kaip paguosti? niekaip. nes tai neįmanoma.
ką sakyti? nieko. nes tokiu momentu žodžiai yra beprasmiai.
ar laikas gydo? nemanau.... tiesiog su laiku išmoksti gyventi su savo skausmu...
...ir dar noriu prideti: buna dienu, kai negalvoju apie savo vaikeli, apie tai kas nutiko, nevaziuoju ant kapelio koki menesi...tiesiog nejauciu poreikio, netraukia. nuotaika buna gera, stabili...bet po tam tikro laiko, kazkas vistiek primena, arba nei is sio nei is to atsimenu pati...ir tada viskas viskas iskyla i pavirsiu, viskas nuo iki...pirmas spyris, pirma echoskopijos nuotraukyte, ir zinia apie mirti...nuo to momento prisimenu viska iki smulkiausiu smulkmenu, kiekviena detale, kiekviena zingsni i gimdymo palata, kiekviena gimdymo minute, ir kas keisciausia...neprisimenu jokio fizinio skausmo. manes vis drauges paklausia: vistiek tu gimdzius, koks tai jausmas, ar skauda, koks skausmas ir pan. jokios fizinio skausmo neprisimenu. turbut sielos skausmas buvo 100 kartu stipresnis...
nenoriu viso to pamirsti, nes tai vieninteliai prisiminimai apie dukryte, ir to nepamirsiu, tik ismokau kuri laika negalvoti apie tai kas man nutiko, tada lengviau kazka gyvenime nuveikti ir, svarbiausia, planuoti ateiti be jos, mano mergytes...
vasara bus 2 metai, kai neturiu jos...atrodo visi jau uzmirso, kad kazkas panasaus buvo, bet kur tau...vat vakar, issikvieciau taksi i darba vaziuoti, o taksistas, pasirodo, buves kaimynas ir mate mane su pilvuku vaikstant, po to issikrauste...ir klausia jis manes: tai ka tu turi? kaip auga? gerklej uzstrigo visi zodziai...ka atsakyti? sakau: nieko neturiu (tikejausi, kad jis pagalvos kad kazka sumaise). bet ne, jis sako: gi maciau nesiojai kazka...taip, sakau, nesiojau bet nepavyko. o zinot koks jo atsakymas buvo?
tai nieko, bus dar tu vaiku.....atrodo kaip kokio daikto kurio labai norejai, bet visus ispirko...
gal zmogus is pasimetimo taip atsako, gal del to kad vyras, ar paprasciausiai jis tikrai taip galvoja...bet situacijos vistiek nemielos tokios. ir ju dar bus tikrai...
taip, bus tu vaiku, bet mano dukrytes nepakeis nei joks kitas vaikas.tai bus jau kiti vaikeliai, taip paciai mylimi ir dievinami, bet tai buvo mano pirmagime, ismokiusi mane gyventi, o ne svajoti, parodziusi gyvenima visom spalvom: ir graziom ir juodom...
Oi mergikes anksciau budavo labai skaudu cia paskaitineti ir savo jausmus islieti, jau greit penktas menuo, bet vis dar cia nosi ikisu, bet su laiku vis lengviau darosi, blogos mintys tik retkarciais kanda, bet vis tiek kanda ir tikiu kad dar ilgai kas, tik bus siek tiek paprasciau viska suprasti.........laikykimes mamos del savo mazuju ir dar del tu, kurie ateis ir bus laimingi su mumis
mano mociutei greit 90 metu, man pasake kad reik ismokt su tuo skausmu gyvent jis niekur nedingsta... nors ji palaidojus du pirmagimius pries 60 metu jai ir dabar sirdi tebeskauda ir asara del tu vaikeliu nubraukia
[quote=alde,2006 05 29, 20:30]
[quote=pince,2006 05 29, 17:22]
Sveika,aš suprantu tavo skausmą,savo sūnelį palaidojau prieš metus,o skauda dar smarkiai...
Sveika, užjaučių tave taip pat labai labai. Tikrai suprantu, kad laikas nelabai padeda sušvelninti tą skausmą, kurį išgyvename...
Sėkmės tau. Saugok save ir mažutį Vaikelį pilvelyje. Jums viskas bus gerai. Reikia tikėti.
Ačiū Jums už palaikymą.
