nematyti, taip nematyti
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:06, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:06, parašė: Tai jus naivuole jei tikite,kad vyrai turintys pinigu,juos pades ant padekliuko .O jei ex neturi,tai ka cia is jo ispesi,nes tokie arba dirba uz min. arba bedarbiai. O va turedama moteriske pinigeliu geram advokatui,tai tas suksis kaip vijurkas. Vat jei tuscios kiseneles pas moteryte,tai ir sedes prie suskilusios geldos. Deja,bet toks gyvenimas,kas uzsako muzika,pagal ja ir sokama.
artunion, 21 Lie 2012 - 23:09, parašė:
artunion, 21 Lie 2012 - 23:09, parašė: O kiek tokių vyrų, kurie turi pinigėlių, bet jie ant kitų asmenų "kabo"? Ir išpešk tu iš tokio kad nori nors kapeiką
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:15, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:15, parašė: Gerai sakoma,kokia aplinka,tokie ir zmones salia.
Norint viskas imanoma,bet tai lemia pinigines storis.
artunion, 21 Lie 2012 - 23:26, parašė:
artunion, 21 Lie 2012 - 23:26, parašė: O kaip būtų, jei po vestuvių sužinai, kad tavo vyrelis turi didelių skolų, apie kurias nesiteikė net užsiminti iki vestuvių? Ir jam aiškinant, kad jūs jas mokate iš "bendro" biudžeto aiškintų, jog tai jo pinigai, nes jūs dabar VPA ir uždirbat tik varganus "dekretinius"? Aš turiu pinigų, galėčiau sau leisti gerą advokatą, bet vyrelis neturi turto "ant savęs", tad nieko aš nepešiu... todėl turiu sukti galvą ir galvoti, kaip turėsiu išlaikyti save ir savo vaiką, nes pasak jo: "kai tik susirasi kitą kailį, jis galės prisiimt mano vaiką ir augint. Tada aš tau nei kapeikos neduosiu".
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:44, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 22:44, parašė: Jau baigiu isitikinti,pries tekant reikia labai gerai savo zmogu pazinti,o ne tik pasiule ir rengtis ta sukne.Kaip sakydavo musu senoliai,ne viena puda druskos reikia suvalgyti,kad pazinti.
Jei tai skolos is jo praeito gyvenimo,tai jo problema.Ir tai lengva irodyti. Ir tegul suka galva pats.Kaip sakoma,ne mano darzas,ne mano pupos.
Kazkaip idomiai cia,advokatui turite,pragyvenimui ne,ar as kazka ne taip supratau.
Na jusu santykiu peripetiju nezinau,bet...zmogus nepasikeicia per viena diena. Kazkuri cia diskutuojanti gerai pasake,paziurek i jo teva ir pamatysi savo busimo vyro ir savo vaiku tecio atvaizda.
artunion, 21 Lie 2012 - 23:53, parašė:
artunion, 21 Lie 2012 - 23:53, parašė: Su tuo žmogumi draugavome 6 metus iki santuokos, taip kad neįšokau į tą "suknelę" žmogaus visai nepažinodama. Jis našlaitis, mums draugaujant neteko mamos, kuri jau senai su tėvu buvo išsiskyrusi. Jo tėvas - buvo nelabai sveikos psichikos žmogus, bet aš pati "alkoholiko" dukra, kuri yra protinga, turinti du aukštuosius, neturinti priklausomybių, todėl ir kitiems žmonėms gyvenime netaikau "etikečių". Skolos kai kurios pasirodo buvo jau prieš draugaujant, kitos atsirado - bebūnant drauge, tačiau laiškai apie jas ėjo jo namų adresu, mes kartu negyvenom, todėl jam lengva buvo jas nuslėpti. Kaip pasiaiškino - nenorėjo, kad knisčiaus, jo skolos - jis ir susitvarkys. Bet gavosi, kad mokėti jas tenka iš bendro biudžeto.
Advokatui turiu, nes turiu santaupų. Nemanau, kad jas verta sukišti, nes žinau, kad iš jo nieko negausiu. Prieš susituokdama dirbau, uždirbau pakankamai, kad save išlaikyčiau, jei galėčiau dirbti dabar, tai save ir savo vaiką taip pat išlaikyčiau. Bet vaikas dar per mažas leisti į darželį, atlyginimas į rankas ženkliai skyrėsi nuo popierinio, todėl likus tik su dekretinėmis, ne kažin kaip išsiversčiau, o kai santaupas pradedi naudoti pragyvenimui, tai irgi ne išeitis.
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 23:09, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 23:09, parašė: Nepykite,bet ne metuose esme.Gali draugauti ,gyventi daug metu ir gerai nepazinti zmogaus. Viskas susideda i abipusi rysi.Matyt jusu santykiai nebuvo tokie nuosirdus,kad tik dabar suzinojote apie skolas.O kodel jus turite moketi,juk galima irodyti,kad jos jau kabo pries daug metu,pries santuoka.Pasikonsultuokite pas advokata,kam jums jo galvos skausmas.Ir jus jas mokate???
O jus dar gyvenate kartu???
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 19:59, parašė:
Ilgaplaukė, 21 Lie 2012 - 19:59, parašė: Viska lemia pinigai ir geras advokatas
artunion, 21 Lie 2012 - 23:53, parašė:
artunion, 21 Lie 2012 - 23:53, parašė: Su tuo žmogumi draugavome 6 metus iki santuokos, taip kad neįšokau į tą "suknelę" žmogaus visai nepažinodama. Jis našlaitis, mums draugaujant neteko mamos, kuri jau senai su tėvu buvo išsiskyrusi. Jo tėvas - buvo nelabai sveikos psichikos žmogus, bet aš pati "alkoholiko" dukra, kuri yra protinga, turinti du aukštuosius, neturinti priklausomybių, todėl ir kitiems žmonėms gyvenime netaikau "etikečių". Skolos kai kurios pasirodo buvo jau prieš draugaujant, kitos atsirado - bebūnant drauge, tačiau laiškai apie jas ėjo jo namų adresu, mes kartu negyvenom, todėl jam lengva buvo jas nuslėpti. Kaip pasiaiškino - nenorėjo, kad knisčiaus, jo skolos - jis ir susitvarkys. Bet gavosi, kad mokėti jas tenka iš bendro biudžeto.
Advokatui turiu, nes turiu santaupų. Nemanau, kad jas verta sukišti, nes žinau, kad iš jo nieko negausiu. Prieš susituokdama dirbau, uždirbau pakankamai, kad save išlaikyčiau, jei galėčiau dirbti dabar, tai save ir savo vaiką taip pat išlaikyčiau. Bet vaikas dar per mažas leisti į darželį, atlyginimas į rankas ženkliai skyrėsi nuo popierinio, todėl likus tik su dekretinėmis, ne kažin kaip išsiversčiau, o kai santaupas pradedi naudoti pragyvenimui, tai irgi ne išeitis.