Būsto paskolos palūkanos

Gal galit pasakyti kokiais argumentais deratės su bankais? Mes apsilankėm SWEDbanke, klausėm tiesiai šviesiai, ar kito banko pasiūlymas su mažesnėmis palūkanomis, jiems būtų tinkamas argumentas persvarstyti pasiūlymą.. Tai gražiai pasakė, kad būtų, bet tikimybė, kad jie mažintų palūkanas maža, nes bankas už dyką nenori skolinti ir jie iškart duoda tai ką gali geriausiai.. tai nesuprantu kuo dar galima "palaužti" banką? Apie tokius dalykus kaip pensijų fondai pas juos, pervedami atlyginimai į šio banko sąskaitas jie kažkaip nelabai reaguoja..

Gal kas galetumete rekomenduoti gera paskolu vadybininka DNB banke Vilniuje? Reikia skubiai. Kontaktu lauksiu AZ.

Atnaujinu senai uzmirsta temute
Kaip manot, siuo metu esanciomis tendencijomis geriau imti 3 , 6 ar 12 men. kintamas palukanas? Valiuta - eurai

As emiau viduriuka - 6 men Tik pas mane litais.

aš 3mėn.

3 mėn. čia be kalbų.. jei matematikoje gaudaisi tai net galima pasiskaičiuoti rizikas ir atsiperkamumus. Aš skaičiavau paskutinių 10 metų atgal, tai visur 3men palukanos laimi.

Apsimokiausia 3 praktiskai bet kokiomis tendencijomis.

tik 3men;)

Kiek kainuoja sutartes keitimas(norim mažinti maržą) DnB banke? Gal kas keitete paskutiniu metu?

Issitraukit savo sutarti, ten turetu buti viskas parasyta

Siek tiek asmenines patirties apie neseniai paimt paskola.

As kaip ir nemaza dalis neapsieisiu be papildomo finansavimo saltinio, mano atveju banko. Oj kaip nesinori jiems atsiduoti....

Pries pradedant dometis LT banku siulomomis salygomis, kartu su zmona issikeleme sau tiksla arba riba, kurios sieksime nevirsyti t.y. maksimali suma XXXXXX Lt.

Sia riba nustatyti labai padejo dar is univero laiku pasidaryta excel'io skaiciuokle , joje naudojama PMT f-ja, kuria taip pat naudojasi ir bankai modeliuodami ir jums pateikinedami grafikus prie vienu ar kitu palukanu.

Jei kam idomu skaiciuokle idejau cia: https://www.dropbox....8myc/bTLbdGk5Jw

Siek tiek teorijos.

I Metine palukanu norma susideda is dvieju kintamuju: banko marza + EURIBOR(kai skolinates Eurais) arba VILIBOR(kai skolinates Litais)

a) Banko marza paprastai nustatoma individualiai, ivertinant jusu rizika ir gebejima deretis Siuo metu rinkoje ji ~1.5-2.2%;
kintamoji dalis(kintamu palukanu atveju), tai skambiai vadinama tarpbankine palukanu norma, kurios deja itakoti negalite, bet priimant sprendima pasidometi reikia:

http://rinkos.vz.lt/...;compare_index=



Kaip matyti is aukstesnio grafikelio si dalis gali labai jau stipriai paplaukioti, to bankai klientui daznai nepasako, jei nepatingesit ir su exceliuku pasimodeliuosit, tai pamatysit, kad 25m. paemus 150k lt paskola ir EURIBOR'ui nuo ~0.35 pasikeitus iki 5.45 krizes ikarstyje, jusu imoka gali isaugti ~50-60% Taip kaip yra dabar, deja turbut, kad ilgai nebebus....

VILIBORO(Litu) grafikelis dar baisesnis, jis cia: http://rinkos.vz.lt/...send=Atnaujinti , jei kas pamena, tai palukanos buvo perzengusios ir 10% riba...

II Yra du galimi paskolos mokejimo budai:

1) Anuitetas – skolos atidavimo būdas, pagal kurį nustatytu laikotarpiu atiduodama skola ir palūkanos. Sio budo ypatumas toks, kad pirma mokamos palukanos ir tik po to pradedama atidavineti skola. Paprastai laikotarpio pabaigoje palukanu sumokama daugiau, nei linijiniu budu.

2) Linijinis - skolos atidavimo budas, kai skola atiduodama lygiomis dalimis per visa laikotarpi. Mokant paskolą linijiniu metodu, palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio. Ilgame laikotarpyje sio mokejimo privalumas, kad tolygiai mazejant kredito sumai, tam tikrame luzio atske pradema moketi maziau palukanu. Taciau sio metodo menesines imokos pradzioje buna didesnes ir paprastai tik ties viduriu(jei skolinates 25m., tai bus ties 12m., ) pradeda mazeti.

III Kredito grazinimo terminas - kuo jis trumpesnis, tuo maziau palukanu sumokesite. Aisku tuo didesne menesine imoka bus...

Tai va, apsimodeliavus siuos tris auksciau isvardintus punktus pradejome zvalgyba ir apejome praktiskai visus LT rinkoje esancius bankelius. Kurie pasirodo oj kaip gali skirtis savo siulomomis salygomis. Bendraujant su skirtingais bankais, gime klausimynas antram etapui t.y. potencialiu kreditoriu atsirinkimui. Net nustebinau kai kuriuos vadybininkiukscius issitraukes lapa su klausimais

Jei kam idomu siek tiek supildyta ji patalpinu, gal pravers parduodant dusia, rasite cia: https://www.dropbox....m6n4/SoLJ6tY3jm

Apibendrinant(cia tik mano subjektyvi nuomone): SEB, DNB - brangininkai,venkit ju...; SWEDBANK - butu kaip ir neblogai, bet turi susikure kazkoki utopini salies vertinimo rodikli, kuri patys ir skaiciuoja, pblogejus ekonominei salies buklei pastarasis gali kazkda pkisti kiaule; Lietuviski apskritai nedraugauja su namo statybomis; Nordea gan neblogai, bet netenkino persamas fix'as ir berods per trumpas namo iki 100% pridavimo terminas; Pasirinkome Danske, gan lanksciai reaguoja i pastabas, atviri deryboms.

Tai finale, kokia paemet? Marza, budas ir t,t.?