2009 m. liepinukai. Jau 157 tema!

Kol džiovinausi galvą pasinaudodama ta proga, kad Aistė miega, Spengla kuo gražiausiai surašė tai, ką ir pati būčiau parašiusi Pritariu kiekvienai išsakytai minčiai, mano darželio vizija lygiai tokia pati Žinoma, be galo svarbu yra ir atmosfera grupėje, auklėtojos šiluma, aplinka. Štai tokie mano darželio lūkesčiai

Kai rašiau kad namūdinis darželis nekoks pasirinkimas, kalbėjau už save, tai ką aš manau - kadangi užėjo apie tai kalba, tai ir garsiai mąsčiau ta tema Aš nesirinkčiau tokio, tokiu atveju mano akimis žiūrint daug geriau geras privatus darželis. Bet tai tik mano akimis ir tai visiškai nereiškia kad smerkiu tave ar ką kitą taip pasirinkusią

O dėl šeimos kitoniškumo - manau, daugelis šeimų turi savo ypatybių ir daug kuo skiriasi nuo kitų. Mūsų šeimoje irgi daug kas visiškai kitaip nei kitur, tad sakyčiau tai visiškai normalu. ir tavo šeimos gyvenimas labai jau smarkiai kitoks man neatrodo, jis tiesiog kitoks ir tiek - na gal aš žiūriu plačiau, man normalu kad kiekviena šeima yra savaip savita

O kuom Lt skiriasi privatus darzelis nuo namudinio? Kad namudiniam maziau vaiku?
Alexas eina i privatu darzeli, bet vaiku dauuuug ten Uztai aukletojos nuostabios Be galo siltos, mielos, kurybingos ir mylincios vaikus. Atsiskiriant verkia truputi, bet paskui iskart nusiramina. Kol kas pasiimu po pietu, dar miegoti nelieka.

Mano supratimu namūdinis - tai darželis bute, kažkokioje nedidelėje patalpoje su minimaliu vaikučiu skaičiumi.
O privatus darželis - didesnis nei namūdinis, tikrai ne bute, ir vaikų skaičius šiek tiek skiriasi.
Be to, jei neklystu namūdiniams darželiams ir reikalavimai daug mažesni

Pas mus namūdiniame darželyje vienai auklytei tenka 4 vaikai. Bet kol kas kiek mačiau, tai jis atokiau nuo visų vaikų ir vis įsikibęs auklėtojai į ranką ir šiaip sakė, vis atbėga apsikabinti (vienu žodžiu, reikalauja daugiau dėmesio iš auklytės nei kiti) Kaip jau minėjau, na, nežinau kur mūsų šeima gyvens po pusmečio, ar net po mėnesio, tai lankom kol kas namų darželį ir nesuku galvos aš dėl to ypatingo lavinimo. Čia gaunasi, tarsi aš vis teisinčiausi, net pačiai darosi nesmagu Jei tikrai pamatysiu, kad vaikui ten blogai, mesim tą reikalą ir auklėsimės ir lavinsimės toliau patys Atrodo, man visai neblogai sekėsi Arba susiimsim, baigsim migruoti ir surasim vaikui padorią mokymosi įstaigą

DevilAngel, džiugu, kad ir Jums gerai sekasi Man tai kaip stebuklas, kai vaikas atmerkia ryte akis ir pats prašosi į darželį. Nors tikriausiai bus dar visko, ypač nelaukiu ligų

Ingridita, nei tu teisinkis nei tu ką - ar kas puola tave kad reikia teisintis? Tavo pasirinkimas, tavo reikalas - kas gali tave smerkti už tai ir kodėl turėtų?
Gal negerai pasijautei dėl mano parašymo, kad aš tokio nesirinkčiau - bet tai tik mano pasirinkimas, mano mintys, gi negali visi vienodai galvoti, o ir nebūtina

Laukiu Ryčiuko grįžtant iš daržo - pasiilgau
O sekmadienį mes einame į cirką

Sveikos

Oi, kaip vaikšto ligos Šiandien vaikas neįprastai pirmas atėjo į darželį Tai jau prisibendraus su auklėtoja į valias. Iš viso grupėje bus 3 vaikai, tai pabandysiu šiandien palikti vaiką pietų miego. Įdomu, kaip pavyks O dar smalsiau ar vaikas atsilaikys ir nesusirgs. Nes grupėje visi krenta, kaip lapai.

