Trumputės pasakos arba šventės praleistos svetur

Na pabandysiu po truputį aprašyt savo velykinę kelionę Kaip ir minėjau pagrindinis kelionės tikslas buvo Praha - kažkaip ji vis mums likdavo "zapasnym variantom" - vis ją atidėdavau kitai kelionei Dabar galiu pasidžiaugti, kad vasarą tik pasivažinėjom niekur nestodami po šį miestą, nes tikrai nebūtų buvę tokio įspūdžio kaip šįkart - ir oras tuo metu buvo prastas, ir taip kelionėj daug įspūdžių buvom patyrę
Kadangi vyrui nebuvo galimybės prasitęsti Velykų švenčių bent viena diena, tai kelionės maršrutas buvo labai trumpas ir paprastas - kelionei turim tik tris dienas - šįkart nusprendėm nestoviniuot Lenkijos miesteliuose, o važiuot tiesiai į Čekiją Be Prahos norėjos pamatyt ir kokį gamtos stebuklą - taigi parinkau Teplice Skaly arba Adrspach

Na baigiu įžangą...

Jau tapo tradicija išvažiuot į keliones iš vakaro - ir šįkart iš namų išvažiavom penktadienį 20 val. Būtume išvažiavę ir anksčiau, bet vyras pastoviai komandiruotėse - tik prieš pusvalandį iš Vilniaus parmynė daugiau kaip 200 km iki namų Visi trys sėdim automobilyje ir spirgam iš nekantrumo - labai jau kankino kelionių ilgesys ir net nesitiki kad PAGALIAU išvažiuojam Net papajuntam, kaip pravažiuojam vos ne visą Lietuvą, Suvalkus, Augustavą - už Bialystoko kartu su furistais kelias valandas numingam degalinėj ir praktiškai visą šeštadienį tiesiog važiuojam per Lenkiją Tarp Varšuvos ir Wroclavo šiuo metu vyksta kelio remonto darbai - ateity E67 kelyje tikrai bus puiki autostrada Netoli Čekijos sienos vyras stoja įsipilt dujų, o aš griebiu į rankas fotoaparatą ir bėgu fotografuot pirmų vaizdų - aplink žalia žalia - pavasaris gerokai pažengęs į priekį

Net akys atsigavo nuo žalumos.
Kaip šaunu, kad svajonę įgyvendinot.
Nors kitą kartą , jei bus vėl susibėgimas siūlau prisijungt- buvo fantastiškai gerai
Reikia man greičiau tos vietos kur kalnai ir su visom smulkmenom

Kaip smagu vel girdėt tokį įkvepiantį kelionėm balsą Laukiam tęsinio

Aidluka, džiaugiamės, kad grįžote ir vėl džiuginat nuostabiais vaizdais Vėl eilinį kartą nokautavote savo maršrutu



O jau tas žalumas Pasiilgau vasaros

Norėdami išlysti kuo arčiau Adrčpadų nuo Wroclavo į Čekiją pasukom kalnuotu 35 keliu per Swidnica, Walbrzych



Na ir pagaliau pravažiavę Golinską mes jau Čekijoje Vakarėja - pirma mūsų užduotis kuo greičiau susirasti pensioną - dar namie supratau, kad mano išsvajotas visus metus dirbantis kempingas su nameliais šį kartą nuplauks - tikrai nespėsim jo pasiekti

http://www.campsedmi...z/index_gb.html

Paskutinę dieną prieš išvažiuodama dar susiradau Teplice nad Metuji pensioną, bet deja apie jį liko tik pasvajoti - be išankstinės rezervacijos į jį praktiškai neįmanoma patekti

http://www.adrspach-...hp?obsah=acenik

Bet nėra padėtis be išeities - pensiono savininkas kažkam paskambina ir pasiūlo pavažiuot truputį už Teplice Skaly aikštelės vartų - iš tikro ten prie pat pagrindinės gatvės randam kitą pensioną - aišku jis ne toks išvaizdus (net kaip vadinasi dabar negalėčiau pasakyt ), bet vienai nakčiai permiegoti tiks Na ką gi, nakvynė jau surasta - dabar kuo greičiau traukiam pasigrožėt Teplice uolom

Įeinam į Teplice Skaly automobilių aikštelę - jau po 18 val. - parkas ir suvenyrinė nebedirba - nebegaliu nusipirkti trąsų žemėlapio Bet mums tai ne kliūtis, prie įėjimo matau rodyklę su maršrutais - geltojoji trąsa - 4 km mums bus pats tas Nors parkas nebedirba, bet tikrai netrūksta į jį traukiančių turistų - dauguma kaip ir mes pasirinkę geltonąją trasą

Trąsa lengva - einam neskubėdami, gėrimės vaizdais (gaila tik kad sparčiai temsta - dieną vaizdas įsivaizduoju būtų daug gražesnis ) - pasivaikščiojimas tikra atgaiva širdžiai ir kojoms po ilgos kelionės - juk šiandien pravažiavom jau daugiau nei 1000 km

