Knygos knygos knygos :)

O mes lankėmės Berlyne. Buvau įkišusi nosį į knygynus. Labiausiai ieškojau atvirukų, nes vokiškai neskaitau, tai knygas tik paviršutiniškai apžiūrėjau. Bet kainos nešokiravo. Taip 10-15 eurų. Yra ir brangesnių, aišku. O mačiau daug išpardaviminių, tai po 1-2 eurus. Sakyčiau nešokiruoja ir į litus pavertus. Nors prisipažinsiu nelabai gilinausi kokios.

gera knyga,man patiko

aha,aš irgi pastebėjau,kad Ebru skaitadieniai

O aš belaukdama kirpykloj perverčiau Jane Austin "Nortangerio abatija" ,nu baisiai neįdomi,kitu atveju nebūčiau skaičius Nors filmai ir nieko,bet pirkt kitas jos knygas tikrai nesiruošiu.

Vakarais prieš miegą po keletą sakinių paskaitau Paula McLain "Paryžiaus žmona", dar iš bibliotekos paėmus Coelho "Alefą", bet greičiausiai neskaitysiu jos,netraukia

Samuel Beckett “Malonas miršta”

Antroji trilogijos dalis, kuri taip pat nenuvylė. (Pirmoji – Samuel Beckett “Molojus”)Čia vėlgi vaizduojamas ligotas žmogus, gulintis lovoje ir pasakojantis istorijas, kurios gal ir apie jį, o gal išgalvotos, niekas neaišku. Malonas guli mirties patale ir abiem galais nusmailintu pieštuku rašo istorijas į sąsiuvinį. Istorijos greitai keičia viena kitą, vienu metu jis pasakoja apie berniuką Sapo, skerdžių Lujį, kitu momentu staigiai peršoka prie kito pasakojimo apie Makmaną, kuris atsiduria prieglaudoje ir ten įsimyli savo slaugę Molę. Malonas keičia pasakojimus, komentuoja, todėl kartais net sunku suvokti apie ką jis dabar kalba. Tarp pasakojimų įsiterpia ir pasakoja apie savo aplinką, apie nereikšmingus dalykus, tokius kaip jo paltas, lazda, skrybėlė. Jo pasakojimai dažnai nutrūksta, nes jis pameta sąsiuvinį ar pieštuką.

Abi trilogijos knygos gali pasirodyti nuobodžios, nes jose veiksmo mažai. Tačiau Beckett’o kūryba mane sužavėjo tuo, kad jis apie gyvenimą rašo taip kaip ir yra, be jokių pagražinimų, per daug nefilosofuoja apie egzistencijos klausimus, nes visgi pasakotojas ant mirties slenksčio ir žino, kad ankščiau ar vėliau mirs. Tačiau pabaigoje taip ir neaišku ar Malonas mirė, ar tebemiršta, kaip teigia knygos pavadinimas, nes paskutinis sakinys neužbaigiamas, nėra jokio taško.

Samuel Beckett “Neįvardijamasis”

"Neįvardijamasis" - neabejotinai sudėtingiausia trilogijos dalis (pirmoji - Samuel Beckett "Molojus", antroji - Samuel Beckett "Malonas miršta"). Pirmose dalyse daug kas neaišku, nesuprantama, tačiau ši dalis jas pranoksta. Kaip ir sako pavadinimas, ši knyga neįvardijama, pagrindinis herojus, jo veiksmai, buvimo vieta yra neįvardijami. Jis pasakoja, kad šalia jo vaikšto Malonas, nors kartais suabejoja ar tai tikrai jis. Kaip ir pirmose dalyse pagrindinio herojaus mintys trūkinėja, tad skaityti yra tikrai nelengva. Ši knyga - tai tarsi pagrindinio herojaus pokalbis su pačiu savimi ir sau. Tačiau kaip bebūtų, ši dalis mažiausiai patiko, visko jau buvo kiek per daug.

