Knygos knygos knygos :)

Laba,

Gavau, bet net perskaityti nebuvo kada...
Dėl savivaliavimo, tai kažkaip nesusidūriau, bet manau visada galima parašyti, kas nepatinka.
Beje, parašyta buvo, kad knygas galima pasirinkti iki šiandien, bet siųsiu tik kitą savaitę, nebepriims, ką gi, skaityti ir taip turiu ką...
Mane labai erzina, kai tokie trumpi terminai... Nekenčiu deadline... Turiu jų pakankamai.

Ir per galvą verčiuosi tik už didelius pinigus
Papildyta:


Tiesa, nežinau, kokį sutikimą ten esi pasirašiusi, bet tavo kitų įrašų (ne dovanotų knygų), perpublikuoti (pilno teksto, ne nuorodos) be tavo noro tai tikrai negali.
Aš jiems aiškiai parašiau, sutinku perpublikuoti tik dovanotų knygų įrašus.
Tai jei nesi pasirašiusi ten kokio nors ypatingo sutikim ir nenori, kad publikuotu visus įrašus, parašyk jiems raštą, siųsk registruotu laišku ir išims.

žadėjau ryt į biblioteką keliaut, bet prisiminiau, kad ryt liepos 6, tai turbūt nedirbs biblioteka, ar ne?

Susitarimas yra toks, kad jie gali publikuoti tik tuos knygų atsiliepimus, kurias jie dovanojo. Bet va, prieš kelias dienas radau, kad įkeltas "Studentė prostitutė" atsiliepimas, nors knygą pirkausi pati.
Man tiesiog nesmagu, kad jie jau antrą kartą pamiršta atsiųsti sąrašą, nors žadėjo, o mano autoryste naudojasi. Tai kaip tai suprasti? Viena pusė tik naudojasi rezultatais? Kai kalbėjau su 100knygu.lt organizatoriais, tai AL sakė jiems, kad viskas, kas yra blog'e, gali naudotis, nes turi leidimus. Ir taip gali dalinti bet kam, kas tik užsimanys. Tai jeigu pradės kelti savo nuožiūra atsiliepimus ir dalins kitiems, kaip savo autorinius, tai ką aš žinau

Va, Salomėja, pabumbėjo dėl to, tai viskas, knygų jau nebesiųs Manęs irgi tas pats jaučiu laukia

Dorifore, o tu siuntei jiems paštu tą susitarimą pasirašytą?
gavai atgal vieną egz. su jų parašu

Siųsti siunčiau, bet ar gavau atgal tikrai nepamenu bet tie pasirašinėjimai visai ne esmė. jiems atrodo, kad viską gali kelti. Kaip su Salomėja buvo (nepyk, kad kalbu už tave) Jie net netikrino, ar turi sutikimą, ar ne. Jeigu įkėlė į blogą, reiškias turi ir gali dalinti visiems, kad ir komerciniais tikslais

Na, čia man atrodo, ką aš žinau.
Yra dokumentai, tai ir gali pažiūrėti. Reikia rašyti raštu, paštu, jei reikia, oficialiai.
100knygu.lt pvz., visada klausia, va ir vakar, atrodo berods, klausė dėl to perpublikavimo, bet aš prieš...
Tai tas pats ir su AL, bet aš su jais dar neturėjau problemų.
Čia kažkokios nesąmonėlės prasidėjo, man atrodo, daugiau susijusios su darbuotojų kaita, arba kompetencija....

Nemanau, kad kažkas čia tuos įrašus sąmoningai vogtų. Čia gi ne kokia blogorama.lt, o rimta leidykla juk...

Nes jie pasimokė iš Salomėjos atvejo, nes tikrai nepiktybiškai norėjo, galvojo, kad AL turi visus leidimus. Todėl dabar atsiklausia.
Parašiau dabar Dagnei, paklausiau, ar mane vėl pamiršo. Žiūrėsiu, ką atrašys. Tada parašysiu jiems, ką aš manau dėl to. Man irgi atrodo, kad čia viskas tik dėl darbuotojų kaitos.

Jei tavo sutartis tokia, kaip kažkada apšnekėjome - labai laisvai interpretuojama, tai yra ten nerašoma kokius tavo tekstus jie gali imti.