[/quote]
labuka,didziule uzuojauta...........mamo mama palaidota netoli jusu leliuko,tai visada ateinu prie jusu kapo,stovejom viena kart su vaiku ir verkem abu........kiekviena kart uzeinam.........o supratau kad tas pats kapas todel,kad vardas atitinka,data ir tie zodziai ki niekas nemato...buvo ir anksciau isdeliota,laikykites!
labuka,didziule uzuojauta...........mamo mama palaidota netoli jusu leliuko,tai visada ateinu prie jusu kapo,stovejom viena kart su vaiku ir verkem abu........kiekviena kart uzeinam.........o supratau kad tas pats kapas todel,kad vardas atitinka,data ir tie zodziai ki niekas nemato...buvo ir anksciau isdeliota,laikykites!
Ačiū labai
Buvo ir tie žodžiai išdėlioti, kažkaip negalim susitaikyt su tuo, kiekvieną vakarą vis dar tebegulu su ašarom akyse, tik nuo vyro slepiuosi, kad nematytų, kad vis dar blogai
Nieko pakeisti negalima, bet mes vis dar prie kapelio tebešnekam su Juo, kartais kai būnu viena... paglostau tą vietą, kurioje yra Mažiukas... Truputuką pradėjo ašaros riedėt, einu nuo kompo, kol vyras neužmatė
Dar kartelį ačiū
O kuris Jūsų Mamos, gal tas Juodas toks su portretu? Tik ten kažkaip kažkada užžiūrėjau su vaikiuku atėjusią moterį.
Jei galėčiau sapnuoti amžinai... Jei galėčiau niekada nepabusti... Jei galėčiau būti kartu amžinai... Jei tik galėčiau ...
Ačiū labai
Buvo ir tie žodžiai išdėlioti, kažkaip negalim susitaikyt su tuo, kiekvieną vakarą vis dar tebegulu su ašarom akyse, tik nuo vyro slepiuosi, kad nematytų, kad vis dar blogai
Nieko pakeisti negalima, bet mes vis dar prie kapelio tebešnekam su Juo, kartais kai būnu viena... paglostau tą vietą, kurioje yra Mažiukas... Truputuką pradėjo ašaros riedėt, einu nuo kompo, kol vyras neužmatė
Dar kartelį ačiū
O kuris Jūsų Mamos, gal tas Juodas toks su portretu? Tik ten kažkaip kažkada užžiūrėjau su vaikiuku atėjusią moterį.
as viena karta maciau su vyru,jei buciau buvus viena,buciau priejus pakalbint,bet buvau su tevuku,tai neisdrysau,ne pas mus nera ant paminklo nuotraukos,jei neklystu musu nuo jusu kapas pr dvi ar tris eiles,nuo mamos kapo as matau jusu kaputy,visada randu degancia zvakute........atsiprasau,kad nuliudinau,bet jau senai norejau jus pakalbint,paguost.......
mano mociutei greit 90 metu, man pasake kad reik ismokt su tuo skausmu gyvent jis niekur nedingsta... nors ji palaidojus du pirmagimius pries 60 metu jai ir dabar sirdi tebeskauda ir asara del tu vaikeliu nubraukia
nė kiek neabejoju,kad praėjus ir 100 metai šitas randas neužgis,mes palaidojom savo triejų metų mergyte,tik dievuliui dėkoju kad nors tiek mums davė nes tie metai buvo laimingiausi mano gyvenime,ir tai dar karta įrodė kad reike branginti kiekviena minute gyvenimo,nes nežinai kaip rytojus gali pasisukti
Nezinau kodel, taciau tikiu, kad tai kas ivyko ar vyksta, taip turi buti ir niekur nuoto nepabegsi , o dziaugiuosi kad bent pora dieneliu pabuvau su suneliu ,kad isvis ji turejau, nesiojau ji 9 menesius ir buvau pati laimingaiusia mama tuo metu. Tai aciu jam uztai, kad pasibelde i musu namus ir si pasauli, kas ir labai trumpai Ir jauciu, kad ji turiu, tik ne salia...
as viena karta maciau su vyru,jei buciau buvus viena,buciau priejus pakalbint,bet buvau su tevuku,tai neisdrysau,ne pas mus nera ant paminklo nuotraukos,jei neklystu musu nuo jusu kapas pr dvi ar tris eiles,nuo mamos kapo as matau jusu kaputy,visada randu degancia zvakute........atsiprasau,kad nuliudinau,bet jau senai norejau jus pakalbint,paguost.......
Nieko, viskas gerai
kažkaip man žiemą kapiniukuose labai liūdna, nėra gelyčių, negalima nieko gražaus padaryti
Bet vistiek traukia ten, kažkaip visada jau į savaitės galą jau labai norisi kuo greičiau ten nulėkti, kad ir trumpam... Gal su laiku bus kitaip....
Ačiū Jums
Jei galėčiau sapnuoti amžinai... Jei galėčiau niekada nepabusti... Jei galėčiau būti kartu amžinai... Jei tik galėčiau ...
