
Ingėnai, suprantu, ką turėjai omeny, - tikrai blaškosi Aukštakalnytė rašydama: laikas, chronologija slypi kažkur anapus

QUOTE(muminukas @ 2012 07 02, 16:16)
Ingėnai, suprantu, ką turėjai omeny, - tikrai blaškosi Aukštakalnytė rašydama: laikas, chronologija slypi kažkur anapus 

Gerai pasakei


O su tuo blaškymuisi skaitymo malonumas pamažu taip ir dingsta. Į pabaigą knygą jau damušinėjau...
Nors pradėta tai buvo labai gražiai , suteikė vilčių, kad bus įdomi knyga...
Kadangi namuose skaitytinos knygos jau baigėsi, buvau priversta apsilankyti pirmą kartą savo mikrorajono bibliotekoje


Pasiėmiau dvi chick lit knygas



Papildyta:
Pažiūrėjau, tai vieną iš tų mano paimtų Emily Giffin "Kas nors žydra" muminukas skaičiusi. Ir kaip ji ?
na, sunkokai aš pamenu jos turinį
neįpareigojantis skystaliukas. vasarai tiks, bet Kinselos humoro nebus.

QUOTE(eliss @ 2012 06 28, 13:34)
O aš belaukdama kirpykloj perverčiau Jane Austin "Nortangerio abatija" ,nu baisiai neįdomi,kitu atveju nebūčiau skaičius
Nors filmai ir nieko,bet pirkt kitas jos knygas tikrai nesiruošiu.

O čia pirma tavo skaityta Austen knyga?
QUOTE(eliss @ 2012 07 02, 16:21)
Paula McLain "Paryžiaus žmona" - patiko ši knyga,ją paskaičius apėmė noras vėl paskaityti Hemingvėjaus "Fiestą"
Knygoje rašoma apie Hemingvėjų ir jo pirmą žmoną.Labai paprastai,aiškiai dėstoma dviejų žmonių santykiai,jų bohemiškas gyvenimas,menininkų susitikimai.Čia ,aišku,tik fantazija,tačiau rašytoja rėmėsi visokiais rankraščiais,dokumentais apie Hemingvėjų.Vienu žodžiu šią knygą apibūdinčiau"amžinas tūsas" ,kuris nepriveda prie nieko gero 


Aš tai siūlyčiau paskaityti Hemingvėjaus "Šventė, kuri visada su tavimi"- joje pats Hemingvėjus pasakoja apie savo gyvenimą Paryžiuje su pirmąja žmona ir įvairius tuo metu sutiktus garsius menininkus. Paprastai parašyta, bet įdomi knygelė. Man labai patiko (dėl tavęs tai nesu tikra, bet pabandyti galima

QUOTE(Ingėnas @ 2012 07 02, 17:36)
Pasiėmiau dvi chick lit knygas
(vasarą noras rimtoms knygoms visai dingęs
). Dar Kate Mosse "Labirintą". Ir Andrei Makine "Žako Dormo žemė ir dangus".
Pažiūrėjau, tai vieną iš tų mano paimtų Emily Giffin "Kas nors žydra" muminukas skaičiusi. Ir kaip ji ?



Pažiūrėjau, tai vieną iš tų mano paimtų Emily Giffin "Kas nors žydra" muminukas skaičiusi. Ir kaip ji ?
Kai pabaigsi "Žako Dormo...", parašyk savo nuomonę. Labai įdomu, kaip ji tau patiks (man tai labai).
"Kas nors žydra", kiek žinau, yra tęsinys kitos knygos- "Kas nors skolinta" (kurios lietuviškai, man rodos, nėra). Aš nė vienos neskaičiau, bet mačiau pagal pirmąją knygą pastatytą filmą- man jis visai fainas ir smagus buvo.
QUOTE(katilina @ 2012 07 02, 20:09)
Kai pabaigsi "Žako Dormo...", parašyk savo nuomonę. Labai įdomu, kaip ji tau patiks (man tai labai).
Parašysiu.
Pagal viską tai turėtų man patikti. Juk "Prancūziškas testamentas" tai labai patiko (netgi pasilikau, matyt, kada nors skaitysiu antrąkart). "Žaką Dormą" vis galvojau nusipirkti, bet va dabar radau bibliotekoje

QUOTE(Ingėnas @ 2012 07 02, 17:36)
Pažiūrėjau, tai vieną iš tų mano paimtų Emily Giffin "Kas nors žydra" muminukas skaičiusi. Ir kaip ji ?
kiek prisimenu,man patiko ši knyga, gerai dar būtų ir filmą pažiūrėt,nežinojau,kad yra.
QUOTE(katilina @ 2012 07 02, 21:09)
O čia pirma tavo skaityta Austen knyga?
Aš tai siūlyčiau paskaityti Hemingvėjaus "Šventė, kuri visada su tavimi"-
Aš tai siūlyčiau paskaityti Hemingvėjaus "Šventė, kuri visada su tavimi"-
taip ,pirma.
--
jei pasitaikys mano kely,paskaitysiu.Šiaip,man Hemingvėjus patinka,nuo mokyklos laikų dar

QUOTE(eliss @ 2012 07 02, 21:40)
kiek prisimenu,man patiko ši knyga, gerai dar būtų ir filmą pažiūrėt,nežinojau,kad yra.
Filmas ne pagal šitą yra, pagal pirmą, "Kas nors skolinto" (Something borrowed). Filmų temoj nemažai apie jį buvo kalbėta.
O Alma littera vėl sąrašiuką atsiuntė. Laukiau labai, nes turiu laiko skaityt
Tikiuosi šį kartą jau ateis knygos nepasiklydę, o dabar skaitau "Sodininkas iš Prancūzijos" na įdomu po visų mano detektyvų ir young-adult literatūros 
Parašiau Jotemai laišką, bet jokio atsakymo kol kas, norėjau dėl knygų pasiteirauti, reiks važiuot užsipirkt Tess Gerritsen knygų užsipirkt gal būt


Parašiau Jotemai laišką, bet jokio atsakymo kol kas, norėjau dėl knygų pasiteirauti, reiks važiuot užsipirkt Tess Gerritsen knygų užsipirkt gal būt

Camilla Läckberg "Ledo princesė"
Dar vienas tikrai geras skandinaviškas detektyvas. Tiesiog skaitai ir džiaugiesi siužeto painumu, istorijos netikėtais vingiais ir romantiška meilės linija. Tai šiuolaikinio klasikinio detektyvo atmaina. Visa istorija gana paini ir apipinta praeities mistikos migla, tačiau pats pasakojimas alsuoja ledo ramybe. Jame nėra jokių kruvinų scenų, žiaurių niekinimų ar persekiojimų. Kiek primena tradicinius anglų kriminalinius serialus apie mažų miestelių gyvenimą ir paslaptis. Knyga gerai parašyta, siužetas neblogai sunarpliotas ir iki pat pabaigos išlieka nemažas įtariamųjų skaičius. Man taip ir nepavyko atspėti kas yra kas, nes pasakojimas pilnas nutylėjimų, o atsakymai pateikiami mažomis porcijomis, Labai patiko tai, kad į žmogžudystės tyrimą įsitraukia ne vien tik detektyvas. Tuomet tie patys įvykiai nušviečiami vis per kitokią prizmę. Kiekvienas priima tuos pačius dalykus skirtingai, plius pridėkime patirtus išgyvenimus iš praeities, taip gaunama daugialypė, įvairiapusė ir gaunama įvairiaspalvė istorija.
Tai pirmoji knyga serijoje apie Švedijos miestelio Fjelbaką gyvenimą. Jame vos 1000-tis gyventojų, bet miestelis savyje slepia skaudžias ir slegiančias paslaptis. Aš su dideliu malonumu perskaičiau šią knygą. Patiko rašymo stilius, pateikimas ir istorijos įvykių rutuliojimas. Labai vertinu autorės sumanymą informaciją pateikti kąsneliais. Ramus, ne per painus ir lengvai sekamas, tačiau ne lengvai nuspėjamas, siužetas. Ši knyga - tiesiog vakaro malonumas.
Dar vienas tikrai geras skandinaviškas detektyvas. Tiesiog skaitai ir džiaugiesi siužeto painumu, istorijos netikėtais vingiais ir romantiška meilės linija. Tai šiuolaikinio klasikinio detektyvo atmaina. Visa istorija gana paini ir apipinta praeities mistikos migla, tačiau pats pasakojimas alsuoja ledo ramybe. Jame nėra jokių kruvinų scenų, žiaurių niekinimų ar persekiojimų. Kiek primena tradicinius anglų kriminalinius serialus apie mažų miestelių gyvenimą ir paslaptis. Knyga gerai parašyta, siužetas neblogai sunarpliotas ir iki pat pabaigos išlieka nemažas įtariamųjų skaičius. Man taip ir nepavyko atspėti kas yra kas, nes pasakojimas pilnas nutylėjimų, o atsakymai pateikiami mažomis porcijomis, Labai patiko tai, kad į žmogžudystės tyrimą įsitraukia ne vien tik detektyvas. Tuomet tie patys įvykiai nušviečiami vis per kitokią prizmę. Kiekvienas priima tuos pačius dalykus skirtingai, plius pridėkime patirtus išgyvenimus iš praeities, taip gaunama daugialypė, įvairiapusė ir gaunama įvairiaspalvė istorija.
Tai pirmoji knyga serijoje apie Švedijos miestelio Fjelbaką gyvenimą. Jame vos 1000-tis gyventojų, bet miestelis savyje slepia skaudžias ir slegiančias paslaptis. Aš su dideliu malonumu perskaičiau šią knygą. Patiko rašymo stilius, pateikimas ir istorijos įvykių rutuliojimas. Labai vertinu autorės sumanymą informaciją pateikti kąsneliais. Ramus, ne per painus ir lengvai sekamas, tačiau ne lengvai nuspėjamas, siužetas. Ši knyga - tiesiog vakaro malonumas.
Susanna Tamaro Eik, kur liepia širdis
Nuostabi knygutė, kuri yra ilgas močiutės laiškas mylimai anūkei. Močiutė žino, kad greit mirs ir rašo laišką anūkei, gyvenančiai Amerikoje, tačiau laiško nesiunčia, nes anūkė to prašė. Ši knyga tai išmintingos senolės pamąstymai apie gyvenimą, kurie priverčia į daug ką pažvelgti kitu kampu. Labai taikliai aprašytas paauglių elgesys, kuris dažnai neapgalvotas ir skaudina jiems artimus vyresnius žmones.
Labai šilta istorija, verčia žavėtis senole, kuri besąlygiškai myli savo anūkę ir dukterį, nors jos tos meilės senolei ir neparodo. Tokią knygą norisi pavartyti kartas nuo karto tam, kad pasisemti išminties ir pamatyti, kad ne viskas sukasi tik apie mus.
Ir keletas man patikusių citatų:
Vaikystė ir senatvė panašios. Abiem atvejais dėl įvairių priežasčių žmogus yra beginklis, jis dar negyvena arba jau negyvena aktyvaus gyvenimo ir todėl nevaržomas stereotipų gali atviriau reikšti jausmus.
Mums labiau liūdna ne todėl, kad mirusiųjų nebėra, o todėl, kad vieni kitiems daug ko nepasakėm.
O kai prieisi daug kelių ir nežinosi, kuriuo pasukti, neskubėk ir atsisėdusi palauk. Alsuok giliai ir patikliai tarsi ką tik gimęs kūdikis, apie nieką negalvok, tik lauk lauk ir lauk. Sėdėk ir tyloje klausykis širdies. O jai prabilus, stokis ir eik, kur ji tau liepia.
Nuostabi knygutė, kuri yra ilgas močiutės laiškas mylimai anūkei. Močiutė žino, kad greit mirs ir rašo laišką anūkei, gyvenančiai Amerikoje, tačiau laiško nesiunčia, nes anūkė to prašė. Ši knyga tai išmintingos senolės pamąstymai apie gyvenimą, kurie priverčia į daug ką pažvelgti kitu kampu. Labai taikliai aprašytas paauglių elgesys, kuris dažnai neapgalvotas ir skaudina jiems artimus vyresnius žmones.
Labai šilta istorija, verčia žavėtis senole, kuri besąlygiškai myli savo anūkę ir dukterį, nors jos tos meilės senolei ir neparodo. Tokią knygą norisi pavartyti kartas nuo karto tam, kad pasisemti išminties ir pamatyti, kad ne viskas sukasi tik apie mus.
Ir keletas man patikusių citatų:
Vaikystė ir senatvė panašios. Abiem atvejais dėl įvairių priežasčių žmogus yra beginklis, jis dar negyvena arba jau negyvena aktyvaus gyvenimo ir todėl nevaržomas stereotipų gali atviriau reikšti jausmus.
Mums labiau liūdna ne todėl, kad mirusiųjų nebėra, o todėl, kad vieni kitiems daug ko nepasakėm.
O kai prieisi daug kelių ir nežinosi, kuriuo pasukti, neskubėk ir atsisėdusi palauk. Alsuok giliai ir patikliai tarsi ką tik gimęs kūdikis, apie nieką negalvok, tik lauk lauk ir lauk. Sėdėk ir tyloje klausykis širdies. O jai prabilus, stokis ir eik, kur ji tau liepia.
Siandien baigiau skaityti *Dykumu gele* Waris Dirie... istorija tikrai idomi, todel skaitosi labai greitai, nes ir pats parasymas yra labai lengvas... gal net per lengvas... vertimas keistokas, ypac pokalbiai.. susidare ispudis, kad pagrindine heroja is tiesu turi bedu su uzsienio kalba. Visas romanas lyg prabegom nupasakota gyvenimo istorija... man kazkaip truko gilumo, daugiau smulkesniu aprasymu, kai kur atrode, jog net radau kelias priespriesas, bet pati tema, mano nuomone, yra tikrai gera...
Ingėnai, dar žinai, koks man Mama Afrika įspūdis? kad va, tuoj tuoj kažkas prasidės, kad vis dar įžanga, o tada jau bus kažkas.