Užuojauta. Apsiverkiau, pati viena karta vos netekau sūnelio, labai baisu buvo, o Jūsų skausmas nepalyginamai sunkesnis. Laikykites.
liudna...
Prisiminiau viena legenda apie Buda...
Atejo pas Buda moteris ir pasake:
- jei Tu - Dievas, prikelk mano mirusi sunu...
Buda jai atsake:
- Prikelsiu ji, jei atneshi man gruda is namu, kuriu niekada neaplanke mirtis.
Moteris ilgai klaidziojo po pasauli, po metu grizho...
Ja pamates, Buda paklause:
- Radai gruda, kurio prashiau?
Moteris atsiduso:
- Ne...as neradau namu, kuriu neaplanke mirtis... Bet ash atejau Tau padekoti - ash radau dvasios ramybe...
.................................................
Jusu tragedija tikrai klaiki.
Uzjauciu (jei tai nors kiek padeda kai visi aplink kartoja ir kartoja kaip Jus supranta).
Reikia gyventi toliau.
Laikykites!!!
Prisiminiau viena legenda apie Buda...
Atejo pas Buda moteris ir pasake:
- jei Tu - Dievas, prikelk mano mirusi sunu...
Buda jai atsake:
- Prikelsiu ji, jei atneshi man gruda is namu, kuriu niekada neaplanke mirtis.
Moteris ilgai klaidziojo po pasauli, po metu grizho...
Ja pamates, Buda paklause:
- Radai gruda, kurio prashiau?
Moteris atsiduso:
- Ne...as neradau namu, kuriu neaplanke mirtis... Bet ash atejau Tau padekoti - ash radau dvasios ramybe...
.................................................
Jusu tragedija tikrai klaiki.
Uzjauciu (jei tai nors kiek padeda kai visi aplink kartoja ir kartoja kaip Jus supranta).
Reikia gyventi toliau.
Laikykites!!!
Paskutinis komentaras tikrai buvo pats nuosirdziausias,nes pats tiesiausias-UZUOJAUTOS visiems teveliams netekusiems savo angeleliu.Nezinau ka tai reiskia,tik suvokiu,kad turetu buti nepakeliama-LAIKYKITES!..
Labai Jums visom ačiū už palaikymą...
Ačiū už legendą apie Budą... Giliai širdy aš suprantu, kad nėra namų, kuriuose nebūtų apsilankiusi mirtis, bet vis tiek labai sunku laidoti savo vaiką. Savo vienturtį, lauktą beveik 4 m... Dūžta visos svajonės, dvasiškai miriau ir aš pati...
Ačiū Jums
Ačiū už legendą apie Budą... Giliai širdy aš suprantu, kad nėra namų, kuriuose nebūtų apsilankiusi mirtis, bet vis tiek labai sunku laidoti savo vaiką. Savo vienturtį, lauktą beveik 4 m... Dūžta visos svajonės, dvasiškai miriau ir aš pati...
Ačiū Jums
labai labai labai stipriai užjaučiu tave,kažkaip netyčia radau šią skaudžią temą,Dieve kaip sunku skaityt,negaliu nustoti verkti,nėra gyvenime tų žodžių kurie palengvintų tavo skausmą,neviltį,dar žiūrau į savo sūnelį Rokutį 3 mėnesių ir nenoriu net įsivaizduoti...laikykites abu su vyru,gyvenk del savo angeliuko,nes jis tikrai stebi tave is dangaus ir nori kad tu butum laiminga.
QUOTE(Germante @ 2006 06 04, 22:44)
Palengves, pamatysit. Laikas gydo visas zaizdas. Tik tas islaukimo laikotarpis be galo sunkus. Labai jus abu su vyru uzjauciu.
Deja, šitos žaizdos laikas negydo. Su kiekviena diena didėja ilgesys, o su ilgesiu didėja ir skausmas. Tam kas to nepatyrė sunku suprasti. Ir kuo nuoširdžiausiai linkiu niekada nesužinoti ką reiškia netekti vaikučio. Diena iš dienos lauki, kada gi pagaliau nors truputį atlėgs skausmas, bet... Tenka tik susitaikyti su juo ir išmokti su tuo gyventi.
Taip,tas skausmas niekada nepraeis...Aš kiekvieną dieną prisimenu savo vaikelį,koks jis buvo geras ,juokingas,stiprus,žiūriu kartais į vyrą ir matau sūnelio lūpytes ,akytes...Stengiuos prisimint tik tas laimingas dienas,nes kai prieš akis iškyla reanimacija,jo verksmas,norisi galvą trenkt į sieną,kad nebejustum to skausmo,pasijuntu tokia silpna bejėgė,niekuo negalėjau padėt,viskas taip greit prasidėjo ir baigės,netekau vaiko per parą,ir nieko negalėjau pakeist...vyras sako viską atiduosiu ką turiu po triusikais išeisiu į gatvę kad tik su juo,bet niekas negalėjo padėt...ašaros krenta,sunku.atrodo gyveni ir nesupranti dėl ko,po jo mirties norėjos numirt ,bet galvoju apie vyrą jis nieko be manęs neturi,savo mamą,kaip jiems sunku.Palaikė tik mintis apie dar vieną vaiką,noriu vėl pajust tą laimę,jau praėjo daugiau kaip metai,o taip skauda...Dabar 17sav nėščia,laukiam broliuko,taip sakė gyd,laukiu ir bijau ,ir sąžinė griaužia,kad dabar visą meilę atiduosiu kitam vaikui,esu pasimetus jausmuose,važiuoju į kapelius ir nesuprantu ,kodėl man ,ai nebegaliu,kartais,galva tinsta nuo minčių. 
QUOTE(pince @ 2006 06 09, 12:33)
Palaikė tik mintis apie dar vieną vaiką,noriu vėl pajust tą laimę,jau praėjo daugiau kaip metai,o taip skauda...Dabar 17sav nėščia,laukiam broliuko,taip sakė gyd,laukiu ir bijau ,ir sąžinė griaužia,kad dabar visą meilę atiduosiu kitam vaikui,esu pasimetus jausmuose,važiuoju į kapelius ir nesuprantu ,kodėl man ,ai nebegaliu,kartais,galva tinsta nuo minčių.
tik nesijausk kalta, dėl meilės kitam vaikiukui- tavo angeliukas džiaugiasi žiūrėdamas iš dangaus broliuku, juk dabar tavo gyvenimas-2 dideli skirtingi etapai.Vienas juodas o kitas turi būti baltas.Tavo meilės reikia mažiukui kuris gims, o angeliukas globos jus iš dangaus
palinkesiu tau ir tavo vyrui stiprybes.palaikykit vienas kita,ir nepraraskit vilties,kad ateityje turesit dar savo dziaugsma - mazyli.
lauricinaa, ačiū labai už palinkėjimus. Tiesa pasakius labai bijau dar kartą susidurti su tokiais išgyvenimais. Šiandien gydytoja pasakė, kad po metu, gal šiek tiek daugiau, galėsim pradėti planuoti, tik gimda užsilenkė, tai net neklausias kas dėl to atsitinka, nes aš taip bijau....
Pas mane irgi kažkiek gimda užsilenkusi. Bet, kad ji ir prieš nėštumą buvo tokia, tai gal nieko blogo, juolab, kad ir gydytojas nepasakė, kad tai būtų blogai.
ačiū tau Beana už paaiškinimą, o tai aš nieko nenutuokiu apie tokius dalykus. gerai, kad yra tokių žmonių čia, kurie gali paguosti, patarti, išklausyti...
Ačiū Jums
Ačiū Jums
