Oi, sunkus tas dovanu metas...

Tuo labiau, kai mums (tiksliau, Kaledu seneliui), jas reikia supirkti iskart keturiems vaikuciams.

Vyriausias devynmetis nori kokio konstruktoriaus, ar lego, nors turi kalnus, bet vistiek dar reikia.

Norejo PSP kompiuterio, bet aciu tetutei ji atsius is UK, nereikes mums pirkti.

Penkeriu dukra nori loptopo, bet kokio tai barbisko, princesisko, ar siaip kokio rozinio kaip supratau (nors turim Zmogaus voro, bet jai nepatinka, nes neva berniukiskas, ne jai).

Tai reiks ieskot, ziuret kazka...dar sake, kad saldainiu senis saltis nepamirstu ir ne bet kokiu, o Milkos sokoladiniu.

Treju metuku sunus masinu fanas, tai beabejo nori masineliu...modeliuku ir dar dideles masinos.

Na, o maziausiajai pusantru metuku, tai ji dar ne labai kazka supranta, o tiksliau, dar noru neturi ir nereiskia, bet Kaledu senelis padovanos ka nors idomaus ir ko gero tai bus Chicco staliukas su kaladelemis, nes be galo megsta konstruoti.

Dabar atrodo, visai paprasta ir lengva, belieka tik supirkti, bet...oi...avineli pasipurtyk, kaip toje pasakoje.

Is pradziu dukra buvo sugalvojusi, kad Kaledu senelis kiekvienam turi atnesti po dvi dovanas...

bet kai pasakiau, kad viso pasaulio vaikus reikia aplankyti ir visiems reikia dovaneliu, tada apsistojo ties vienu norimu daigtu.