Laba diena,
Gal kas iš turinčių patirties padės man susivokti savo gliukozės rezultatuose:
profilaktinių kraujo tyrimų metu pastebėjom, kad gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ir negėrus 6,1 mmol/l (kadangi normos ribos priklauso nuo tyrimo metodikos, paminėsiu, kad poliklinika, kurioje atlikti tyrimai, skelbia, jog norma sulig 6,1 mmol/l ir pasibaigia, t.y. (... - 6,1 mmol/l).
Kadangi ta ribinė gliukozė mane suneramino, po 10 d. kartojau tyrimą 6,4 mmol/l nevalgius-negėrus.
Praėjus dar 7 d. vėl 6,4 mmol/l nevalgius negėrus.
Nusprendėm pasidaryt gliukozės toleravimo testą su tais 75 g gliukozės, kurio rezultatai dar labiau suglumino:
6,06 mmol/l prieš gliukozę
4,9 mmol/l praėjus lygiai dviems valandoms (beje, praėjus dar pusvalandžiui, t.y. kol grįžau, nukrito turbūt dar gerokai daugiau, nes ėmė pilti prakaitas, krėsti drebulys, nerimas t.y. pasireiškė hipoglikemijos simptomai.
Man 26-eri, antsvorio neturiu, kmi gal net šiek tiek per mažas, genetinis polinkis į CD tikėtinas, nes senelė sirgo.
Gal kas susidūrė su panašia situacija, kai nevalgius glikemija yra ribinė ar net viršija normas, o po GTT kasa sustato ją į vietą? Ar reiktų dėl tokių rezultatų konsultuotis su endokrinologais ir sunerimti? Ar tai rodo, kad yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris turi polinkį ateityje išsiystyti į CD? Jei ne, tai kodėl glikemija nevalgius didoka? Nevalgius/negėrus turėjau minty kruopštų nevalgymą ir negėrimą, kuomet kukli vakarienė būdavo suvartojama likus ne mažiau kaip 12 h iki kraujo ėmimo.
Ačiū už nuomones, įžvalgas ir patarimus!
Vos nepamiršau: gestacinio diabeto hipotezes reiktų atmesti a priori, nes nesilaukiu. Ir apskritai esu ne supermama, o supertėtis