POMIDORAI - Puslapis 44 - Flora

mano irgi yra pasirietusiais lapais į viršų...princas taip mėgsta daryti , izumrudnoje jabloko, ir dar keli...bet tai ne dėl laistymo...nes tokie ir palaisčius palieka...

Kas lemia pomidorų derlingumą?

Praėjo tie laikai, kai pomidorai buvo sezoninės daržovės. Geriausiu atveju juos skanauti pradėdavome pavasario pabaigoje. Dabar parduotuvių lentynose pomidorų galime rasti ištisus metus. Bet ar po stora luobele ir gražia išvaizda visada slepiasi malonus aromatas, geras skonis? Pasirodo, kad ne. Visai kas kita, kai nuraškai kvapų raudonšonį savo darže. Artėjant pomidorų sėjai, prisiminkime, kas lemia pomidorų derlingumą.

*Daigų kokybė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gausų derlių. Geros kokybės daigai turi turėti 7–9 lapus, susiformavusį pirmą žiedyną, tvirtas šaknis. Tuomet geriau užsimegs pirmųjų kekių žiedai.
*Palankiausia temperatūra pomidorams yra 18–30 ºC. Kai šilumos mažiau nei 15 ºC, jie nustoja žydėti, o kai atvėsta iki 9 ºC – neauga. Kai pernelyg karšta (30–32 ºC), išleidžia plonus stiebus, turi smulkius lapus, meta žiedus. Ypač temperatūrų kaitai jautrūs neužgrūdinti, tik ką pasodinti prastai įsišakniję, jauni augalai.
*Lengvame priesmėlyje augančius pomidorus reikia gausiau tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Laistoma retai, bet gausiai pirmoje dienos pusėje šiltu, maždaug 20 ºC, vandeniu nešlapinant lapų. Kai temperatūra žemesnė nei 15 ºC, to daryti nereikia, nes šiltnamyje oras atvės dar 2–3 ºC.
*Palaisčius šiltnamį reikia išvėdinti. Augalai nebijo skersvėjo. Žiedai geriau apsidulkina, kai vėdinama intensyviai. Didžiausią derlių skinsime, kai ant kero bus 15–20 lapų.
*Pasodinus žydinčius daigus, neverta tikėtis ankstyvo derliaus. Kol jie prigyja, žiedai nubyra ir pirmųjų vaisių nebūna. Peraugę ir ištįsę sodinami gulsčiai, žemėmis apipilama ir dalis stiebo. Tuomet augalai išleidžia papildomas šaknis.
*Lauke augančių šiek tiek apšalusių pomidorų išrauti nebūtina. Lapai pamažu atsigaus. Iš naujų atžalų, išaugusių iš pažastų, išrenkama sveikiausia, stambiausia, tinkama stiebui formuoti.
*Šaltą pavasarį ne tik po priedangomis, bet ir šiltnamyje pradeda gelsti pomidorų lapai, jų apatinė pusė nusidažo sidabriškai melsva spalva (chlorozės požymiai). Vadinasi, iš nespėjusios kaip reikiant įšilti dirvos šaknys nepasisavina fosforo ir geležies. Taip gali nutikti, jei pasodinus į rūgštesnę dirvą pertręšiama azotu. Augalus reikia palaistyti daugiau fosforo turinčių kompleksinių trąšų tirpalu (0,2 proc.), fosforo rūgštimi parūgštintu vandeniu ar nupurkšti magnio bei geležies sulfatu (po 10 g / 10 l vandens).
*Jei šiltnamyje per sausas oras ar didelė drėgmės kaita, lapai sukasi vamzdeliu, būtina drėkinti orą.
*Jei pomidorai žydi, bet nemezga, trūksta drėgmės, per karšta arba atvirkščiai. Juos reikia aprūpinti vandeniu, sureguliuoti temperatūros kaitą, mažinti azoto trąšas.
