Endometriozė

kiekvienos situacija yra individuali, todėl mano patarimas būtų, atsižvelgti į operavusios gydytojos rekomendacijas. jei kiaušintakiai praeinami, žinoma, yra vilčių pastoti natūraliai. dar svarbūs ir vyro rodikliai. bet vis vien siūlau, ilgai netempti ir kreiptis į gydytojus pagalbos.
tiesa, man endo 3 stadija, bet kiaušintakiai nepraeinami. todėl vienintelis kelias buvo ivf.

Pas Usoniene. Taike trumpa schema.

Ačiū už sveikinimus Kaip smagu girdėti,kad jau greit greit svajonė bus rankose
O kad endo ir nieko nedavė - apmaudu. Bet vėlgi juk, anot mano ginės, ši liga kankins, kol jauna ir graži, tai bent tuo ir guostis reikia, kad vis dar esam jaunos ir gražios
Aš tai galvoju, kad ačiū D už tai, jog leido bent vieno susilaukti, pajusti motinystės džiaugsmą, nors ir kryžiaus kelius teko eiti. Kasžin gal ir broliukas ar sesutė dar kur ant debesėlio dairosi
TIK NETEMPKIT LAIKO, NES JIS TIKRAI NE DRAUGAS MUMS.

Tikrai taip. Laukti negalima. Kai man dare LP ir rado endo man buvo 22 metai. Gydytoja is karto pasake: as nezinau, ar tu planuoji dabar vaikus ar ne, bet bet kokiu atveju tu turi gimdyti anksti. Tik po situ jos zodziu as supratau ligos rimtuma...

Laba diena, merginos,

gal galite padeti gydytoja tarstelejo, kad yra nauji vaistai, pastojimui jie naudojami po endometriozes operavimo. gal ka girdejote?

Labas

Man irgi minejo apie naujus vaistus , berods Visanette vadinsi , nepamenu tiksliai kaip rasosi. Deja as ju nebandziau , nes kainuoja labai daug , o info apie ju poveiki nera , neradau ir juos bandziusiu mergaiciu

o kokia kaina?

Nebepamenu tiksliai , kazkaip ten pagal stadija doze skiria , paieskok intike turetum rasti kaina

Sveikos Senbuvės mane jau atsimena, o naujokėm noriu įpūsti truputėli vilties...
2011 09 14 apturėjau LP..šalino cista..po jos liūdna diagnozė-4st endometriozė, gydimas 3 mėn diferelinu. ilgai svarstėm su vyru ką daryti...vaistai visai neviliojo..nužingsniavau į VK...išgirdau 2 gyd.nuomonę, kad bandyčiau pastoti..viena davė 6mėn, kita -metus..praėjo mėnuo, du, trys...kiekvieną mėnesį jausdavau nėštumo požymius,bet..mm ateidavo su visais endo tepliojimais...buvo 5 ciklas po Lp..tepliojimų nesulaukiau...džiaugiaus, kad jų nėr...ta mėnesį gėriau GIEnKOL tablėtes, tai džiaugiaus, kad padeda..atejo mm diena..švaru..bet pilva maudžia, atrodo tuoj tuoj pramuš..net bijojau judėti...kitą diena pagadinu NT..ir-Dievuleliau..matau ryškiausius II...laimė beprotiška..begalinis dziaugsmas..deja truko neilgai..11 sav. echo metu sužinojau , kad mano mazylis nustojo vystitis..iš džiaugsmo į ašarų pakalnę...savaitę laukiau, kol viskas prasidės savaime...nes A norėjau išvengti..tą savaitę viską mačiau kaip pro miglą...ir galiausiai ryžausi A..Po visko mintys buvo tik apie naują gyvybę....Ligoinės ginė leido bandyt jau po pirmų mm..poliklinikos-po 3 mėnesių...tad aš sulaukus jų, nukeliavau pas Usoniene..po apžiūros užklausiau dėl planavimo...sakė jau ir dabar galim nesisaugoti, nes , kad pastosiu taip greit-stebuklas...bet as naivi...gaudžiau O su OT, BT...pagavom:) viltis mažytė buvo...nors protas liepė nebūt durnai ir nesvajoti..tačiau Dievulis norėjo kitaip...8 DPO pasidariau HCG-6,68, po 3 dienų-32..nedrįsau džiaugtis...jaučiau baimę, nerimą...tada drebulys prieš kiekviena echo:6 savaitė, mato vaisiuko užuomazgas..atsikvepiu...9sav-matau širdutę...vėl ramu...o tada 11 savaitė...bijau..nemoku apsakyti kaip bijau vėl išgirsti tą patį..bet pamatau savo zmoguti...matau jo rankytes, kojytes..galvyte..matau jo širdelę...ašaros bėga skruostais..negaliu ir nenoriu jų sulaikyti...nes šįkartą jos laimės..aišku dar ir dabar viskas trapu..ir dabar bijau atsipalaiduoti..bet labai tikiu, kad mazylis ir toliau augs...tiesiog noriu pasakyti, kad 4 st dar ne nuosprendis...stebuklų visada nutinka...

ačiū už viltį.Paskaičius daugiau tokių istorijų tikrai atsiranda kibirkštėlė akyse.

Irmuciuk, bendrazyge, sveikinu!!!

:* kaip gerai!