Sveikos,
norėčiau sužinoti kaip tvarkosi tos šeimos, kurios palaidojo savo kūdikėlius...
Savo mažiuką palaidojom prieš kelias savaites...
Su vyru niekaip negalim atsigauti, nes mažiukas buvo ilgai lauktas... Deja, jo šiandien su mumis nėra... Išgyveno tik 5 dieneles...
Gal kas išgyvenote tą pragarą? Pasidalinkite mintimis...
QUOTE(alde @ 2006 04 21, 12:43)
Sveikos,
norėčiau sužinoti kaip tvarkosi tos šeimos, kurios palaidojo savo kūdikėlius...
Savo mažiuką palaidojom prieš kelias savaites...
Su vyru niekaip negalim atsigauti, nes mažiukas buvo ilgai lauktas... Deja, jo šiandien su mumis nėra... Išgyveno tik 5 dieneles...
Gal kas išgyvenote tą pragarą? Pasidalinkite mintimis...
norėčiau sužinoti kaip tvarkosi tos šeimos, kurios palaidojo savo kūdikėlius...
Savo mažiuką palaidojom prieš kelias savaites...
Su vyru niekaip negalim atsigauti, nes mažiukas buvo ilgai lauktas... Deja, jo šiandien su mumis nėra... Išgyveno tik 5 dieneles...
Gal kas išgyvenote tą pragarą? Pasidalinkite mintimis...
Sveika,miėla aldė,kai perskaičiau jūsų žinutę tai vėl apsiblioviau nes ir man teko sužinot ,ka reiškia prarast kudikėlį taigi ,tai buvo mano pusesers dukrelę Jolita,kai jinai gime tai buvo visiškai svėika o po mėn.gyd. pastėbejo jog raumėnuku tonusas yra labai silpnas ir liepe daryt mankšta sopecialia taigi aš padėdavau ir mačiau kaip auga mažile o kartu ir labai kentėjo nes kuo toliau tuo sunkiau jei budavo pačiai ką nors daryt,net kvepot negalėjo be aparato,taigi jūms galima pasakit lengviau buvo atsisveikint su savo vaikeliu nes nespejot dar prprast,jūms dar visas gyvenimas priėš aki taigi nenisiminkit ,Diėvas pasisma tik tos kuriė negali kovoti,o jūs dar turesite vaiką butinai,nes mano puseserę irgi dabar jau turi sunelį Daniėliu,jūms stipribės ir meilės
ačiū Jums labai.
mums kažkaip nesiseka... Labai norime turėti vaikelį. Bet tikriausiai dabar jau bijosiu...
Vaikelį vis tiek turime, tik mūsų mažasis Danieliukas danguje.
Tik su tuo negaliu susitaikyt ir vis galvoju kodėl. Tiek metų laukėm... Taip džiaugėmės ir per kelias akimirkas viskas išslysta iš po kojų...
mums kažkaip nesiseka... Labai norime turėti vaikelį. Bet tikriausiai dabar jau bijosiu...
Vaikelį vis tiek turime, tik mūsų mažasis Danieliukas danguje.
Tik su tuo negaliu susitaikyt ir vis galvoju kodėl. Tiek metų laukėm... Taip džiaugėmės ir per kelias akimirkas viskas išslysta iš po kojų...
sunku tai ir isivaizduoti.... nesuvokiama. labai uzjauciu..
alde,brangute uzeik cia-manau,rasi paguoda...
http://www.supermama...showtopic=52112
http://www.supermama...showtopic=52112
Labai labai užjaučiu...
užuojauta, laikykis ir nepasiduok. jei nori vaikelio, palauk nors menesi ir pirmyn 
tik per kancias i zvaigzdes 
tik per kancias i zvaigzdes
Stiprybės jums. Linkiu, kuo greičiau susilaukti antro vaikelio, kuris gyventų su jumis 
alde, užjaučiu dėl tokios didelės netekties 
Stiprybės jums su vyru, dabar svarbiausia jūsų abiejų palaikymas vienas kito ir supratimas
Ir nesvarbu ar kūdikėliui penkios dienos ar du mėnesiai, atsigauti ir atsitiesti vistiek be galo sunku Bet laikas visagalis , tačiau niekada neišnyks tą meilė kurią jautėte tam mažam žmogeliukui ir kiek be turėtum vaikų vistiek jis užims savo vietą tavo širdyje
Baimė - jos nenugalėsi , bet ją peraugsi. Dažnai noras būna stipriau už baimę, o meilė dar labiau sustiprina norą. Tikrai neužilgo supuosi kitą vaikelį tačiau bijosi ir baimė atslugs tik tuomet kai vaikutis bus virš metų.
