Mano cukrinis insuliną leidžiasi jau du mėnesiai. Vadinamasis "medaus mėnuo" visiškai be insulino tęsėsi lygiai 3 mėn. (kai Kauno klinikose nuėmė visai iki nukrito pažymiai ir sukilo cukrus). Po nedaug. Kartais ir visai nesileidžia.
Ilgo veikimo Basal'io leidžiasi po 2-3 vnt. rytais ir vakarais, "maistinio" Kwik'o dozės irgi panašios. Bet irgi ne kaskart (priklauso nuo to, ką valgo ir ką veikia).
Puikiai žinau, kad glikemija matuojama per retai, kad angliavandenius skaičiuojam "iš akies", bet yra taip, kaip yra. T.y., nepakankamai gerai.
Bet ir taip kasdien vis ta pati "litanija": pasimatuok cukrų, susileisk insuliną ir t.t.
Mūsų ši "bėda" turi labai "riebų" pagrindą:
1. prieš nustatant CD, nepasireiškė jokie simptomai. Galima sakyti, nustatyt pavyko netyčia,
2. dygliuotasis vaiko amžius (15 metų) ir apskritai - neminkštas jo charakteris,
3. staiga prasidėjęs "medaus mėnuo" ir nuimtas insulinas,
4. neradom bendros kalbos su pasirinkta endokrinologe.
Mums labai nepasisekė jau vien dėl to, kad (turint omeny p.1 ir 2) nė vienoje ligoninėje negavom psichologo pagalbos, nors ir prašiau. - Ir Vilniuje, ir Kaune jie atostogavo. Tad matau, kad iki šiol jis dar nėra susitaikęs su diagnoze. Žinau, kad ir mes padarėm šiokių tokių klaidų, vertindami ir patys aiškindami situaciją, bet, prisiklausę, kad dėl tokios diagnozės jis žudysis ir pan., turbūt neturėjom kito pasirinkimo. Tiesą sakant, aš ir pati iki galo dar nesusitaikiau su vaiko diabetu.
Gydytojos žodžiai man pačiai smogė per smegenėles taip, kad nuo nervų skaudėjo viso kūno odą. O kadangi jam glikemiją nustatinėjo ir laboratorijoje, ateidavo seselė imti kraujo 5kart per dieną. Nepatikėsit, bet man pačiai skaudėjo pirštų galus taip, lyg manieji būtų subadyti (durdavo juk tom baisiom spec. adatom). Štai tuomet ir supratau, kad vyrai išties gali jausti sąrėmius, kai gimdo žmona..
Endokrinologę pasirinkau vieną iš geriausių Vilniuje. Deja, su vaiku nerado bendros kalbos (aš tai žinau, kad jo negalima "spausti", reikia kalbėt kaip su normaliu žmogumi, išaiškinti priežasties-pasekmės ryšį, ir bus tvarka (tiesa, ir tai nevisad pavyksta), o ji ant jo "užvažiavo", tai atsistojo ir išėjo, trinktelėjęs durimis. Pasakė, kad daugiau pas ją kojos nekels. O juk ir nekels, nebet per kraujus. O ar to (kraujų) reikia?). Dabar nežinau, ką daryti.
Pasinaudodama proga, noriu paklausti Jūsų, Tepaluota. - Prieš eidamas į sporto klubą, insulino nesileidžia prieš valgį. Grįžta su neaukšta glikemija (apie 4mmol/l). Taip ir nežinau, ar toks elgesys nėra pavojingas.
Taip pat nežinau, kokie CDgeno programos tyrimų rezultatai. Bet čia jau mano bėda, - neprisiverčiu paskambinti į KMU. Turiu susikaupti (kol kas nepavyksta) dar vienai blogai naujienai (jei ji tokia bus). Bet susikaupsiu.
Morkyti,
kad vaikas pastoviai nori valgyti - normalu. Tai nuo insulino. Kai gulėjom KMU, labai vargau dėl to, - bemaž kasdien važinėjau į stoties turtų, nes suvalgydavo po 1 kg pomidorų per dieną; 1 kg agurkų ir ryšelį morkų - per 2 dienas. Dar pirkdavau turguje šilauoges, obuolius, o parduotuvėje - juodą duoną, tepamą lydytą sūrelį, varškę, įvairius sūrius, jogurtą, keptą vištos krūtinėlę (ligoninės maisto praktiškai nevalgydavo (nebent košes, bulves ir mėsą), nes dar yra ir baisiai išrankus maistui (virtų dešrų anei dešrelių į burną neima, kiaušinių, ankštinių nevalgo visiškai ir t.t.). Todėl dienos "leitmotyvas" ir buvo "mama, noriu valgyt".
Man sakė, kad ilgainiui tas apetitas sumąžta.
Beje, insuliną leidosi nuo CD nustatymo rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 12 d.
Pastebėjau, kad vaikio glikemija labai "reaguoja" į aplinkinius dirgiklius. Jei tik labai susinervina, iškart gali šoktelti iki 10. Jei kitą dieną laukia koks kontrolinis darbas ar, pvz., eilėraščio atsiskaitymas prieš klasę, taip pat rytinė glikemija būna kiek aukštesnė - apie 6.2. Nors endokrinologė sakė, kad tokie rodikliai geri.
Štai, kiek prirašiau.
Komentarai, pamąstymai, patarimai - viskas labai laukiama.Sėkmingų tyrimų.. Ir "gražių" glikemijų.
P.S. Gal mane kas pataisys, jei esu neteisi, bet info gauta iš cukrinuko "su stažu" mamos, kai gulėjom KMU. - Pienas - pirmos dienos pusės produktas. Ta prasme, kad jį gerti ar jame virtas košes valgyt rekomenduojama pirmoje dienos pusėje, nes, vartojant jį vakare, užkyla naktinė glikemija.