Kalnų takeliai - kaip ir visuose "rojuose" Buvo ir dar "baisesnių", bet kažkaip nenufotografau









Dar keletas vaizdelių

Pagaliau pasiekiam įėjimą į parką - įsivaizduoju kad tuoj pasieksim išėjimą į Teplice nad Metuji miestelį



Netikėtai mane ištinka šokas - jei prisimenat, rašiau, kad suvenyrinės buvo jau uždarytos ir mes vaikščiojom be trasų žemėlapio Aišku, kai kur trasoje buvo nubraižytos maršrutų schemos, bet aš kažkaip net nemačiau reikalo kreipti į jas dėmesio Tik trasos pabaigoj pamačiau kokie galimi variantai grįžti link mūsų pensiono Jokių problemų nebūtų, jeigu būtų diena - o dabar vakaras - iki saulės laidos likus daugių daugiausiai valanda - turim du pasirinkimus - arba grįžtam keturis kilometrus atgal arba renkamės ėjimą link Ardčpadų pagrindinio įėjimo - iki kurio tikrai daugiau nei keturi kilometrai plius dar ėjimas keliu nuo Adrčpach miestelio iki Teplice nad Metuji Sukeliu didžiausią paniką - tikrai netikiu, kad realiai egzistuoja tik vienintelis kelias - ėjimas atgal tuo pačiu keliu kuriuo atėjom - kai prisimenu tuos kopimus laipteliais net silpna daros Bet ką darysi - pasiduodu vyrų įtakai - jie nieko blogo neįžvelgia tame, kad reiks grįžti tuo pačiu keliu - ir tie keturi km jiems neatrodo neįveikiami per valandą (tiek liko iki visiško sutemimo) O aš einu paskui juos ir siuntu - matyt iš to pykčio ir koja nuslysta nuo laiptelio - gerai kad viskas laimingai baigias - atsiperku tik didžiule mėlyne, kuri dar ir šiandien nespėjo išnykti Baisu net pagalvoti, o jei kas rimto būtų nutikę - jokio telefoninio ryšio tose apylinkėse nebuvo Galų gale susitaikau su realybe, net kelis kadrus dar spėju nufotografuoti - mano brangiausieji net tyčiotis pradėjo - jei mama pradėjo fotografuoti - vadinas vėl viskas ok







Kažkaip net nepajuntam kaip pasiekiam savo pensioną ir nusikalę - tik grįžę į pensioną pajautėm didžiulį nuovargį - tiesiog krintam kaip lapai miegoti Toks įspūdis susidarė, kad kai padėjom galvas ant pagalvių - taip visą naktį net nekrustėldami iki ryto pramiegojom

...Šią niūrią, žvarbią ir šaltą gegužės dieną pabandysiu parodyti be galo gražią ir visom prasmėm šiltą Velykinę Prahą

Bet apie viską iš pradžių - Teplice nad Metuji atsibundam labai anksti - pasidžiaugiam, kad vakar sugebėjom grįžti sveiki ir nenusisukę sprandų - juk tikrai buvo tikimybė kad taip gali atsitikti Keliamės ir vėl traukiam į kelią - šį Velykų rytą mūsų laukia gražuolė Praha

Automobilį statom prie Prahos pilies ir traukiam į miestą Randam tiesiog žieduose paskendusį miestą





Prajuokina pilies apsauga Jau kiek visokių turistų "kabinimų" ir "pagarbos atidavimų" pastebėjom - o jie tiesiog akmeniniais veidais be jokios reakcijos stovi - nors aplink beveik visi turistai raitosi iš juoko



Pasivaikščiojam po pilies kiemelius



Stebim kaip keičiasi pilies sargyba






Papildyta:
Gėrėdamiesi Mažojo miesto gatvelėmis traukiam link Karolio tilto ir senamiesčio
















Papildyta:
Pagaliau prieš mus Karolio tiltas





Garsusis Nepomukas net bizga nuo turistų rankų prisilietimo










Papildyta:
Traukiam link senamiesčio aikštės







Prieš mūsų akis atsiveria dieviškas Švč. Dievo Motinos bažnyčios ir senamiesčio Rotušės vaizdas

Nutariam į Prahą pažvelgti nuo Rotušės bokšto - perkam bilietus ir kylam į viršų

Paskutinis žvilgsnis į gražuolę Prahą iš viršaus ir mes leidžiamės į apačią




Papildyta:
Prieš akis atsiveria velykiniais atributais pasipuošusi senamiesčio aikštė - juk Velykos neįsivaizduojamos be margučių

Jaučiamės kaip sapne - tikrai išvažiuodami iš namų nesitikėjom kad tokį įspūdingą miestą aplankysim