Karin Slaughter “Aklumas”

Matyt romanų mylėtoja greit taps detektyvų gerbėja. Iš pradžių žavėjo „Chirurgas“ , o dabar „Aklumas“ ėmė ir įtraukė nuo pirmų puslapių. Rekomenduoju iš didžiosios R, jei norit trupučio šiurpuliukų, tamsos baimės ir painios istorijos.

Kaip visada „Alma littera“ pasiūlo puikių knygų sąrašą ir kurio galime pasirinkti knygas. Šį kartą rinkausi „Aklumą“ nes tikėjausi kažko labai gero ir nuojauta manęs neapvylė. Knyga mane pasiekė sunkiai, bet buvo verta laukti.

Pradėjusi skaityti, negalėjau paleisti jos iš rankų, buvo labai įdomu kaip toliau klostysis veiksmas, skaičiau net darbe (tikiuosi mano vadovas neskaito šito blog‘o :]).

Labai patiko, kad knyga buvo grynai detektyvinio pobūdžio su silpna meilės istorijos gija, kuri klostėsi šalia pagrindinės istorijos. Kažkaip nenoriu daug išduoti apie knygos siužetą, nes noriu kad patys patirtumėt skaitymo malonumą, bet gal galiu trumpai papasakoti :] Lena ir Sibilė dvynės, tačiau visiškai skirtingos, aišku jos myli viena kitą be galo, tačiau jų gyvenimo pobūdžiai skiriasi. Kai nužudoma Sibilė Lena prisiekia pati pagauti nusikaltėlį ir atkeršyti už seserį. Sara pagrindinė knygos veikėja, nes apie ją sukasi visi nužudymai ir jos praeitis slepia baisų nusikaltimą, kuria padėtų iššifruoti ir šiuos nužudymus. Džefris Saros buvęs vyras, vis dar ją myli, tik padarė klaidą ir ją prarado. Jis policijos viršininkas Lenos šefas.

Dar galiu pasakyt kad labai patiko viršelis, jis tikrai atkreipia akį. Ši knyga pas mane ilgai lentynoje negulės, nes jau daug žmonių pareiškė norą ją paskaityti. Pirmasis bus mano tėtis, taip pat detektyvų mėgėjas.

Labai laukiu ir tikiuosi, kad Alma litera išleis ir kitas šios serijos knygas.

Blog'e

pas mane ši knyga ilgai nepastovėjo, greit atsirado norinčių paskaityti o su atsiliepimu pritariu, pati nesu didelė detektyvų mėgėja, bet šis patiko.

Vakar baigiau skaityti Pirminių skaičių vienatvę. Nesužavėjo ji manęs taip, kaip daugelio šioje temoje. Bet apskritai, ganėtinai įdomi. Puikiai perteiktas vienišumas, niūri ir slogi knyga..

Arto Paasilinna “Zuikio metai”

Labai smagi ir nuotaikinga knyga apie tai, kaip gyvenimas mėto žmogų. Vatanenas partrenkia zuikį ir pasilieka su juo gyventi miške. Išsižada darbo, gyvenimo santuokoje ir visų patogumų. Vatanenas kartu su zuikiu per metus apkeliauja visą Suomiją, net nukanka į Sovietų Sąjungą ir kur tik benukeliautų, nutinka kurioziškos situacijos, kurios gali nutikti tik A. Paasilinna knygų herojams.

Tai jau antroji mano perskaityta A. Paasilinna knyga (pirmoji - Arto Paasilinna “Gudrioji nuodų virėja” ), kuri taip pat, pralinksmino, atpalaidavo ir sužavėjo autoriaus humoro jausmu bei rašymo stiliumi. Tačiau, “Zuikio metai” truputį nuvylė, idėja įdomi, tačiau knyga nesužavėjo taip, kaip “Gudrioji nuodų virėja”.

