QUOTE(irmuciukasss @ 2012 07 19, 13:11)
Sveikos
Senbuvės mane jau atsimena, o naujokėm noriu įpūsti truputėli vilties...
2011 09 14 apturėjau LP..šalino cista..po jos liūdna diagnozė-4st endometriozė, gydimas 3 mėn diferelinu. ilgai svarstėm su vyru ką daryti...vaistai visai neviliojo..nužingsniavau į VK...išgirdau 2 gyd.nuomonę, kad bandyčiau pastoti..viena davė 6mėn, kita -metus..praėjo mėnuo, du, trys...kiekvieną mėnesį jausdavau nėštumo požymius,bet..mm ateidavo su visais endo tepliojimais...buvo 5 ciklas po Lp..tepliojimų nesulaukiau...džiaugiaus, kad jų nėr...ta mėnesį gėriau GIEnKOL tablėtes, tai džiaugiaus, kad padeda..atejo mm diena..švaru..bet pilva maudžia, atrodo tuoj tuoj pramuš..net bijojau judėti...kitą diena pagadinu NT..ir-Dievuleliau..matau ryškiausius II...laimė beprotiška..begalinis dziaugsmas..deja truko neilgai..11 sav. echo metu sužinojau , kad mano mazylis nustojo vystitis..iš džiaugsmo į ašarų pakalnę...savaitę laukiau, kol viskas prasidės savaime...nes A norėjau išvengti..tą savaitę viską mačiau kaip pro miglą...ir galiausiai ryžausi A..Po visko mintys buvo tik apie naują gyvybę....Ligoinės ginė leido bandyt jau po pirmų mm..poliklinikos-po 3 mėnesių...tad aš sulaukus jų, nukeliavau pas Usoniene..po apžiūros užklausiau dėl planavimo...sakė jau ir dabar galim nesisaugoti, nes , kad pastosiu taip greit-stebuklas...bet as naivi...gaudžiau O su OT, BT...pagavom:) viltis mažytė buvo...nors protas liepė nebūt durnai ir nesvajoti..tačiau Dievulis norėjo kitaip...8 DPO pasidariau HCG-6,68, po 3 dienų-32..nedrįsau džiaugtis...jaučiau baimę, nerimą...tada drebulys prieš kiekviena echo:6 savaitė, mato vaisiuko užuomazgas..atsikvepiu...9sav-matau širdutę...vėl ramu...o tada 11 savaitė...bijau..nemoku apsakyti kaip bijau vėl išgirsti tą patį..bet pamatau savo zmoguti...matau jo rankytes, kojytes..galvyte..matau jo širdelę...ašaros bėga skruostais..negaliu ir nenoriu jų sulaikyti...nes šįkartą jos laimės..aišku dar ir dabar viskas trapu..ir dabar bijau atsipalaiduoti..bet labai tikiu, kad mazylis ir toliau augs...tiesiog noriu pasakyti, kad 4 st dar ne nuosprendis...stebuklų visada nutinka...
Kokia nuostabi istorija
nubraukiau dziaugsmo asarele ir nuosirdziai sveikinu,po tokiu istoriju tikrai norisi stoti ir eiti i prieki
Man irgi neseniai dare A
praradau savo maziukus,pagal giniu man 10 sav
buvo.Dabar laukiu kada darys antra LP,paziuresim kaip tik kaip ten mano endo,kiausintakiai-sakiau drilinga paprasysiu kad padarytu ir zadam su vyru kaip ir jus bandyti gaudyti o gal ivyks stebuklas.
Irmuciukassss,kuo didziausios tau sekmes ir sveikatos judviems su maziuku
Tu pavyzdys atgaivinantis kraujuojancia sirdele.Nuostabu,labai dziaugiuosi uz jus.O baime manau kad naturalu,as jau dabar turiu ivariu pamastymu
Sveikinimai nuo musu
neapsakomai nuostabu