Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po skyrybų?

Atropa belladonna, 24 Bir 2012 - 21:47, parašė:

Atropa belladonna, 24 Bir 2012 - 21:47, parašė:

Bet kaip lengva ir smagu dalinti patarimus nepabuvus tokioje situacijoje    Patikėkit, frazė "moterys tikisi, kad po vestuvių vyrai pasikeis, o vyrai - kad moterys nesikeis" dažnai būna visiškai atvirkštinė ir visas vyro "grožis" atsiskleidžia tada, kai jam ima atrodyti, kad moteris jau "niekur nedings".

Maciau is arti suzlugdytu moteru gyvenimus. Todel ir tvirtinu,kad nebegti isdegus akis i ta traukini. Nes toks ispudis,kad visoms paskutinis sansas gyvenime,kuo greiciau isteketi,ir visai nesvarbu kas ir kaip,svarbiau faktas,o ne pasekmes.

Ilgaplaukė, 24 Bir 2012 - 22:08, parašė:

Ilgaplaukė, 24 Bir 2012 - 22:08, parašė:

Maciau is arti suzlugdytu moteru gyvenimus. Todel ir tvirtinu,kad nebegti isdegus akis i ta traukini. Nes toks ispudis,kad visoms paskutinis sansas gyvenime,kuo greiciau isteketi,ir visai nesvarbu kas ir kaip,svarbiau faktas,o ne pasekmes.

Netempkit visų ant vieno kurpaliaus. Niekada neturėjau baisaus noro tekėti, tačiau tekėti sutikau. Tuo metu vyras atrodė rūpestingas, rimtas, mylintis, iš panašios į mano šeimos, lyg ir panašiomis vertybėmis. Daug kalbėta apie tai, kaip svarbu saugoti santykius, o netrankyti durimis pirmiems nesklandumams ištikus (vėliau paaiškėjo, jog jis turėjo omenyje tai, kad aš turėsiu taikytis ir keistis, o jis kantriai lauks, kol aš tai padarysiu). Tai buvo kertiniai dalykai. Buvo ir nedidelių, bet nemirtinų neatitikimų - skirtingi pomėgiai, skirtingas aktyvumas, kitoks požiūris į draugus, bendravimo su kitais žmonėmis poreikis. O paaiškėjo galiausiai, kad daug kas buvo tik gera vaidyba. Ir vaidino jis tol, kol nenusprendė, kad aš jau "niekur nedingsiu" Ir tikrai, kurį laiką daužiau galvą į sieną bandydama kažkaip tuos santykius gelbėti, bet paskui suvokiau, kad tuo nebendravimu, atsisakymu spręsti kylančias problemas, nekalbadieniais esu BAUDŽIAMA Pasirodo, taip buvo įprasta jo šeimoje, jis taip "bausdavo" namiškius vaikystėje, o jie maloningai stengdavosi "persiauklėti" (nedetalizuosiu aplinkybių, bet visi žinom, kad pasitaiko šeimų, kur vaikai tampa mažais piktais karaliukais ) Suvokiau, kad aš taip nenoriu ir negaliu gyventi, labai džiaugiuosi, kad šis suvokimas atėjo tada, kai dar buvo lengva išeiti - manau po kokių 10 metų kartu, kai yra vaikų ir pan. tai padaryti būtų daug sunkiau, o gal ir neįmanoma.

Taip, daug moterų skuba tuoktis, laikosi to vyro kaip kokio išsigelbėjimo, o kur dar visuomenės požiūris - "taigi geras vyras, algą namo parneša, pas kitas neina, negeria, nemuša - ko tu dar nori?"