Geros dienos ir sveikatos

Labas rytas,

Išėjo mano vyrukas į "darbą", tai ir aš prisėdau parašyti apie mūsų situaciją dėl darželio. Ir niekuom labai pasidžiaugti negaliu, nes vis dar atsisveikinam su ašarom...
Praėjusiai metais situacija buvo tokia, jog prasidėjus slogai ar kosuliui, Šarūno neleisdavau į darželį. Pilnai pasveikti užtrukdavo nuo savaitės iki dviejų. Per tą laiką, žinoma, jis atprasdavo ir kai reikdavo žygiuot į "darbą", dar neišlipus iš lovos, prasidėdavo ašaros. Palaipsniui ašaros "likdavo" tik atsisveikinimui. Ir galiausiai, maždaug per 2 sav., išvis nebeverdavo. O tada vėl prasidėdavo sloga... Ir istorija kartodavos.
Be pertraukos ilgiausiai išbuvo 5 sav. Buvo ir labai sunkių atsisveikinimų, kai tiesiog įsikabindavo ir nepaleisdavo, tekdavo plėšte atplėšti... Nors kaskart pasiimant vis auklėtojai prisižadėdavo, jog ryt tai jau tikrai neverks ir kad darželyje jam patinka.
Iš jo pasakojimų suprasdavau, jog būdavo ir žaislų nepasidalinimų ar kas nuskriausdavo. Žodžiu, ne namai, kur jis pats sau direktorius.
Ir dar tai, jog jis visad būdavo kartu su manim, vienetiniai atvejai, kai pasilikdavo su kuo kitu. Ne dėl to, kad nenorėčiau, tiesiog galimybių nebuvo.

Kaip bus šiemet, nežinau. Norisi tikėti, kad slogų ir visokių darželinių virusų etapas jau praeitas ir kad tai pagaliau leis priprasti prie darželio. O jei ne, tai būsime tryse namie Tikinga, Dollilyte, kaip jūs sukatės?

aš dar truputį irgi noriu pasisakyti apie darželį ir ligas. Austėja nebuvo sirgaliukas niekada, bet pernai lapkritį buvo apsirgus gana stipriai, reikėjo ir AB. Kai pasveiko gydytoja rekomendavo pasiskiepyti Pneumo23 vakcina. Sakė ir Austėjai bus gerai, mažiau sirgs ir mažajai gerai, nes neparneš bacilų iš daržo. Tai žinokit nežinau ar tikrai dėl tos vakcinos, bet Austėja nesirgo daugiau... Na sloga, mažas pakosčiojimas nuo slogos, tia neskaitau liga. Iš visų vaikų Austėja darželį per metus lankė daugiausiai dienų. Plius dar gėrėm Imuno Moss sirupą, kuris manau irgi pastiprino organizmą. Neperšu niekam nieko, tik sakau kaip buvo mums. Gabija kai ruošis į darželį irgi tikrai skiepisiu šia vakcina.

Laba diena
May, žinau, kaip skauda širdį dėl Šarūno ašarų Maniškis irgi visaip sumąsto, kad neis šiandien į "darbą", nes šiandien ne darbo diena, bet maniškiui labai gaila praleist darbų pamokėles, tai, jei imu pasakot, kad lipdys/ karpys/pieš, tai labai greit užsinori į darbą Bet taip, - po atostogų vėl reikėjo šiek tiek laiko priprast, buvo vėl ašarų. Šiais metais man lengviau todėl, kad ne aš vedu į darželį Dovydą, tai ir atsisveikinimų nematau. Manau, taip lengviau ir pačiam Dovydui - su manimi visada atsisveikinimai ilgesni.
Kiek skaičiau, vaikučiai labiausiai serga pirmaisiais darželio metais, kai pirmą kartą susiduria su tiek virusų. Maniškis, tfu 3 kartus, nebaisiai sirgo, daugiausiai kosčiojo/ šnarpščiojo, bet aš irgi nelaikau to didele liga. Jei jau matau, kad labiau kosėja, profilaktiškai palaikau namie porą dienų ir tiek. O šiaip labai stengiuos save suturėt ir neperrengt, visą vasarą beveik nuogas ir basas kaime gyveno, šaltam vandeny turškėsi, tai gal kaip nors atlaikysim ir šį sezoną. Beje, į tą pačią temą jau mačiau vaikų šiom dienom su pirštinėm, kepurėm ir žieminiais crocs'ais Čia apie dvimečius trimečius kalbu

Nebijok, May, nėra taip sunku su dviem namie pasilikt, jei reikia Dovydas jau iš tikrųjų savarankiškas, visiškai užsiima namie pats, man tik lieka išplaut guašu nutiurlintas grindis ir sušluot plastilino gabalus iš visų kampų Gal pirmais mėnesiais sunkiau būdavo pietų metu - vienam reikia valgyt pagamint, paduot, kitą tuo metu migdyt ar maitint...bet, visgi antras kartas vis tiek yra kitoks, nei pirmas, jau nebaisu puodą maišyt tuo metu mažiuką maitinant Dar pradžioj baisu į kokį wc lėkt, nes gali dičkis sugalvot ką nors su mažiuku nuveikt Bet dabar tai jau iš viso baika - Pauliui Dovydas - pats geriausias žaislas, tai aš net laukiu, kada didysis iš daržo grįš ir galėsiu pasodint Paulių į gultuką - tiek ir tereikia - spokso sau į brolį ramus
Ir iš viso, gal man su galva negerai (arba gal tikrai buvo negerai auginant Dovydą) - niu man žinokit dabar su dviem lengviau nei buvo su vienu

Ai, o slogų tai parneša Dovydas broliui iš darželio, bet kažkaip susitaikai, kad tai neišvengiama ir tiek. Ir ta sloga man dabar nebe tokia SLOGA kaip būdavo auginant pirmą

Kaip tu laikais, ar laukia Šarūnas brolio/ sesės?

