QUOTE(vi_ @ 2012 07 22, 21:49)
Pagailėkit gėliukų ir nelupkit dar. Pirmais metais galgi ir neturi gautis žiūrėjimui skirto vaizdelio. Astras tai išvis dar nesuaugo. Tik pavadinimas, kad astras (beje, priminkit, koks jis ten pas jumis?). Bet gal dar šiemet pražys ir vaizdelį pataisys. O ką rūgtis? Vėl iškrito? Dėl karpažolės nežinau, ką pasakyti, nesu mačiusi jos nei gyvos, nei paveiksliukyje tokioj vat kompanijoje. Bet vis vien - kantrybės, tiktai kantrybės..., o galva geriau pradės virti, kai žiema ateis ir rankos nustos niežtėti.
Tik reikia gėlyną nutomografuoti, kad beveik jau 3D vaizdelis gautųsi, o tada jame sodink, rauk, vėl sodink kiek tik nori. Bet vaizdelyje. Ir žiemą.
Ai, dar primenu vakarykštį klausimėlį - kaip ten jūsų tos ežiuolės išvirsta? Neteko tokio dalyko regėti, tad vaizduotė netraukia.
Jau kai ką lupsiu lauk
, nuo pavasario buvo vilkdalgis, iš gailesčio ir iš abejonės o koks jis čia užsilikęs. Jau radau kas priglaus. Astras šioje vietelėje 'october skies', bus matyt ar pražydės, nes jis vėlyvas, pas mane eksperimento vardan atsiradęs, pažiūrėt ar pajūry jam užtenka rudens. rūgtis neišgulė, bet karpažolė jį visai užspaudė, ir dar kitą astrą 'lovely' spaudžia, nors šitas gana tvirtas. ežiuolės guli, taip ir įsivaizduokit
, kai kurie stiebai iš pagrindo išlaužti,. bet nepilnai, tai žiedas laikosi, bet jos jau nepastatysi, nepariši, nebent tą daryt reikėjo daug anksčiau, bet kai aš taip nemėgstu parišimų...tai guli, lapai stati, o stiebai su žiedynais ant žemės.
su planavimu tai kaip ir teorija teisnga, ir žiemą pas mane galva vien tuo ir užkišta, bet pasidaryt plano man niekaip nesiseka, braižau, žiūriu, atrodo nieks netelpa, išeinu į kiemą gyvai, erdvė kitaip jaučiasi.
Papildyta:
QUOTE(aispra @ 2012 07 23, 09:32)
Kiemai atviri. Tvorų nemačiau niekur, tik gyvatvores, kurių formų ir idėjų įvairovė stulbina. Bet ir palaidų šunų nemačiau nei vieno, tik alaus prisisiurbusių dėdulių būna
Vi, turėjau progos gyvai pasidžiaugti perovskiom. Čia miesto želdynuose jos labai mėgiamos. Kaip tik vakar važiavau per miestuką, kur visi miesto gėlynai komponuti tik iš jų ar jų derinių su rožėmis ir gyvatvorėmis. Atrodo, kad pomedžiai ir skvereliai debesyje būtų
Bet gražu, tik kai jų daug. Privačiuose mažesniuose kiemeliuose jų niekur nemačiau. Turbūt rekia joms masės, kad gražiai išryškėtų
Akis paganyti labai smagu, bet bijau, kad laukia gilus nepasitenkinimas savais gėlynais grįžus namo
Na tai pradėkim nuo savęs, kurkim kiemus, kad gražu būtų ir pravažiuojantiems, šunis savo prižiūrėkim, vis bus žingsnis į priekį, juk viskam pasikeist reikia laiko
tikiu, kad su laiku ir mūsų miestukų viešos erdvės išsivaduos iš našlaičių ir pelargonijų monotonijos. Ko gero viskas susiję, tiek privatūs kiemai tiek miestų aikštės..
Aipra, Tavo gėlynai tikrai gražūs
, tik galvoju, kol jauni, tai liesi, ir parvažiavus iš vešlumos tas nepasitenkinimo jausmas turbūt bus labai natūralus
.