Žinau ką sakau, mano sesuo perėjo per tai, buvo pragaras, dabar rojus nes auga du stiprūs ir gražūs vaikučiai.
Tačiau dabar stiprėkite ir tvirtėkite, laikykitės ir supraskite vienas kitą, o svarbiausia mylėkite, tada viską nugalėsite
Stiprybės jums su vyru, dabar svarbiausia jūsų abiejų palaikymas vienas kito ir supratimas
Ir nesvarbu ar kūdikėliui penkios dienos ar du mėnesiai, atsigauti ir atsitiesti vistiek be galo sunku
Bet laikas visagalis , tačiau niekada neišnyks tą meilė kurią jautėte tam mažam žmogeliukui ir kiek be turėtum vaikų vistiek jis užims savo vietą tavo širdyje Baimė - jos nenugalėsi , bet ją peraugsi. Dažnai noras būna stipriau už baimę, o meilė dar labiau sustiprina norą. Tikrai neužilgo supuosi kitą vaikelį tačiau bijosi ir baimė atslugs tik tuomet kai vaikutis bus virš metų.
Žinau ką sakau, mano sesuo perėjo per tai, buvo pragaras, dabar rojus nes auga du stiprūs ir gražūs vaikučiai.
Tačiau dabar stiprėkite ir tvirtėkite, laikykitės ir supraskite vienas kitą, o svarbiausia mylėkite, tada viską nugalėsite
Ačiū Jums visoms...
Negaliu nustot verkti, gailėtis tų akimirkų, kurios galėjo būti...
Jaučiuosi kaip išprotėjus, kalbu su mažiuku, įsivaizduoju, kad jis visada šalia...
Skraido Mažasis Angelėlis...
Atsiprašau, nebegaliu dabar rašyt, labai sunku...
Apkabint galiu tik nuotraukytes, darytas reanimacijoje.......
Dabar nenoriu net galvoti apie kitus vaikus, man reikėjo ir reikia Danieliuko...
Kodėl atima taip ilgai ir labai lauktus vaikelius? Kodėl tiems, kurie jų net nenori, viskas būna gerai?
Negaliu nustot verkti, gailėtis tų akimirkų, kurios galėjo būti...
Jaučiuosi kaip išprotėjus, kalbu su mažiuku, įsivaizduoju, kad jis visada šalia...
Skraido Mažasis Angelėlis...
Atsiprašau, nebegaliu dabar rašyt, labai sunku...
Apkabint galiu tik nuotraukytes, darytas reanimacijoje.......
Dabar nenoriu net galvoti apie kitus vaikus, man reikėjo ir reikia Danieliuko...
Kodėl atima taip ilgai ir labai lauktus vaikelius? Kodėl tiems, kurie jų net nenori, viskas būna gerai?
QUOTE(alde @ 2006 04 23, 12:09)
Ačiū Jums visoms...
Negaliu nustot verkti, gailėtis tų akimirkų, kurios galėjo būti...
Jaučiuosi kaip išprotėjus, kalbu su mažiuku, įsivaizduoju, kad jis visada šalia...
Skraido Mažasis Angelėlis...
Atsiprašau, nebegaliu dabar rašyt, labai sunku...
Apkabint galiu tik nuotraukytes, darytas reanimacijoje.......
Dabar nenoriu net galvoti apie kitus vaikus, man reikėjo ir reikia Danieliuko...
Kodėl atima taip ilgai ir labai lauktus vaikelius? Kodėl tiems, kurie jų net nenori, viskas būna gerai?
Negaliu nustot verkti, gailėtis tų akimirkų, kurios galėjo būti...
Jaučiuosi kaip išprotėjus, kalbu su mažiuku, įsivaizduoju, kad jis visada šalia...
Skraido Mažasis Angelėlis...
Atsiprašau, nebegaliu dabar rašyt, labai sunku...
Apkabint galiu tik nuotraukytes, darytas reanimacijoje.......
Dabar nenoriu net galvoti apie kitus vaikus, man reikėjo ir reikia Danieliuko...
Kodėl atima taip ilgai ir labai lauktus vaikelius? Kodėl tiems, kurie jų net nenori, viskas būna gerai?
Neužduok sau tiek daug klausimų, nes atsakymo nerasi. O tau bus tik sunkiau
Dabar laikykis ir eik į prieki, nestovėk vietoj, stengis gyventi