Rytis jau savaitę rytais streikuoja prieš darželį Nesutinka nė nusirengti, jau keturios dienos kaip tėtis palieka jį su striuke, neperrengtą, nes nesiduoda. Manau kad aš įkalbėčiau jį, jau norėjau kurį rytą pati vežti jį į darželį, bet pabijojau pasikeitimų, nes visada tėtis jį veža į darželį... Kiek paskui paskambinu auklėtojai, ji sako kad viskas gerai, jie persirengia kartu ir eina žaisti. Anksčiau nėra buvę taip, tik vieną kartą, kai aš su Aiste gimdymo namuose buvau, bet tuomet jis užsistresavęs buvo dėl to kad aš dingau, o dabar
Kiek kalbinu jį, kiek auklėtoja pasakoja tai jis būna linksmas, viskas gerai, ir veiklos nemažai turi - nuo vakar pradėjo anglų kalbos pamokėles lankyti darželyje Žodžiu, lauksime pasikeitimų į gerą - nors verkti jis neverkia, jis niekada neverkia darželyje, bet tie rytiniai nepasilikimai labai nesmagūs

Dėl ligų jau sirgome praeitą savaitę, bet čia tėtis mums parnešė ligų kaip visad Toliau tikėkimės bus geriau

O dėl buvimo namie su dviem vaikais - mane smarkiai perlaužė laikotarpis vasarą, kai Rytis ilgai nėjo į darželį. Dabar nebėra problemų likti vienai su dviem - susitvarkome Aistutė šaunuolė, dažnai kapstosi žaisluose arba keliauja po namus viena, nors aišku būna dienų, kai reikia mamos, mamos ir dar kartą mamos O ir Rytis jau didelis ir protingas, tikras mamos pagalbininkas Tad puikiai tvarkomės

Laba
mano patirtis visai kitokia nei visų čia pasisakiusių,nes aš Jokūbo neleidžiu į darželį ir su abiem sukuosi namie
Neesu prieš darželį ir kažkada manovaikai jį lankys,tik nežinau kada,tai dar nėra nuspręsta
Kai laukiausi,neturėjau galimybės Jokūbą pratinti, o ir nenorėjau išleist į darželį prieš gimstant broliui,kad nesijaustų atstumtas, tada dar mažai ir kalbėjo... kai gimė irgi tos pačios priežastys, be to vasara, grupės sujungtos, o ir mes šiemet, kaip niekad, daug atostogų turėjom
Kadangi Jokūbas be proto myli brolį,tai kažkokios bėdos ir nėra. Aišku,teko išmokti palaukti,nes būna kažko reikia/nori, o aš tuo metu maitinu Kristupą,tai turi palaukti. Esant reikalui Jokūbas brolį ir pasaugo/ paduoda žaislą/pabarškina. Žinoma,reikia labai žiūrėti,kad per daug nenumyluotų brolio, kad kokiom dešrelėm ar kramtoma guma nepasidalintų Vieną rytą darausi arbatą virtuvėj ir girdžiu: "Imk,Pastupai,gėlę...Imk šitą gėlę.." Vos ne keturiom atbėgu,o Jokūbas savo kaktusiuką broliui į rankas įgrūdęs tai jau su dviem būnant stengiuosi viską girdėt arba bent viena akyse turėt. Taip ir gyvenam..
Papildyta:

tai kaip tuos vaikus žiemą rengs? Jokūbas dar be kepurės ir striukės vaikšto

ir juokinga, ir baisu Dėl maisto tai Dovydas žino ir brolį moko: "nori saldainio? Nea, tau dar negalima, tu dar tik mamytės pienuką valgai" Ir pasakoja, kaip JIS maitins brolį, kai tam jau bus galima Žinok, Dovile, aš tai jau mažiau saugau, nors nemažai laiko praleidžiu viena su vaikais po daržo, rytais. MB į darbus apie 6 išvažiuoja, paskui grįžta tik Do į daržą nuvežt...gal, kad jau didesnis mažiukas, gal jau šiaip daugiau atsipalaidavau Yra porą kartų įspyręs Dovydas broliui į galvą bešokinėdamas, yra didelį guzą užstatęs trenkdamasis su savo galva, bet tai įvyko mano pačios akyse, kai, rodos, abu saugojau

Parašiau ir susigėdau... Tikrai nėra ko lygint mūsų situacijų...Nuolat būt su dviem ne tas pats, kas porą savaičių kas porą mėnesių Tikrai prisimenu, kad po paskutinės Dovydo ligos, išėjus jam į darželį, man buvo - atostogos