*Ant vaisių atsiradusios juodos dėmės primena, kad pomidorai laistomi netinkamai, trūksta kalcio ar jis nepasisavinamas. Kai maža kalio, magnio ir per daug azoto, užauga tuščiaviduriai pomidorai.

Ar žinote, kad...
*... raudoni ar pradėję nokti pomidorai ilgiau nevysta sudėti viena eile, koteliais į viršų vėsioje (1–3 ºC) patalpoje.
*Rudenį nuskintus žalius vaisius geriausia suvynioti kiekvieną atskirai į popierių ir laikyti dėžėje ar šiaudais išklotoje pintinėje, tamsioje, 11–13 ºC šilumos patalpoje.
*Pomidorų sulčių nevalia laikyti metaliniame inde.
*Kad pomidorų tyrė atvirame inde ilgiau išliktų nesugedusi, ją reikia apiberti džiovintais krienų lapais.
*Odelė lengvai nusilupa, vaisius perliejus karštu vandeniu ar kelioms sekundėms į jį panardinus.
*Mažiau suskilę vaisiai genda, kai apibarstomi rupia druska.

Parengė dr. Irena Lamsodienė, Violeta Gražutienė

Papildyta:

gal tiktų tada - per didelė drėgmės kaita...neįsivaizduoju

nors irgi mažai tikėtina , nes lauke tikrai nėr sausa,...nu vienžo...

arba...bet irgi nepanašu...nes patys lapai normalūs yra...
Pomidorų lapų susisukimas
Sergančių šia liga pomidorų lapai išilgai centrinės gyslos užsiriečia į viršų ir atrodo tartum vamzdeliai, būna trapūs, nenormaliai pastorėję, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė paraudusi. Susisuka visi lapai arba tik jų dalis (dažniau senesni, apatiniai). Sergantys augalai lėčiau auga, būna mažesni už sveikuosius, plonesniais stiebais, mažiau skaidytais lapais, todėl lapalakščio paviršius sumažėja daugiau nei dvigubai. Šie pakitimai turi įtakos generatyvinių organų vystymuisi: sergantys augalai silpniau žydi, žiedai blogiau apsivaisina, užsimezgę vaisiai būna smulkūs, daug jų raukšlėtu paviršiumi, menkaverčių. Liga kartais staigiai išryškėja po smarkaus lietaus, paskatinančio augalo augimą.
Pomidorų lapų susisukimą sukeliančios priežastys iki šiol tiksliai nenustatytos. Tyrimai rodo, kad pomidorų lapai gali susisukti dėl virusų arba dėl nepalankių augimo sąlygų. Atrodo, kad ši liga su augalų sultimis (genint, rišant augalus, skinant pomidorus) neplinta, bet persiduoda per sėklas. Ligos priežastis gali būti ir per didelė dirvos drėgmė, fosforo stoka, per stiprus augalų apšvietimas šiltadaržiuose, sausi orai lauke.
Anksčiau buvo galvojama, kad pomidorų lapai sukasi, susikaupus jų ląstelėse dideliam kiekiui glicidų. Tyrimai parodė, kad susisukusių lapų ląstelėse būna daug auksino. Lapų susisukimu pomidorai serga lauke ir šiltnamiuose.
Apsaugos priemonės. Sėklai vaisius palikti tik ant sveikų augalų. Juos reikia pažymėti intensyviausio ligos išplitimo metu. Termiškai dezinfekuoti paskui beicuoti chemikalais sėklas. Tinkamai prižiūrėti augalus, sudaryti jiems optimalias augimo sąlygas. Vasarą šiltnamių stiklus saulėtomis dienomis užpavėsinti. Dirvoje turi būti pakankamai fosforo.

ir dar gan daug prirašyta...gal tikrai , jiems konors ir maisto trūksta...
Ar reikia pomidorus rišti?