P.S niką pasikeičiau, tikiuos atpažįstat

Waris Dirie su Cathleen Miller

DYKUMŲ GELĖ

DESERT FLOWER


Jei atvirai, tai yra pirmoji tokio pobūdžio knyga kurią man teko skaityti. O kodėl gi pirmoji, nes niekada neteko susidurti su tokia šokiruojančia ir tuo pačiu įkvepiančia gyvenimo istorija.
Šią knygą sugalvojau nusipirkti tiesą pasakius visai atsitiktinai. Nuobuodžiaudama paskaitose naršiau internetiniame portale ir mąščiau kokias čia knygas man įsigyjus, kad įžengus į knygyną eičiau iškat prie reikalo ir neprisipirkčiau bereikalingų knygų (Knygoms aš jaučiu tokią pačią silpnybę, kaip kitos moterys batams, tašėms ir skudurams). Kadangi mano planuojame pirkinių sąrašiuke nusimatė kiek rimtesnės knygos, sugalvojau,kad man dar reikia nusipirkti ir lengvo turinio istoriją, kuri manęs visiškai neparintų ir nesukeltų jokių smarkių emocijų mano smegenims. Ilgai knistis ir ieškoti ,,tos knygos‘‘ kurios man reikia žiauriai tingėjau, tai ėjau iškart prie reikalo. Skiltis ,,NAUJOS KNYGOS‘‘ iškart užkliuvo už akies,nes ten visada pilna įvairių tokių knygų, kurios dar nėra pripažintos Nors į šį knygų sąrašiuką dažniausiai žiūriu kiek prieštaringai ir atsargiai, nes dažniausiai prie naujovių apstu niekinių romanų apie vargšes senmerges, ir visi kiti bobiški graudūs,lėkšti romanai (o man to ir norėjosi gal visgi buvo kaltas koks PMS‘as ar kas:D), ilgai nesvarstydama išsirinkau šią-,,Dykumų gelė‘‘. Ir tiesą pasakius mano pasirinkimas, manęs tikrai nenuvylė, o visgi sužavėjo ir net sudomino toliau pasidomėti tokio pobūdžio istorijomis, kuriose aprašoma moterų kasdienybė ir jų gyvenimas musulmoniškose šalyse.
Knygos herojė beja, ir pati autorė Waris Dirie yra Somalė, kuri gimė ir augo laukinėje Afrikos gamtoje,kuriai teko patirti ką reiškia tikras klajoklių gyvenimas. Waris susidurė ne tik su laukinės gamtos išbandymais, bet ir su Afrikos papročiais kurie ją palietė tiek dvasiškai ir fiziškai. Knygos tema rutuliojasi apie ritualinį jaunų mergaičių apipjaustymą ir ką jaunos mergaitės išgyvena jo metu, kaip jos jaučiasi, kokie jų potyriai, koks jų ,,lengvas‘‘ gyvenimas po jo. Autorė puikiai vaizduoja kokią naštą patiria Somalio moterys, vien dėl to, kad gimė moterimis. Žvelgiant vakarietiškai ši istorija šokiruoja vien tuo faktu, kad mūsų kultūroje tokie veiksmai su moterimis yra prilyginami sunkiems nusikaltimams, o ką jau kalbėt apie lygybę tarp vyro ir moters. Ten, Afrikoje tai tiesiog ilgamečiai ir nusistovėję papročiai kurių privalu laikytis, jei nori, integruotis kaip pilnavertė moteris visuomenėje
Istorija prasida kuomet Waris 12 metų pabėga iš savo suplanuotų vestuvių, kurią norėjo ištekinti tėvas už sukriošusio senio už atitinkamą kiekį kupranugarių. Kadangi mergaitė gerai sutarė su savo mama, šioji leido nepaisyti tėvo valios, ir leido bėgti kur akys neša ir kojos veda.(Ach tos moterys) Mergina leidžiasi į neatrastą kelionę ir nežino, kas joje laukia. Jai teko susidurti su laukinio liūto galia, su sužverėjusio vyro jėga, išnaudojimu, melu, apgaulėmis, absurdiškomis situacijomis, tačiau likimo žvaigždės visgi jai šypsojosi.(Yeees!!!!). Iš laukinės Afrikos mergaitės, kuriai teko augti ir gyventi ilgą laiką skurde ir bade, Waris netikėtai tampa pasaulinio garso menekene. Pasiekusi savo karjeros viršūnę ,vieno interviu metus Waris išdrįso prabilti apie tai, ką ilgus metus slepė ir laikė paslaptyje nuo visų aplinkinių žmonių- savo gyvenimo istoriją iki virsmo manekene. Istorija šokiravo pasaulį savo žiaurumu.
Pasinaudodama savo populiarumu Waris pasakė, kad Dievas suteikė jai balsą tam, kad galėtų kalbėti už visas kitas mažas mergaites ir galėtų išgelbėti nekaltų mergaičių gyvybes bei gyvenimus.1997m. Waris Dirie buvo paskirta ypatingąją ambasadore Afrikos moterų teisėms ginti.

