Gėda prisipažinti, bet pasidaviau su
Ohran Pamuk "Nekaltybės muziejum". Nu negaliu penkis kartus vis bandžiau skaityti, įsivažiuoti, bet nerealiai nervina pagrindinio veikejo perdėtas apsėstumas ir praeities laikymasis. Ne mano knyga... Liūdna, nors ir nelinkusi knygą numesti, bet ši keliauja į nuograužų lentyną.... Galbūt kada nors vėl pakelsiu, bet kol kas nebesikankinsiu. Toks pat likimas gali ištikti ir
Jeannette Walls "Neprijaukinti arkliai". Jei pradžia tikrai buvo kiek įdomi ir įtraukianti, bet kuo toliau skaitai, tuo labiau knyga virska eiliniu neįdomiu skaitalu...
O šiuo metu skaitau
Camilla Lackberg "Ledo princesė". Įtraukė ir nepaleidžia. Labai patinka

Gal tai bus ta knyga, kuri pajudins ledus ir aš vėl įsivažiuosiu į knygų skaitymą