Visus pomidorų hibridus reikia rišti. Tik augindami pomidorus lauke, jeigu prognozuojama sausa ir saulėta vasara, galite auginti veisles, kurių nebūtina rišti prie kuoliukų. Tai lietuviška pomidorų veislė ‘Laukiai‘, užsienio selekcijos – ‘Radek‘, ‘Jamal‘, ‘Sub–Arktik‘. Šiltnamyje 10–12 dienų po sodinimo pomidorus reikia rišti prie viršuje (1,8–2 m aukštyje) ištiestų vielų. Rekomenduojama virš vienos augalų eilės ištiesti dvi vielos eiles ir pomidorus rišti V forma. Tada augalai bus geriau apšviesti. Žemaūgius pomidorus galite rišti prie kuolų.
Kaip formuoti aukštaūgius pomidorus?
Juos formuokite palikdami vieną stiebą, ant augalo palikite ne daugiau kaip 7–8 kekes, šalinkite visus šoninius ūglius, kai jie būna ne ilgesni kaip 3–5 cm. Šį darbą atlikite rytais, tada augalai yra stipraus turgoro būklės, todėl ūgliai greičiau lūžta, spėja uždžiūti žaizdos vieta, mažesnė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinkite iki pagrindo. Taip formuojant augalus jie bus geriau apšviesti, labiau vėdinsis, juos taps paprasčiau prižiūrėti. Atžalų šalinimo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų ir nuo augalų aprūpinimo maisto medžiagomis. Kai oras lietingas ir apsiniaukę, taip pat gausiai tręšiant azotu, atžalos auga intensyviau.
Aukštaūgių pomidorų augimas reguliuojamas nuskinant jų viršūnę. Rugpjūčio pirmąją dekadą, iki vegetacijos pabaigos likus penkioms savaitėms, nuskinkite pomidorų viršūnę, palikdami 2–3 lapus virš paskutinio žiedyno. Taip pat nuskinkite ir žiedpumpurius, jeigu jų yra, nes iš tokių žiedynų vaisiai jau nespės užaugti.
Kaip formuoti žemaūgius pomidorus?
Žemaūgius pomidorus formuokite pagal jų auginimo trukmę: vienu stiebu; vienu stiebu ir paliekant vieną dvi šonines atžalas su keke; nuskinant viršūnę virš 4–5 kekės ir vis paliekant augti į viršų naują šoninę atžalą.
Ar skinti pomidorų lapus?
Pomidorų lapus skinti reikia, tik taisyklingai. Pomidorų lapai pradedami skinti, kai pradeda rausti pirmosios kekės vaisiai. Šį darbą geriau atlikite saulėtą dieną ir ryte, kad spėtų uždžiūti žaizda. Jeigu apatiniai lapai liečiasi su žeme, jie būna drėgni ir yra tikimybė augalui susirgti, tokius lapus šalinkite anksčiau. Genėkite pageltusius ir ligotus lapus. Kartą per savaitę nuskinkite nuo augalo ne daugiau kaip 2–3 lapus. Iš karto nuskynus daugiau, augalai patiria stresą. Lapą nuskinkite nepalikdami jokio kotelio ir stenkitės padaryti kuo mažesnę žaizdą. Lapus geriau genėti peiliu.
Kaip taisyklingai laistyti pomidorus?
Pomidorai mėgsta drėgną, bet ne šlapią dirvą. Formuojantis pirmajai ir antrajai kekei, augalams ypač reikalinga drėgmė. Pagrindinė taisyklė – pomidorus laistykite retai, bet gausiai. Laistykite pirmąją dienos pusę šiltu vandeniu (20–22 OC). Augalams laistyti naudokite lietaus vandenį. Po kiekvieno laistymo supurenkite dirvą. Tada išgaruoja mažiau drėgmės, šaknys aprūpinamos oru, pagerėja dujų apykaita. Vandens kiekis priklauso ne tik nuo oro sąlygų, dirvos savybių, bet ir nuo hibrido bei sodinimo schemos. Iki žydėjimo augalus laistykite kas 5–6 dienas po 4–5 l vandens į 1 kv. m, žydėjimo ir derėjimo metu – po 10–15 l/kv. m vandens. Augalus liekite ties šaknimis, neapliedami lapų ir vaisių. Laistydami neapnuoginkite šaknų, po to apmulčiuokite sausomis žemėmis arba durpėmis.