Atropa belladonna, 24 Bir 2012 - 23:36, parašė:

Atropa belladonna, 24 Bir 2012 - 23:36, parašė:

Netempkit visų ant vieno kurpaliaus. Niekada neturėjau baisaus noro tekėti, tačiau tekėti sutikau. Tuo metu vyras atrodė rūpestingas, rimtas, mylintis, iš panašios į mano šeimos, lyg ir panašiomis vertybėmis. Daug kalbėta apie tai, kaip svarbu saugoti santykius, o netrankyti durimis pirmiems nesklandumams ištikus (vėliau paaiškėjo, jog jis turėjo omenyje tai, kad aš turėsiu taikytis ir keistis, o jis kantriai lauks, kol aš tai padarysiu). Tai buvo kertiniai dalykai. Buvo ir nedidelių, bet nemirtinų neatitikimų - skirtingi pomėgiai, skirtingas aktyvumas, kitoks požiūris į draugus, bendravimo su kitais žmonėmis poreikis. O paaiškėjo galiausiai, kad daug kas buvo tik gera vaidyba. Ir vaidino jis tol, kol nenusprendė, kad aš jau "niekur nedingsiu" Ir tikrai, kurį laiką daužiau galvą į sieną bandydama kažkaip tuos santykius gelbėti, bet paskui suvokiau, kad tuo nebendravimu, atsisakymu spręsti kylančias problemas, nekalbadieniais esu BAUDŽIAMA Pasirodo, taip buvo įprasta jo šeimoje, jis taip "bausdavo" namiškius vaikystėje, o jie maloningai stengdavosi "persiauklėti" (nedetalizuosiu aplinkybių, bet visi žinom, kad pasitaiko šeimų, kur vaikai tampa mažais piktais karaliukais  )  Suvokiau, kad aš taip nenoriu ir negaliu gyventi, labai džiaugiuosi, kad šis suvokimas atėjo tada, kai dar buvo lengva išeiti - manau po kokių 10 metų kartu, kai yra vaikų ir pan. tai padaryti būtų daug sunkiau, o gal ir neįmanoma.

Taip, daug moterų skuba tuoktis, laikosi to vyro kaip kokio išsigelbėjimo, o kur dar visuomenės požiūris - "taigi geras vyras, algą namo parneša, pas kitas neina, negeria, nemuša - ko tu dar nori?"

Netempiu,bet...paskaicius jusu posta,atrodo,kad tekejote gerai nepazinodama vyro. Gal tai ne vaidyba,o jusu uzsideti roziniai akiniai,o va kai juos nusiemete,tai pamatete ka pamatete.Geras posakis,gerai isiziurek i vyro seima,ir pamatysi savo ateiti.Vien kaltinti kita puse neprotinga,nes juk ne baudziavoje gyvename,prievartos kaip lyg tai nera,bet ...vis tie roziniai akiniai maiso moterims giliau isiziureti ir galvoja,kad pakeis,va su jomis tai bus kaip silkinis,bet deja...

Ilgaplaukė, 24 Bir 2012 - 22:46, parašė:

Ilgaplaukė, 24 Bir 2012 - 22:46, parašė:

Netempiu,bet...paskaicius jusu posta,atrodo,kad tekejote gerai nepazinodama vyro. Gal tai ne vaidyba,o jusu uzsideti roziniai akiniai,o va kai juos nusiemete,tai pamatete ka pamatete.Geras posakis,gerai isiziurek i vyro seima,ir pamatysi savo ateiti.Vien kaltinti kita puse neprotinga,nes juk ne baudziavoje gyvename,prievartos kaip lyg tai nera,bet ...vis tie roziniai akiniai maiso moterims giliau isiziureti ir galvoja,kad pakeis,va su jomis tai bus kaip silkinis,bet deja...

Na ne, aš būtent ir tikėjausi, kad nesikeis ir manęs nebandys keisti Ir tekėjau būdama sąmoningos būklės ir, kaip, manau, turėjo paaiškėti iš prieš tai buvusio mano posto, blaiviai matydama pliusus ir minusus. Gal kaip tik tekėti pametus galvą būtų teisingiau

Atropa belladonna, 25 Bir 2012 - 00:36, parašė:

Atropa belladonna, 25 Bir 2012 - 00:36, parašė:

