Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

#13
cray.gif uzuojauta....
Gyvenimas toks, koks yra.Dievulis neduoda zmogui daugiau, nei jis gali pakelti-taigi laikykites abu...Asaru ir nereikia laikyti, tegu jos suvilgo skausma-taip jis lenviau nesiplaus.Jusu sirdukas visada gyvens jusu sirdyse, bet po kazkiek laiko is visos sirdies susiras savo kertele, skausmas pavirs i kitoki jausma- as nezinau kaip ji pavadint, bet tai jau nebebus toks skausmas.
Gedek taip,kaip tau atrodo geriausia,bet neleiskit savo sirdziu uzkariauti mintims, kas butu,jeigu butu...jos tikrai nepalenvins skausmo...kaip ir klausimai, i kuriuos nera atsakymo...
Laikas bega greitai, ir kasdien bus lengviau, nei vakar...
Sunku isreiksti mintis,bet STIPRYBES IR TIKEJIMO... friends.gif
Atsakyti
#14
Didelė jums užuojauta,nėra tiesiog žoddžių tam jūsų skausmui apsakyti, :verysad:dabar verkit ir sustokit jo gedėjus nes tėvams savo vaikų ilgai gedėti negalimą,nes jiems ten danguja persunku.Žinau nes yra daug pavizdžių,kur vaikai per sapnus prašo liautis.Žinau kaip sunku bet toks tas mūsų gyvenimas,atraskite jėgų atsitiesti ir gyventi toliau laikas visagalimylėkite vienas kitą wub.gif ir būkit kartu friends.gif
Atsakyti
#15
Mano mama palaidojo savo pirmagimį sūnų, aš visada galvojau, jeigu ne jo mirtis, turbūt nebūtų manęs...
Žinau, kad labai sunku, nes pati esu patyrusi persileidimą, žinau, kad tai ne tas pats, bet kaltinau save ir vis ieškojau kaltų, tačiau tai nepadėjo... verysad.gif verysad.gif
Padėt gali tik nauja gyvybė ir TIK JUMS nuspręsti kad jai laikas ateiti, mes nelaukėm visai, nes buvo per sunku gyventi nežinomybėj...
Linkiu TAu stiprybės, supratimo ir palaikyti vienam kitą su vyru, nes tokiu metu geri santykiai yra labai labai svarbu...
Atsakyti
#16
uzuojauta verysad.gif galiu tik isivaizduoti kaip tai baisu verysad.gif man nieko panasaus nera buve, o as ir taip bijau lad mano suneliams kas nenutiktu fear.gif isivaizduoju kaip jums baisu turetu buti. aisku kitas vaikelis neatstos Danieliaus,bet kitas vaikutis gali atnesti daug dziugiu akimirku- kuriu jum taip reikia,motinystes rupesciu-per kuriuos neturesi kada liudeti ir t.t. stiprybes ir sekmes jums console.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gajka: 26 balandžio 2006 - 14:22
#17
Labai ačiū visiems už palaikymą...
Labai norėčiau, kad nei vienai mamai netektų laidoti savo Vaikelių...
Nėra didesnio skausmo, kaip laidoti savo Vaikelį, nesvarbu ar Jis didelis ar mažas - skausmas vienodas...

Ačiū labai
Atsakyti
#18
QUOTE(alde @ 2006 04 21, 12:43)
Sveikos,
norėčiau sužinoti kaip tvarkosi tos šeimos, kurios palaidojo savo kūdikėlius...
Savo mažiuką palaidojom prieš kelias savaites...
Su vyru niekaip negalim atsigauti, nes mažiukas buvo ilgai lauktas... Deja, jo šiandien su mumis nėra... Išgyveno tik 5 dieneles...
Gal kas išgyvenote tą pragarą? Pasidalinkite mintimis...

Sveika,aš suprantu tavo skausmą,savo sūnelį palaidojau prieš metus,o skauda dar smarkiai...Kiekvieną vakarą bučiuoju nuotraukytę,kalbu su juo,su vyru kiekvieną dieną prisimenam aštuoniolika laimingiausių dienų...Mano vaikelis buvo ilgai planuotas,lauktas,prieš jį turėjau labai baisų persileidimą.Dar dabar nesuprantu,kodėl viskas taip susiklostė,už ką...Galvojau nelemta tapt mama,nėra teisybės net gamtoje,visokie valkatos gimdo ir net nevertina to ką turi.Man padėjo išgyventi užsispyrimas,nenoras susitaikyti su likimu,viltis būti pavadinta mama.Dabar aš vėl laukiuos,sako vėl sūnus,labai bijau veju blogas mintis ir svajoju apie sūnelį.Pasakosiu jam apie broliuką,kartu lankysim kapelį...Nepasiduok ir tu,man sakė,kad Dievas išbando tuos,kuriuos myli,reikia tikėti ateitim ateis šventė ir į mūsų kiemą,girdėsim tariant mama,laikykis.
Atsakyti
#19
labai uzjauciu abi netekus vaikeliu.
O didelis liudesys ir baime - labiausiai griaunantys gyvenima dalykai. Aisku sunku prashyti, kad nebijotumete, bet patikekite, kai bijai ko nors tas bando ir pasibelsti.
Linkiu visko kas geriausia jums.
Atsakyti
#20
[quote=pince,2006 05 29, 17:22]
Sveika,aš suprantu tavo skausmą,savo sūnelį palaidojau prieš metus,o skauda dar smarkiai...

Sveika, užjaučių tave taip pat labai labai. Tikrai suprantu, kad laikas nelabai padeda sušvelninti tą skausmą, kurį išgyvename...
Sėkmės tau. Saugok save ir mažutį Vaikelį pilvelyje. Jums viskas bus gerai. Reikia tikėti.


Ačiū Jums už palaikymą.
Atsakyti
#21
Taip susigraudinau perskaičiusi, ašaros bėga ir neina sustoti. Žinau, kad tokiu atveju jokie paguodos žodžiai nepadeda, bet laikas ir kitas vaikelis tikrai apgydys širdies žaizdas, visiškai skausmas aišku nepraeis.Prisimenu kaip išgyvenau kai patyriau persileidimą. Aišku čia ne tas pats, nesulyginama vaikelio praradimas, kurį jau laikei ant rankų. Bet skausmas labai didelis. Linkiu jums greičiau turėti leliuką, kuris atpirks tą skausmą ir jį bent kiek sumažins.
Atsakyti
#22
Vos pamačius temos pavadinimą pagalvojau skaityt ar ne, vis dėlto atidariau...Ir pasipylė ašaros.Linkiu jum stiprybės dideliausios, nes paguodos žodžių čia nesurasiu...Niekam niekam nelinkiu prarast savo kūdykio ar jis mažas ar didelis, nežinau ar pati tai galėčiau išvert cray.gif
Atsakyti
#23
Šiandien vyrui labai sunku, šiandien tėčių diena...
Abu paverkėme, pabuvome kapukuose...
Vakare tiek daug prisiminėme apie tas dienas kai laukiausi...
Labai sunku ir nežinia ar kada palengvės...
Atsakyti
#24
QUOTE(alde @ 2006 06 04, 20:31)
Šiandien vyrui labai sunku, šiandien tėčių diena...
Abu paverkėme, pabuvome kapukuose...
Vakare tiek daug prisiminėme apie tas dienas kai laukiausi...
Labai sunku ir nežinia ar kada palengvės...


Palengves, pamatysit. Laikas gydo visas zaizdas. Tik tas islaukimo laikotarpis be galo sunkus. Labai jus abu su vyru uzjauciu.
console.gif
Atsakyti