Jeigu drėgmės nepakanka arba augalai laistomi nereguliariai, pradeda skilinėti vaisiai, jie suserga viršūniniu puviniu. Jeigu dirva per drėgna, vaisiuose sumažėja sausųjų medžiagų ir cukrų. Jie tampa rūgštūs ir vandeningi, būna mažiau mėsingi. Pomidorus reikia laistyti taip, kad jų derlius būtų ne tik didesnis, bet ir geresnės kokybės.
Kaip reikia pomidorus vėdinti?
Polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose dėl per didelės oro drėgmės pomidorams sunkiau sudaryti palankias mikroklimato sąlygas negu agurkams. Todėl, auginant pomidorus, didelį dėmesį reikia skirti šiltnamiui vėdinti. Pomidorai nebijo skersvėjo, todėl juos reikia vėdinti intensyviai ir geriausia praėjus 2 val. po laistymo. Vėdinimas labai svarbus pomidorų žydėjimo metu. Atidarykite ne tik viršuje ir šonuose esančius langus, bet ir šiltnamio duris. Labai svarbu, kad ant lapų nesusidarytų vandens kondensatas.
Vėdinant šiltnamius, sumažėja temperatūra, kai ji per aukšta, taip pat sumažėja oro drėgmė, pašalinamas kondensatas. Tai trukdo ligoms ir kenkėjams plisti. Tuo pačiu metu į šiltnamį patenka anglies dioksidas.
Ar reikia pomidorus apdulkinti?
Pomidorai – savidulkiai augalai. Tačiau, kad žiedai geriau apsidulkintų, ne rečiau kaip du kartus per savaitę augalus pavibruokite. Purtykite vielas, prie kurių pririšti augalai. Geriausias laikas vibruoti –11–14 val. Kad žiedadulkės ant piestelės sudygtų, pavibravus dirvą rekomenduojama palaistyti, o žiedus apipurkšti smulkiais vandens lašeliais.
Ar reikia pomidorus mulčiuoti?
Dirvą šiltnamyje mulčiuoti galima. Mulčias apsaugo nuo perteklinio drėgmės išgarinimo, pakelia temperatūrą šaknų zonoje, nes tuomet šaknys apsaugomos nuo perkaitimo, deguonimi papildoma dirva. Mulčias papildo dirvą humino rūgštimis, kurios stimuliuoja augalų augimą. Pomidorus mulčiuoti šiltnamiuose galima šiaudais, balta, juoda plėvele ir kita. Naudojant baltą plėvelę, šiltnamyje pagerinamos šviesos sąlygos.
Ar reikia pomidorus kaupti?
Pomidorai – ne bulvės, bet juos kaupti reikia. Praėjus 15–20 dienų po sodinimo, augalus apkaupkite. Pomidorai kaupiami, kad augalai iš apatinės stiebo dalies išleistų papildomas šaknis. Vėliau purendami dirvą kartu ir apkaupkite augalus.
Kokia turi būti temperatūra ir oro drėgmė?
Oro temperatūra yra svarbesnis veiksnys, reguliuojantis pomidorų augalų augimą bei derėjimą, negu dirvos temperatūra. Optimali temperatūra pomidorams šiltnamiuose augti saulėtą dieną 22–26 OC, apsiniaukusią – 2–4 OC žemesnė, naktį – 16–18 OC, dirvos – 20–22 OC. Augalų produktyvumas didžiausias, kai oro temperatūra yra tokia pati, kaip ir dirvos, arba šiek tiek aukštesnė. Negerai, jeigu dirvos temperatūra yra aukštesnė už oro daugiau negu 3 OC. Kai dirva labai įšyla, krinta augalų produktyvumas, nes greitai auga vegetatyvinė, t.y. antžeminė masė. Oro drėgmė turi būti 60–65 proc.