Trumpai paeiliui ją skaitant tai 1 šalis duoda 2 šaliai knygų pagal toliau nurodomas sąlygas (iškarto paskaitome sąlygas, kurios yra tik tokios, kad nėra finansinių įsipareigojimų), o 2 šalis įsipareigoja teikti paslaugas, kurios prašytos toliau.
Mano matytame sutarties šablone paslaugos labai jau abstrakčios ir jei aš norėčiau (būčiau bjauri boba) tai suprasčiau, kad 2 šalis duoda apskritai bet kokius savo tekstus iš bet kokio blogo, nes kitaip-konkrečiai nurodyta nėra. Bet gal pas visos pasikoregavo tas sutartis? Aš jos apskritai buvau nemačius. Pas vieną klausiau ar gali priimt ir mane, kita jau atsiuntė knygų sąrašą, o po to po mano pretenzijų dėl 100knygų iš viso nutilo

Dorifore, neliūdėk. Bus tų knygų

Oj, aš tikrai neliūdžiu Pas mane stovi gal dar 10 leidyklų dovanotų knygų, kurias turiu perskaityti O kur dar kitos mano knygos, nesulaukiančios savo eilės Šiaip užsimaniau moteriškai pabambėt

Kadangi čia, Bergene, jau perpratau autobusų ir bibanų važinėjimosi principą, jau nebebijau pražiopsoti stotelės, tai važinėdama į darbą pradėjau skaityti knygas per skaityklę. Pirmoji, kaip tik tavo atsiųsta, S. Collins "Pavojinga meilė".

Čia žmonės deginasi tiesiog parkuose. Šiandien toks smagus vaizdas buvo: centras, parkelis, visi su maudymukais ir skaito knygas

Ir beveik pas visus namuose yra bibliotekos, kad ir nedidelės. Teko nemažai namų aplankyti, tai visur lekiu apžiūrėt knygas lentynose. Šiandien radau vienos močiutės namų bibliotekoj Wasmo, T. Mann'o "Budenbrokai", D. Tartt "Slapta istorija". Apie J. Gaarder pakalbėjom. Sakė čia jis labai populiarius, dažnai rodo per TV, bet jo knygas skaito po du kartus, nes iš pirmo nesuprantu, ką nori jis pasakyti

Tarp Jotemos naujienų turbūt yra ir naujoji Gerritsen knyga? Jaučiu, kad prarysiu vos ne vienu prisėdimu
Ačiū už pranešimą apie naują Grange knygą, sudomino.

Hermann Hesse "Po ratu"

Visada maniau, kad per didelis pasitikėjimas ir spaudimas gaunamas iš kitų prie gero nepriveda. Ši knyga tai įrodo. Hansas Gybenratas – pats geriausias savo mokyklos mokinys – laiko egzaminą vienintelis iš savo mokyklos ir jį puikiai išlaiko. Berniukas po egzamino yra įsitikinęs, kad susimovė, tačiau sužinojęs, kad išlaikė, nusivilia, kad yra ne pirmas, o antras pagal rezultatus. Tėvai, mokytojai ir visi miestelio gyventojai deda į jį viltis ir tiki, kad jis taps didžiu žmogumi. Hansas ir pats tuo neabejoja, vedamas garbės troškimo jausmo jis nori būti pačiu geriausiu mokiniu ir seminarijoje, kurioje pradeda mokytis rudenį. Seminarijoje berniukas susibičiuliauja su Hermanu Heilneriu, kuris jį sužavi savo laisva ir maištinga poeto siela. Tačiau ši draugystė nepriveda prie gero: suprastėja Hanso mokslai, jis nebegali susikaupti ir galiausiai yra išmetamas iš seminarijos. Nors naujasis draugas tikrai nėra tikroji priežastis dėl ko Hansą išmeta iš seminarijos. Jau nuo pradžių buvo aišku, kad toks artimųjų, mokytojų spaudimas ir per didelis pasitikėjimas savimi, nieko gero neduos. Hansas, kuris buvo visa galva aukščiau už savo bendramokslius, gėdingai sugrįžta į gimtąjį miestelį, praradęs visas viltis būti kuo nors daugiau, negu paprasti žmonės. Ir galiausiai jauną, naivų ir savimi nusivylusį vaikiną pavilioja žemiškos pagundos.

Labai realistiška istorija, kuri manau pasitaiko dažnokai ir šiomis dienomis, žinoma gal ne su tokia pabaiga, tačiau situacija panaši. Labai gaila tokių vaikų, jaunų žmonių, juk ne visi nori būti gydytojais, kunigais. Kiti ir norėdami net negali tokiais tapti, reikia juk ir paprastų darbininkų, paprastų šaltkalvių.

Patiko ir man ši knyga. Bet perskaičius tavo atsiliepimą, knygos galima nebeskaityt, viskas atskleista