QUOTE(une @ 2013 03 21, 13:12)
Ajd, nu ziauriai perdedi
Mamadonata, siulau paskaityt praejusios temos bent 10 puslapiu, manau susidarysi vaizda aisknesni
Tikrai, mamos, pasiskaitykit visas temas apie JG.
Aš ir pati esu rašius ir domėjusius, kai stojo dukra į JG. Dabar ji aštuntą klasę baiginėja.. Visokių buvo nutikimų per keturis metus, na, bet tikrai nei daugiau, nei mažiau nei visose kitose mokyklose. Mitus ir neįtikėtinas istorijas sukuria žmonės, dažniausiai neturintys jokio salyčio su šia mokykla, dažniausiai neįstojusių vaikų artimiausi giminės, nes lengviausia pateisint, kad va, dėl to, kad kiti nešė "pakištukus" kažkam, o mes ne, tai va ir neįstojo..
QUOTE(Brūkšniukas @ 2013 03 21, 13:44)
O apie ką kalbama per pokalbį?
Kalbama temom, apie kurias klausinėja..
Nežinau ko klausė kitų, bet mes labai žemiškai pasikalbėjom, nors girdėjau sakančių, kad ir 10 Dievo įsakymų paklausinėja ir dar kai ko iš Biblijos ir t.t.
Mūsų per pokalbį klausė labai paprastų dalykų: kodėl pasirinkom šią mokyklą, kuo dukra norėtų būti, kodėl neatėjo tėtis kartu (beje, girdėjau tokių pareiškimų, kad neįstojo todėl, kad ne abu tėvai buvo pokalbyje), kokios šeimos tradicijos ir t.t. Tikrai nieko keisto ar neįprasto. Beje, turiu paneigt visus gandus, kad priimami tik labai religingų šeimų vaikai ir tik iš tvarkingų šeimų ir t.t. Tad nuvilti turiu (o gal kai ką nudžiugint) - apie tai, kad neturim nieko bendro su bažnyčia, pokalbio metu atvirai pasakiau. O dukra kitokia, ji ir dabar kiekvieną savaitę lanko Mišias. Kad Dievas man, tai senas žilas senučiukas, sėdintis ant debesies krašto ir matantis viską, ką mes darom. Jis saugo mus, pataria, mums net neįtariant, žodžiu, jis sudėlioja viską kaip reikia, ir tik mums atrodo, kad mes čia tokie svarbūs ir tik nuo mūsų priklauso, kaip norėsim - taip ir padarysim. O ir nė velnio - viskas pakoreguojama ir tik po laiko supranti, kad viskas įvyko todėl, kad va taip išėjo dar geriau
Ir bažnyčia su kunigais man šitame vaidinime negauna jokio vaidmens.
Čia yra mano nuomonė, gal ji pasikeis kažkada, taip kaip nieko nėra amžino
Ir dar - gyvenu su antru vyru, tai kaip ir nuodėmėje, tai jau tikrai turėjo mūsų vaiko nepriimt, pagal visus išankstinius gandus
Žodžiu, nepanikuokit, atsipalaiduokit ir leiskit likimui, kad jūsų vaikus Dievas (ar tas senelis ant debesies krašto) nukreiptų į reikiamą mokyklą ir padėtų joje susirasti gerus draugus ir praleisti tuos jiems ypač svarbius metus gerų draugų ir mokytojų kompanijoje