Kaip pomidorus tręšti?
Augalai tręšiami atsižvelgiant į oro sąlygas, amžių ir jų apkrovą vaisiais. Apniukusiu oru kalio trąšų kiekį reikia didinti 20–30 proc., o saulėtą dieną – mažinti normą. Vegetacijos metu pomidorus reikėtų papildomai tręšti kas 12–15 dienų. Pirmą kartą pomidorus reikėjo tręšti praėjus 10–15 dienų po sodinimo. Geriau tręšti trąšų tirpalu, o ne sausomis trąšomis. Pirmą kartą tręšdami augalus 10 l vandens ištirpinkite 15 g amonio salietros, 50 g superfosfato, 10 g kalio sulfato. Antram ir trečiam papildomam tręšimui amonio salietros ir kalio sulfato kiekį padidinkite iki 30 g, superfosfato – iki 80 g. Derėjimo metu amonio salietros ir superfosfato kiekis turėtų būti po 40 g, kalio sulfato – 30 g. Pomidorus galite tręšti kompleksinėmis trąšomis, taip pat kalcio salietra ir magnio sulfatu. Vegetacijos pradžioje pomidorus galite tręšti „Nutrifol 14–9–25“ (rudas), o vėliau – „Nutrifol 8–11–35“ (žalias), „Yara Milla Cropcare 11–11–21“. Papildomai tręšiant pomidorus kompleksinėmis trąšomis, tirpalo koncentracija turėtų būti 0,2 proc. (20 g/ 10 l vandens). Pomidorus galite tręšti praskiestu raugintu karvių mėšlu (1 l rauginto mėšlo į 10 l vandens) ar praskiestu raugintu paukščių mėšlu (1:20). Likus mėnesiui iki derėjimo pabaigos, pomidorų netręškite.
Ką daryti, jeigu pomidorai per „riebūs“?
Jeigu pomidorų stiebai stori, lapai dideli, tamsiai žali, viršūnėje sukasi į apačią, iš tokių augalų gero derliaus tikėtis neverta. Jie augina tik vegetatyvinę masę, formuoja kekę su nedaug žiedų. To priežastis – augalų pertręšimas azotu ir per mažas apšvietimas. Ką daryti? Reikėtų nelaistyti 7–10 dienų, padidinti temperatūrą šiltnamyje dieną iki 25–26 OC, o naktį – 22–24 OC (neatidaryti durų ir langų). Reikėtų papildomai pavibruoti tokius augalus, kad geriau apsidulkintų. Kad būtų pristabdytas augimas, juos patręškite superfosfato tirpalu po 1 l augalui (į 10 l vandens – 3 šaukštai superfosfato).
Ką daryti, jeigu pomidorai ploni ir silpnai auga?
Kartais ir gerame šiltnamyje, esant palankioms sąlygoms augti, pomidorai būna ploni, ištįsusiais tarpubambliais, žiedinė kekė su mažai žiedų. To priežastis – per mažas apšvietimas. Jeigu šiltnamis pastatytas netinkamoje vietoje, jeigu šalia jo augantys medžiai ar kiti statiniai sudaro šešėlį, tuomet sumažėja apšvietimas šiltnamyje. Tada smarkiai sumažėja pomidorų derlius. Atminkite, kad pomidorai – šviesomėgiai augalai. Kita svarbi priežastis – maisto medžiagų trūkumas.
Apie ką gali papasakoti pomidorų lapai?