Man ši istorija patiko todėl, nes ji liečia, ne tik moterų apipjaustymo problemą, bet ir daugybę kitų globalių problemų: kaip pabegelių gyvenimas ir išnaudojimas, badas. Perskaičius knygą supratau kokį iš tiesų mes gyvename lengvą gyvenimą ir daug ko nevertiname.Mes nežinome ką reiškia, vandens nebūvimas (nes mes to fakto,kad vandens būti negali dabar ir nelabai įsivaizduojame, prisiminkime save kaip mes elgiames kuomet atjungiamas karštas vanduo savaitei. Mes visą ištisą savaitę skundžiames ir kniaukiame it katinai, kad vargšiukams nėra šilto vandenelio), o jau nešneku apie ilgalaikį badavimą kas yra Afrikos kasdienybė. Mes nesuprantame ką reiškia badauti ištisas dienas ir verkiame dėl per didelio antsvorio ir persivalgymo problemų. Ir tai tik keletas dalykų apie kuriuos aš susimąsčiau perskaičius ,,Dykumų gelė‘‘. Tikėjausi knygos kuri nepaliestų mano moralės stygų, tačiau gavosi atvirkščiai . Bet dėl šio fakto visiškai nesigailiu.

Rekomenduoju šią knygą perskaityti tiems, kuriems kaip ir man niekada neteko susidurti ką reiškia moters gyvenimas Afrikoje.Skaitydama šią knygą pasijutau taip lyg pati viską matyčiau iš arti.Pagal šį tarptautinį bestselerį taip pat yra pastatytas ir filmas, kurį tikrai ketinu pažiūrėti bus smalsu palyginti

Gal kas naudojasi Calibre programa? Nesuprantu, neišeina man konvertuoti knygų ir skaityklėj jų nerodo, nors prikeliu nemažai. Visokius formatus bandžiau. Gal kas galėtų padėt?

Sveikutės! Skaitau JODI PICOULT "NAMŲ TAISYKLĖS",tikrai gera knyga,bet vasara taip sunkiai sekasi skaityti,nes vis darbų atsiranda..

Sveikos Kiek pamenu kažkas kažkada seniau važinėdavo tiesiai į Jotemą pirkti knygų ar atmintis mane apgauna? Galvoju važiuoti nusipirkti kelias knygas

ar tik ne Creed perka ten?

---
Paula McLain "Paryžiaus žmona" - patiko ši knyga,ją paskaičius apėmė noras vėl paskaityti Hemingvėjaus "Fiestą" Knygoje rašoma apie Hemingvėjų ir jo pirmą žmoną.Labai paprastai,aiškiai dėstoma dviejų žmonių santykiai,jų bohemiškas gyvenimas,menininkų susitikimai.Čia ,aišku,tik fantazija,tačiau rašytoja rėmėsi visokiais rankraščiais,dokumentais apie Hemingvėjų.Vienu žodžiu šią knygą apibūdinčiau"amžinas tūsas" ,kuris nepriveda prie nieko gero