Tuo metu vyras atrodė rūpestingas, rimtas, mylintis, iš panašios į mano šeimos, lyg ir panašiomis vertybėmis. Daug kalbėta apie tai, kaip svarbu saugoti santykius, o netrankyti durimis pirmiems nesklandumams ištikus (vėliau paaiškėjo, jog jis turėjo omenyje tai, kad aš turėsiu taikytis ir keistis, o jis kantriai lauks, kol aš tai padarysiu). <..>bet paskui suvokiau, kad tuo nebendravimu, atsisakymu spręsti kylančias problemas, nekalbadieniais esu BAUDŽIAMA Pasirodo, taip buvo įprasta jo šeimoje, jis taip "bausdavo" namiškius vaikystėje, o jie maloningai stengdavosi "persiauklėti" (nedetalizuosiu aplinkybių, bet visi žinom, kad pasitaiko šeimų, kur vaikai tampa mažais piktais karaliukais  ) 

vaje... situacija panaši pas mus buvo.
Ilgaplaukė, gali gilintis ir analizuot žmogų iki nupušimo, bet dažnai pirmais metais tam tikrų savybių net neįtartum žmogų turint. Gal nesusiklosto situacijos kurių metu galėtum įvertinti kaip jis elgsis, bet ir reakcijos konfliktų metu tikrai kitokios būdavo, bent mano atveju. Vėliau jos atsiskleidžia kaip gėlės žiedas visomis spalvomis Juk nepamatysi, kad žmogus yra siaubingai išlepintas ir nesupranta, kad gali egzistuoti kažkas dar šalia jo poreikių. Juk iš pradžių tai stengiasi taikstytis, kol nepakliūni į voratinklį, o tada jau laikykis. Kiek žmonių tiek situacijų- visos skirtingos.

Ilgaplaukė, vos pora jusu postu skaiciau, bet ispudis toks kad jus nei vyro nei vaiko neturit Kazkokie teoriniai pamastymai
Papildyta:

Sahrazad, 24 Bir 2012 - 23:36, parašė:

Sahrazad, 24 Bir 2012 - 23:36, parašė:

Kiek žmonių tiek situacijų- visos skirtingos.

diskas, 01 Lie 2012 - 11:08, parašė:

diskas, 01 Lie 2012 - 11:08, parašė:

kaip kaip? liudna velniskai!ir ner ko cia sneket kad geriau pasidare!gal po metu ir bus geriau, o dabar tai ziauriai sunku(cia is vyro ouses)

prasme vyrui po skyrybu blogiau? Tai kam skyretes tada?

diskas, 01 Lie 2012 - 13:36, parašė:

diskas, 01 Lie 2012 - 13:36, parašė:

kam kam - zmona uzimane ir issiskyre. o ka daryt reikejo?

rimtai? As irgi zmona kuri vat taip ne is siuo nei is to "uzsimane". Kad vyras iki tol N metu meiluze turejo- cia smulkmena, kad gert pradejo- irgi. Cia as vat tokia "uzsimaniau ir seima sugrioviau".

Vaikuota moteris jei jos "nedavare" labai retai sparnus pakelia. Pati patyriau nerealu ir aplinkiniu, ir visuomenes spaudima. Turi vaiku- privalai kentet, seimos negriaut, vyrui atleist ir pamirst visas nuodemes.

NakedA, 01 Lie 2012 - 13:52, parašė:

NakedA, 01 Lie 2012 - 13:52, parašė:

"Idealioji" visuomene ...visada atras ka prikisti      Svarbiausia ne ka kiti galvoja ,o kad tau paciai gerai butu 

jei issiskyrei laiku- visada pasidaro gerai. Ir vyrui ir moteriai. Jei pasidare negerai- o skyrybas pradejai pats- sliauzk atgal atleidimo maldaudamas, nesvarbu kokio jis/ ji blogumo. Kai "davarys"- iseisi su dziaugsmu. O jei tave paliko ir tau blogai- na, tada tik laikas gydo, svetimo sprendimo nepakeisi. Ir svarbu neleist isejusiai pusei sau kalte sumest- bloga buvai-neserei, nemylejai, nepamyledavai- vat, iseinu.