Kai sutrinka normalus augalo augimas, tai tuoj pat atsispindi ant augalų lapų. Lapai parodo maisto medžiagų trūkumą, jie gelsta, sukasi, tampa dėmėti. Azoto, fosforo, kalio, magnio trūkumai daugiau pasireiškia apatinėje augalo dalyje, ant senesnių lapų, kalcio, sieros, geležies ir beveik visų mikroelementų trūkumai išryškėja viršutinėje augalo dalyje, ant jaunų lapų ir augimo kūgelių. Pritrūkus azoto pomidorų lapai tampa šviesiai žali, po to, pradedant nuo viršūnės, gelsta, miršta. Sulėtėja stiebo ir šoninių atžalų augimas. Lapai būna smulkesni, stiebas plonas, trapus. Kai trūksta fosforo, augalų lapai tampa tamsiai žali, stiebas įgauna violetinį atspalvį. Sulėtėja augalo augimas, anksti pradeda kristi lapai. Jie gali būti tamsūs, beveik juodi. Trūkstant kalio, gelsta ir apmiršta lapo audiniai, lapų pakraščiai sukasi žemyn. Lapai susiraukšlėja, sustoja tarpubamblių augimas. Kai trūksta magnio, pomidorų lapai tampa margi, gyslos išlieka žalios, o tarpgysliai gelsta. Esant kalcio trūkumui, apmiršta jaunų lapų kraštai, viršūniniai ūgliai ir šaknys. Pomidorams labai svarbus boras. Kai jo trūksta, miršta viršūniniai pumpurai ir lapai, augalai nežydi, krinta užuomazgos. Kai trūksta geležies, viršūniniai lapai pagelsta, suserga chloroze.
Kodėl sukasi pomidorų lapai?
Dažnai pomidorų lapai susisuka vamzdeliu. Tada sumažėja augalo lapų asimiliacinis plotas, augalai silpniau auga. Pomidorų lapai susisuka dėl įvairių priežasčių. Lapai sukasi į vamzdelį esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei. Aukšta temperatūra, 35 OC ir daugiau (dažnai tokia būna plėvele dengtuose šiltnamiuose), sustiprina kvėpavimo procesus, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o tuo pat metu maisto medžiagų įsisavinimas ir kaupimasis labai sulėtėja. Augalams pavojinga, jeigu šaknų zonoje temperatūra yra žema, o viršūnė patiria aukštų temperatūrų stresą. Lapų sukimasis žemyn gali būti pirmasis požymis, kad augalai susirgo bakteriniu vėžiu. Susisukę apatiniai lapai vysta, ruduoja ir pamažu džiūsta. Po to ant lapkočių, lapų gyslų, taip pat ant stiebo atsiranda įtrūkimų, žaizdelių.
Pomidorų lapų sukimosi priežastimi gali būti maisto medžiagų trūkumas. Pomidorų lapai sukasi žemyn pritrūkę fosforo. Viršutinė lapų pusė tampa pilkai žalia, gyslos – violetiškai raudonos. Jauni lapai sukasi žemyn pritrūkę sieros. Po to ant jų susidaro nekrotinių dėmių. Esant boro trūkumui jauni lapai susisuka į vidų. Tuo metu viduriniai gelsta. Į vamzdelį jauni pomidorų lapai sukasi, kai trūksta vario. Pritrūkę kalcio pomidorų lapai deformuojasi, sukasi į viršų, vaisių viršūnėse atsiranda juodų dėmių. Lapų kraštai riečiasi žemyn pritrūkus kalio. Ant jų atsiranda nekrotinių dėmių.
Kodėl gelsta pomidorų lapai?
Pomidorų lapai gelsta, kai šiltnamių grunte trūksta azoto ir kalio. Kai trūksta azoto, gelsta viso augalo lapai. Kalio trūkumas pasireiškia pakraščiuose: jie gelsta, apmiršta lapo audiniai. Kai trūksta magnio trąšų, taip pat gelsta augalų lapai, ypač seni. Kai trūksta geležies, lapai pagelsta viršūnėse. Augalai geležies gali neįsisavinti, jei netinkamas grunto rūgštumas, jei silpna augalo šaknų sistema. Gelstančios dėmės ant jaunų pomidorų lapų gali atsirasti dėl mangano ar cinko trūkumo.
Kita lapų geltimo priežastis – per mažas apšvietimas. Augalo viršutinėje dalyje esantys lapai sudaro šešėlį, todėl senstantys apatiniai natūraliai gelsta. Tokius lapus reikia šalinti, tuomet tarp augalų pagerėja oro cirkuliacija. Lapai gali gelsti ir dėl ligos, dėl nuodingo cheminių preparatų poveikio.
