Paprašyti šeimos gydytojo, kad duotų siuntimą gliukozės tolerancijos testui. Jei rezultatai rodys negerumus, eiti pas Sirutavičienę arba važiuoti tiesiai į KMUK ir atsigulti savaitei į ligoninę. Jokių Baltrušaitienių Šiauliuose!
Laba,
suprantu rūpestį, mookyklėlėse apie diabetą irgi moko, kaip reikia saugot ir prisižiūrėt kojas, kaip saugotis žaizdų, nevaikščiot basom kojom ir t.t. Bet, mano supratimu, tai yra labiau skirta II tipo diabetu serganties, pagyvenusiems žmonėms, arba KAI JAU YRA KOPLIKACIJŲ (pvz neuropatija).
Jeigu yra sumažėjęs jautrumas, tai gali susižaloti, nusideginti ir nepajusti ir gali baigtis negerai. Taip pat, jeigu užsikimšusios kraujagyslės, žaizdos linkusios negyt, būna, kad ir amputuoja tuos pirštus, čia niekam ne paslaptis.
Bet, jeigu diabetas prižiūrėtas, cukrus geras, jautiesi gerai ir nėra komplikacijų - nėra ko nerimaut.
Aš sergu jau 20 metų, esu žiopla kaip pradinukas ir nuokat pargriūnu, įsipjaunu, susižaloju ir nieko Daug ir dažnai vaikštau basa, darausi manikiūrus, pedikiūrus tiek pati, tiek salonuose.
Ir nieko.
Sveika, kaip agurkėlis. Žaizdos gija puikiai.
Na, žinoma, bendras imunitetas kažkiek reiškia. Bet šiaip... Sakyčiau dar per mažas stažas diabeto, kad vertėtų nerimaut. Sako, kad pirmosios komplikacijos pradeda lįst ne anksčiau, kaip po 5 metų
Papildyta:
Prieš 2 savaites gavau Medtronic pompą nėštumo planavimui Jeigu kas domina, prašom klausti
Papildyta:
Ir dar klausimėlis - ar neturite guzų nuo insulino leidimosi?
suprantu rūpestį, mookyklėlėse apie diabetą irgi moko, kaip reikia saugot ir prisižiūrėt kojas, kaip saugotis žaizdų, nevaikščiot basom kojom ir t.t. Bet, mano supratimu, tai yra labiau skirta II tipo diabetu serganties, pagyvenusiems žmonėms, arba KAI JAU YRA KOPLIKACIJŲ (pvz neuropatija).
Jeigu yra sumažėjęs jautrumas, tai gali susižaloti, nusideginti ir nepajusti ir gali baigtis negerai. Taip pat, jeigu užsikimšusios kraujagyslės, žaizdos linkusios negyt, būna, kad ir amputuoja tuos pirštus, čia niekam ne paslaptis.
Bet, jeigu diabetas prižiūrėtas, cukrus geras, jautiesi gerai ir nėra komplikacijų - nėra ko nerimaut.
Aš sergu jau 20 metų, esu žiopla kaip pradinukas ir nuokat pargriūnu, įsipjaunu, susižaloju ir nieko Daug ir dažnai vaikštau basa, darausi manikiūrus, pedikiūrus tiek pati, tiek salonuose.
Ir nieko.
Sveika, kaip agurkėlis. Žaizdos gija puikiai.
Na, žinoma, bendras imunitetas kažkiek reiškia. Bet šiaip... Sakyčiau dar per mažas stažas diabeto, kad vertėtų nerimaut. Sako, kad pirmosios komplikacijos pradeda lįst ne anksčiau, kaip po 5 metų
QUOTE(alenka @ 2013 06 08, 08:30)
Sveikos!
Anksčiau čia rašiau, kai tik susirgau cd ir turejau labai daug klausimų - visada sulaukdavau palaikymo ir patarimų. CD sergu jau beveik du metus. Laikausi neblogai, jaučiuosi gerai. Galima sakyti, kad susitaikiau su liga. Tik pastebėjau, kad pradėjau kitaip valgyti, nei pačioje susirgimo pradžioje Be to, kartais sudėtinga laikytis režimo (valgyti tam tikru laiku, nedaryti labai ilgų pertraukų tarp valgių ir t.t.). O šiaip viskas ok.
Norėjau užduoti klausimą: labai bijau visokių įbrėžimų, žaizdelių, nes prisiskaičiau, kuo tai gali baigtis. Todėl bijau darytis pedikiūrą ir manikiūrą salone. Susitvarkau kažkaip pati, bet nagučiai atrodo nekaip .
Gal jūs galėtumėte rekomenduoti Vilniuje meistrę, kuria pasitikite, kuri tikrai moka daryti specialų pedikiūrą diabetikams (skaičiau, kad toks yra).
Ačiū
Papildyta:
taip, ir aš manau, kad tai dėl streso.
Anksčiau čia rašiau, kai tik susirgau cd ir turejau labai daug klausimų - visada sulaukdavau palaikymo ir patarimų. CD sergu jau beveik du metus. Laikausi neblogai, jaučiuosi gerai. Galima sakyti, kad susitaikiau su liga. Tik pastebėjau, kad pradėjau kitaip valgyti, nei pačioje susirgimo pradžioje Be to, kartais sudėtinga laikytis režimo (valgyti tam tikru laiku, nedaryti labai ilgų pertraukų tarp valgių ir t.t.). O šiaip viskas ok.
Norėjau užduoti klausimą: labai bijau visokių įbrėžimų, žaizdelių, nes prisiskaičiau, kuo tai gali baigtis. Todėl bijau darytis pedikiūrą ir manikiūrą salone. Susitvarkau kažkaip pati, bet nagučiai atrodo nekaip .
Gal jūs galėtumėte rekomenduoti Vilniuje meistrę, kuria pasitikite, kuri tikrai moka daryti specialų pedikiūrą diabetikams (skaičiau, kad toks yra).
Ačiū
Papildyta:
taip, ir aš manau, kad tai dėl streso.
Papildyta:
Prieš 2 savaites gavau Medtronic pompą nėštumo planavimui Jeigu kas domina, prašom klausti
Papildyta:
Ir dar klausimėlis - ar neturite guzų nuo insulino leidimosi?
Gal kas galėtų atsakyti, ar užtenka kompensuojamųjų vaistų paso kaip įrodymo, kad šis vaistas žmogui būtinas skrydžio metu, oro uoste vežant insuliną rankiniame bagaže?
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 18:53)
guzu turejau labai daug , turejau visur rankose, kojose, pilve, labiausiai uzpakalyje, jaunesne buvau ir nesuprasdavau tokiu dalyku..neturejau ir ko paklausti, tad i leidimo vietas besdavau kaip i medi, po to nusviete protas, kad visgi guzai negerai ir nuejau i masazus, man masaziste visas tas vietas ismasazavo , ejau 20 ar 25 kartus ir taip kiekvienais metais,deja, uzpakalio srity audinys liko toks ispurtes ir iskorejes,bet be guzu.
o kokioj vieto pas tave guzai?
Papildyta:
QUOTE(DomingoFaustas @ 2013 06 27, 20:22)
Gal kas galėtų atsakyti, ar užtenka kompensuojamųjų vaistų paso kaip įrodymo, kad šis vaistas žmogui būtinas skrydžio metu, oro uoste vežant insuliną rankiniame bagaže?
kai teko skristi, vaistu pasa nesiemiau, insulinas buvo rankiniam bagaze, problemu nekilo, tik tiek lietuvos , tiek uzsieno darbuotojai einat pro ta vadinama "skana" prisikabo prie pompos, lietuviu pareigunai ziurejo kaip i nusikaltele , kuria veda kazkur kraustyt kiseniu
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 18:53)
mano supratimu, tai yra labiau skirta II tipo diabetu serganties, pagyvenusiems žmonėms, arba KAI JAU YRA KOPLIKACIJŲ (pvz neuropatija).
Tai kad kaip tik I tipui rizika didesnė, nes II tipo CD cukrai yra žemesni, nėra tokia aukšta skirtumo amplitudė, todėl mažesnė rizika, kad žaizdos gis sunkiau. Tik va Lietuvoj II tipo CD atveju tai pasitaiko dažniau, mat per menkas švietimas, serga vyresni žmonės, mažiau prisižiūri, makteli tabletę ir psio.
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 18:53)
Sako, kad pirmosios komplikacijos pradeda lįst ne anksčiau, kaip po 5 metų
Netiesa.
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 18:53)
Ir dar klausimėlis - ar neturite guzų nuo insulino leidimosi?
Jei dažnai leisies į tą pačią vietą, guzų visada bus. Ypač cukrinukams su stažu. Tik ne visada juos pati užčiuopsi. Todėl susileidus visada reikia gerai išmasažuoti leidimo vietą pačiai Beke, dėl guzų sumažėja insulino rezistencija.
QUOTE(DomingoFaustas @ 2013 06 27, 20:22)
Gal kas galėtų atsakyti, ar užtenka kompensuojamųjų vaistų paso kaip įrodymo, kad šis vaistas žmogui būtinas skrydžio metu, oro uoste vežant insuliną rankiniame bagaže?
Priklauso, ant kokio tikrintojo užsirausi - vienas net nepaklaus, kitas išpurtys kaip didžiausią nusikaltėlį. Patikimiausia įsigyti cukrinuko pasą, ten viskas surašyta keliomis kalbomis ir jis pripažįstamas kaip oficialus dokumentas, tada nereiks bijoti.
Pas mane ant pilvo. Šiaip stengiausi labai nebadyt į tas pačias vietas, bet kad tas pilvas labai patogus, kai situacija labiau komplikuota (kavinės ir pan.) Iš pradžių dar galvojau, kad čia gal ne guzai, o lašinukai, bet paskui apsižiūrėjau, kad pilvas nesimetriškas (dešinėj pusėj daugiau tų guzų) Nustojau leistis ten, bet nežinau, ar vien to pakanka
Papildyta:
I tipui rizika didesnė, bet kai sužinai, kad sergi, dar būni be komplikacijų. O II tipu sirgt galima ir 10 metų to nežinant, dažnai, kai žmonės sužino, kad serga, būna jau su komplikacijom. Dėl to tą ir paminėjau.
Dėl 5 metų tikrai negaliu ginčytis
O dėl masažavimo iš karto po leidimosi labai gera mintis, ačiū
QUOTE(DomingoFaustas @ 2013 06 27, 19:22)
Gal kas galėtų atsakyti, ar užtenka kompensuojamųjų vaistų paso kaip įrodymo, kad šis vaistas žmogui būtinas skrydžio metu, oro uoste vežant insuliną rankiniame bagaže?
Papildyta:
I tipui rizika didesnė, bet kai sužinai, kad sergi, dar būni be komplikacijų. O II tipu sirgt galima ir 10 metų to nežinant, dažnai, kai žmonės sužino, kad serga, būna jau su komplikacijom. Dėl to tą ir paminėjau.
Dėl 5 metų tikrai negaliu ginčytis
O dėl masažavimo iš karto po leidimosi labai gera mintis, ačiū
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 21:54)
Pas mane ant pilvo. Šiaip stengiausi labai nebadyt į tas pačias vietas, bet kad tas pilvas labai patogus, kai situacija labiau komplikuota (kavinės ir pan.)
Kavinėse dažniausiai leidžiu į koją, per rūbus - po stalu mažai kas pastebi, nereikia pasikelti rūbų O į pilvą leidi žemiau bambos ar visur?
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 21:54)
O dėl masažavimo iš karto po leidimosi labai gera mintis, ačiū
Kas turi +/-20m. stažą ir žalioj jaunystėj gulėjo KMUK, turėtų prisiminti tokią pagyvenusią seselę. Ji suleisdavo insuliną ir masažuodavo kelias minutes dūrio vietą. Vaikams tai būdavo nemalonu, bet guzų nebuvo nė pas vieną. Tada dar ir penų nebuvo, tik vienkartiniai švirkštai.
QUOTE(Tepaluota @ 2013 06 27, 22:32)
Kas turi +/-20m. stažą ir žalioj jaunystėj gulėjo KMUK, turėtų prisiminti tokią pagyvenusią seselę. Ji suleisdavo insuliną ir masažuodavo kelias minutes dūrio vietą. Vaikams tai būdavo nemalonu, bet guzų nebuvo nė pas vieną. Tada dar ir penų nebuvo, tik vienkartiniai švirkštai.
vienkartiniai tai baika, mano laiku tai metalinius svirkstus mama virindavo ant virykles, o ten tai aparatai buvo
Dabar nuskambėsiu juokingai, bet man į koją labai skauda Amžinau daug kraujo būna ir mėlynės po to lieka. O į pilvą visur.
O dėl klinikų - tikrai nepamenu, kokia sesutė buvo prieš 20 metų
Beje, aš tik tik susirgus jau gavau penus, bet ten buvo visiška naujovė
O dėl klinikų - tikrai nepamenu, kokia sesutė buvo prieš 20 metų
Beje, aš tik tik susirgus jau gavau penus, bet ten buvo visiška naujovė
QUOTE(Tepaluota @ 2013 06 27, 21:32)
Kavinėse dažniausiai leidžiu į koją, per rūbus - po stalu mažai kas pastebi, nereikia pasikelti rūbų O į pilvą leidi žemiau bambos ar visur?
Kas turi +/-20m. stažą ir žalioj jaunystėj gulėjo KMUK, turėtų prisiminti tokią pagyvenusią seselę. Ji suleisdavo insuliną ir masažuodavo kelias minutes dūrio vietą. Vaikams tai būdavo nemalonu, bet guzų nebuvo nė pas vieną. Tada dar ir penų nebuvo, tik vienkartiniai švirkštai.
Kas turi +/-20m. stažą ir žalioj jaunystėj gulėjo KMUK, turėtų prisiminti tokią pagyvenusią seselę. Ji suleisdavo insuliną ir masažuodavo kelias minutes dūrio vietą. Vaikams tai būdavo nemalonu, bet guzų nebuvo nė pas vieną. Tada dar ir penų nebuvo, tik vienkartiniai švirkštai.
QUOTE(slitka @ 2013 06 27, 22:44)
vienkartiniai tai baika, mano laiku tai metalinius svirkstus mama virindavo ant virykles, o ten tai aparatai buvo
tai tu dar naudojai virinamus svirskstus? oho
Papildyta:
QUOTE(Pasikėlus @ 2013 06 27, 23:00)
as irgi kaip tik ant to laiko pataikiau:) tada dar ir juosteliu nebuvo, uz pirmaji aparatuka cukrui matuoti tevai paklojo beveik 1000 lt vistik kai pagalvoji stipriai pazengta i prieki
pasikelus, o kiek tau metu? planuoji leliuka? as irgi zinok, tik pompos kazkaip nesikabinau, plius dar daba rligu papildomu prisikabino, tai apsunkina viska man kaip tau ta pompa?
QUOTE(jauniute @ 2013 06 28, 12:55)
aha buvo 1986 m.po to prasidejo vienkartiniai svirkstai o poto geleziniai daugkartinio naudojimo penai, kaip ir sakai aparaciuku tikrint nebudavo je atmenat reikedavo ant juosteliu buteliuku spalvas ziuret koks cukrus, jei neklystu aplamai nelabai ka as is savo ligos pradzios prisimenu, atsimenu nuotrupomis, net neatgaminu kiek laiko guledavau ligoninese ir pan, gaila, kad ir paklaust nera ko
QUOTE(slitka @ 2013 06 28, 14:02)
aha buvo 1986 m.po to prasidejo vienkartiniai svirkstai o poto geleziniai daugkartinio naudojimo penai, kaip ir sakai aparaciuku tikrint nebudavo je atmenat reikedavo ant juosteliu buteliuku spalvas ziuret koks cukrus, jei neklystu aplamai nelabai ka as is savo ligos pradzios prisimenu, atsimenu nuotrupomis, net neatgaminu kiek laiko guledavau ligoninese ir pan, gaila, kad ir paklaust nera ko
na ir gerai neprisimeni, kam grizt i tokius dalykus, geriau nereikia:) aha tas dezutes pamenu dave, uzlasini kraujo lauki kazkiek minuciu ir kokia spalva, reiskias i toki intervala cukrus patenka, ar kazkaip ten panasiai, nu sakes kai pagalvoji
as tai db be juosteliu neigali visiskai jauciuosi, net i miesta isvaziavus ir pamirsus aparateli mane sutraukia, bent jau turi buti rankinuke, tada kazkaip nusiraminu