QUOTE(paciute @ 2012 06 03, 19:37)
Sveikos mamytes, siandien verkiu, niekaip negaliu nustoti

Musu tetukas siandien isvaziavo i UK pusei metu, aisku praejo dar tik 17 valandu, bet as niekaip nesusitaikau su ta mintim

slampineju po namus, net rankos del nieko nekyla, vyro labai gaila, saves gaila, vaiko ir norisi vilku staugt tarp tusciu sienu. Kas jums kele stiprybes? Kaip ilgam jusu vyrai isvaziuoja?
Galeciau sakyt-neverk. Bet paverk, palengves. Ta skausma reik kazkaip isleisti, negu laikyti ji savyje. Va, jei i darbeli eini, kazkuom esi uzsiemus, tai nors kazkiek pasimirs.
O kas teikia stiprybes?

Tiesiog zinai, kad taip reikia ir tikiesi, kad neilgam. Deja, ne visada taip yra.
Matau, nelabai paguodziau, bet ir pati siandien bliaunu, nors jau ne vieni metai taip gyvenu. Uzeina silpnumo savaites
O siaip, geriausia, kad turi daug darbu, uzsiemimu ir stengiesi i tai ziuret optimistiskai. O taip ir reikia. Mylimas zmogus niekur nedingo, jis tik laikinai isvaziavo.
Laikykites ir ateikit pasipasakot apie bedeles ir naujienas.
Ziuriu, daug naujokiu paskutiniu metu. Reiskias krize niekur neiseina, kaip mums kazkas bando iaiskinti