Kodėl krinta žiedai?
Pomidorų auginimo sėkmė šiltnamiuose priklauso nuo to, ar augalas sugebės išsaugoti visus žiedus ir užuomazgas. Ypač svarbu neprarasti pirmosios kekės žiedų. Tam didelės įtakos turi daigų auginimo sąlygos, ypač šviesa. Pomidorų žiedai krinta, kai trūksta drėgmės dirvožemyje ir yra dideli jos svyravimai, kai pumpurų formavimosi pradžioje dirvožemyje per didelis azoto kiekis. Kai šiltnamiuose per didelė oro drėgmė, taip pat krinta žiedai. Pačios nepalankiausios sąlygos užuomazgų formavimuisi susidaro tada, kai po ilgo šalto periodo ateina karščiai ir stipriai pakyla oro temperatūra. Augalai išgarina daug drėgmės, šaknys nespėja susidoroti su tokia didele apkrova. Krinta pumpurai ir žiedai. Kai šiltnamyje temperatūra pakyla per 30 OC, sumažėja oro drėgmė, žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl neužsimezga vaisiai.
Pomidorų žiedai krinta dėl maisto medžiagų trūkumo. Pritrūkus kalio ar esant azoto pertekliui, krinta pomidorų žiedai. Pomidorų žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo.
Kodėl vysta pomidorai?
Pirmoji priežastis, dėl ko gali vysti augalai, yra drėgmės trūkumas. Saulėtą dieną augalui reikia 2–3 l vandens. Todėl pirmiausia augalai turi gauti užtektinai vandens. Stebėkite, ar vystančių augalų stiebas yra nepažeistas. Augalų vytimo priežastis gali būti liga. Jeigu augalas užsikrėtęs infekcine liga, vysta visas augalas. Jeigu augalų šaknys silpnos, o antžeminė dalis vešli, augalai taip pat pradeda vysti. Esant žemai grunto temperatūrai, augalų šaknys yra silpnai išsivysčiusios. Per didelė trąšų koncentracija gali būti viena iš augalo vytimo priežasčių, ypač žalingas pertręšimas azotu. Taip pat svarbu, kad gruntas neužmirktų ir jo temperatūra nebūtų per žema. Jei gruntas periodiškai užmirksta, augalų šaknys suserga puviniu ir augalas vysta. Gruntas pomidorams auginti turi būti pralaidus vandeniui ir reikia stebėti, kad nesusidarytų „padas“. Jeigu augalai yra smarkiai apkrauti vaisiais, o pats augalas nėra stiprus, tai jis gali pradėti vysti dėl to, kad nesugeba išlaikyti tiek vaisių. Išskinkite mažesnius vaisius, t.y. formuokite kekes, skinkite vos tik raustančius pomidorų vaisius.
Kodėl augalai nudega?
Šiltnamio augalų lapai gana jautrūs išorinių veiksnių poveikiui. Vandens ar tirpalo lašai, esantys ant augalų lapų, fokusuoja saulės spindulius ir lapai nudega – ant jų susidaro apskritos baltos spalvos dėmės. Jeigu jie liečiasi su šiltnamio stiklu arba po laistymo, esant aukštai temperatūrai, ant lapų susidaro rusvų, sausų įvairių formų ir dydžio dėmių. Nekrozinės dėmės ant apatinių lapų gali susidaryti, jeigu naudotos durpės, kuriose buvo daug amoniakinio azoto, arba arklių mėšlas. Jeigu augalų lapija yra nedidelė, esant saulėtam orui, gali nudegti ir vaisiai, ant jų susidaro didelių geltonų ar baltų dėmių. Todėl reikia gerai vėdinti šiltnamius, kad ant lapų nesusidarytų kondensatas. Taip pat reikia tinkamai genėti augalus.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis