Nenoriu vaiko

Normalu yra bijoti, vaikelis apvercia tavo gyvenima aukstyn kojom taip kaip tu net isivaizduot negalejai. Ir mane labai juokas ir nervas ima is tokiu drasuoliu kurios kalba, neturincios vaiku. Oi isivaizduoju kaip lengva arba oi isivaizduoju kaip sunku. Arba as tai daryciau taip ir anaip. Ne velnio tu nezinai galiu pasakyt. Ir drasiai i akis sakau ta visom savo draugem ir pazystamom kurios taip kalba. Ne velnio jos nenutuokia.
As viena vaika jau uzauginau, na paauginau (jam 10 metu). Dabar su vyru planuojam antra vaikeli. Ir velgi bijau to jausmo, tos atsakomybes, tu bemiegiu naktu ir pan. Bet tai nesumazina mano noro susilaukti dar vaiku, vadinasi zmogus esi pasiruoses tam kas taves laukia. O kad bijai yra naturalu. Juk pripranti galu gale gyventi ramu nusistovejusi gyvenima, kai vaikas jau didelis pvz, arba kai ju visai nera. Ir staiga pokst atsiranda naujas zmogutis, kuriam turi atiduoti visa save ir netgi dar daugiau nei realiai gali skirti. Ir tu neturi jokio pasirinkimo, nes tu jam esi pats reikalingiausias zmogus zemeje. Kai suvoki sita dalyka, tada tau nebelieka jokiu abejoniu kad padarysi viska del to naujo zmogucio

P.S. savo sunaus vakar klausiu, ar noretum tureti broliuka? Jis sako gal ne, nes tada tu vien tik juo rupinsies o manim ne nuliudo vaikas. Sakau tu galesi padeti mamytei juo rupintis, o kai jis miegos as ateisiu pasirupinti tavim Nezinau ar patenkintas liko sita ideja

Aciu Tikiuosi, taip ir bus. Manau, kad duoda ne duonos, o vaika tada, kai is tiesu esi pasirengusi su siuo issukiu susitvarkyti, nors gal tau paciai taip ir neatrodo

Na, manau, nera cia ko pykti ar juoktis, kiekviena turi savo vienoki ar kitoki isivaizdavima apie motinyste, galu gale ir nuomone, kokia mama nori buti. As esu is tu zmoniu, kur nesu linkusi laukti, kol ikris man vaikas i rankas ir tada paziuresiu - lengva ar sunku. Renku informacija, idomu ir kitu patirtis, nuomones. Noriu bent kazkiek ir kaip imanoma placiau susidaryti ispudi, kas manes laukia. Zinoma, kiekvienos patirtis unikali. Aisku tiek, kad vaiko auginimas ne pasivaiksciojimas po grazia pieva, o daugelis kitu sunkumu yra is tiesu susije su poziuriu, t.y. ir is mazmozio vieni sugeba ispusti drambli, o kitiems ir rimtose situacijose pritruksta atsakomybes.

O ka daryti toms neturincioms vaiku? Galbut gasdintis, kad amen sau jau reikia "karsta" pirktis, kai vaikas gims? Abejoju. Be to, manau, kad jei ir neturint vaiku butu aisku, ka reiskia juos auginti, tai 2/3 ju apskritai neturetu. Siaip ar taip nemanau, kad iseitis gasdinti neturincias vaiku - kad "jus tai isvis nieko nenutuokiate". Abejoju, ar drauges, neturincios vaiku jums pamokslauja, kaip savus turetumet auginti. Na, bent jau as taip nedarau. O kad turiu kazkoki poziuri i vaiko auginima ar tam tikras situacijas yra, manau, normalu. Juk reikia tureti gaires vaiko auginime. Kiek man jas pavyks igyvendinti ar kiek keisis mano nuomone, pamatysim, kai ateis laikas. Betgi ir zmoniu planai griuva, nuomones keiciasi ir nieko cia baisaus.

Kad as padarysiu viska, tai man seniai aisku. Ne vienus metus suvokiu, koki vaika noriu uzauginti. Turiu omeny ne savybiu rinkini, o meiles ir pilnatves kupina, zmonems ir pasauliui atvira, tolerantiska kitiems zmogu ir t.t. Atsakomybes man nepritruks, kad ir kaip man sunku bus ja vykdyti, bijau, kad pritruks meiles, o toki zmogu, kuria cia paminejau gali auginti tik mylinti asmenybe.

p.s., kai as "gavau dovanu" broliuka, tai buvau laimingiausias vaikas pasaulyje ir juo rupintis buvo idomiau nei su lelemis zaisti, tad ir jusu sunelis greiciausiai bus didziausias jums pagalbininkas ir broliuko/sesutes saugotojas ir net nesusimastys, kad yra apleistas.

Is tikruju ne visai taip mane supratote. As gink dieve nesakau ir negasdinu zmoniu kad reikia pirkt karsta kai vaika gims Arba oi kaip baisu yra auginti vaika. Tik noriu pasakyti, kad nemegstu tokiu zmoniu lengvai ir abejingai apie tai kalbanciu. Galbut mano tos pazystamos visos vercia mane taip mastyti, nu nezinau net Kad tikrai daug ir pamokymu isgirstu is ju kaip reikia vaikus auklet ir tokiu pasisakymu pvz kaip:
"mano visos drauges ir pastojo lengvai, ir isnesiojo lengvai ir pagimde, ir dar vaikas ramus. Tai pffff as kazkaip visai nebijau, ir kas gi cia gali buti sunkaus?" Nu va taip kaip pasako nusisaut norisi.
Aisku galbut ir geriau yra tiketis lengvai ir gerai, net nezinau. Bet manau kad tas visas tikejimas ir klabejimas kaip man bus lengva yra is naivumo. O naiviu zmoniu as labai nemegstu
Mane tai erzina nemoku paaiskint gal dorai kodel. Bet tai tikrai nereiskia kad as gasdinu jaunas moteris kad gink dieve negimdykit vaiku nes tai yra baisu ir labai sunku
Papildyta:
Beje, nemanau kad mamai gali pritrukti meiles auginant vaika. As kalbu apie sveikas psichiskai nesuzalotas moteris. Apie darzoves metancias savo vaikus konteineriuose nekalbu, nes skaitau kad tai yra nestabilios psichikos zmones.
Vat kantrybes ir nervu gali ir pritrukti. Bet meiles - niekada
Taip kad sito galit maziau bijoti

As tai tikrai isivaizdavau, kad na vaiko auginimas, tai yra baisiausia, kas man gali atsitikti ir tokios bedos tikrai nenoriu. Bet, kai isgirstu, kad kazkas ir lengvai pagimde, ir vaikas ramus, ne tai, kad atsiranda isitikinimas, kad ir man taip bus, o viltis, kad man GAL galetu taip buti Bet tai viltis durniu motina )))

Siaip as irgi nemegstu zmoniu, kurie vaiku auginima isivaizduoja kaip zaidima su lelemis ir dargi yra kupini "zinojimo", kaip auginamas vaikas. Ir mano draugu tarpe tikrai tokiu yra, ir tikrai mane supykdo karts nuo karto, nes daznai tas zinojimas yra is oro. Is knygu ir pletku vaiko neismoksi auginti, o daznai sako, kad ir vaikutis pats tevelius paaukleja. Tai va as, del to, kad vaiku tema pasakyti negaliu nieko, tai jau tikrai susilaikau nuo visokiu patarimu. Zinoma, kai tevai perka vaikui cukraus vata, tikrai man be galo sudetinga nulaikyti liezuvi uz dantu. Taciau, kadangi pati nenoriu kisimosi i savo gyvenima, tai stengiuosi tyleti.

As naiviai tikiuos, kad sunkumas bus mazesnis nei dabar as isivaizduoju, kad atrasiu motinystes dziaugsma (kame jis slypi, siuo metu tikrai nesuvokiu ) ir kad kazkokie instinktai pades man suvokti, kaip ten tinkamai paaukleti ta leliuka, nes pamaitintas ir paplautas taip ar taip bus
Papildyta:

Papildyta:
Beje, nemanau kad mamai gali pritrukti meiles auginant vaika. As kalbu apie sveikas psichiskai nesuzalotas moteris. Apie darzoves metancias savo vaikus konteineriuose nekalbu, nes skaitau kad tai yra nestabilios psichikos zmones.
Vat kantrybes ir nervu gali ir pritrukti. Bet meiles - niekada
Taip kad sito galit maziau bijoti
[/quote]

As tikrai labai nemegstu vaiku. Jie mane erzina. Viskuo - zyzimu, snekejimu, lindimu ir t.t. Ypatinga irzuli sukelia, kai dargi, daznai pajuryje, bunant su draugu kompanija, papraso paziureti vaika, kol teveliai pakaituos ar pan., o vaiko patenkinti as negaliu, jis rekia rekia ir rekia.

Tai is tos antipatijos bijau, kad meiles manyje neissivystys. Kantrybe tai irgi gali trukti. Bet turiu omeny, kad pamaitint as ji pamatinsiu, pampersa pakeisiu, zaislu nupirksiu. Taciau uzauginti asmenybe reikia simtakart daugiau nei vien techniskai patenkinti jo poreikius. Ar as galesiu jam sneketi apie meile? zinoma, galesiu. Taciau gi reikia pavyzdziu aukleti, taigi tik labai pati ji myledama, galesiu perduoti tai vaikui. Na, manau, mano minti supratote

Na va pagaliau supratom viena kita

As vaiku irgi nemegstu svetimu. Bet apie sava vaika, nera ne kalbos. Apskritai tiesa sakant niekada nemaniau kad net egzistuoja pasaulyje tokia sirdi verianti meile, kokia jauti savo vaikui. Taip kad delto manau galit but tikrai rami. Ir visiskai nesvarbu ar jus erzina kiti vaikai ar ne. Savas tikrai neerzins.
Zinoma buna tokiu akimirku kai isveda is pusiausvyros ir tada tu pyksti reki, bariesi..... Bet uztenka keliu sekundziu ir viskas pasibaigia

O uzauginti tikra asmenybe yra be proto sunkus darbas. Reikalaujantis daug ismanymo, ir meiles ir kantrybes, ir apskritai zmogaus psichologiniu ziniu. Prisipazinsiu, kad meiles vaikui man tikrai netruksta. Bet vat ko truksta kartais tai ismanymo ir zinojimo kaip elgtis konkreciuose situacijose. Ir buna kad as tikrai pasimetu. Tada klausiu savo mamos ka daryt kadangi ji yra tobula vaiku aukletoja

ANUBIS taikliai issaket mintis, pritariu jums 100 procentu

laba
suppykusi, kai tiek mazai savaiciu, tai mano atostogu prie ezero tikrai nesugadino Vienintelis skirtumas, kad nerukau, o taip noreciau ypac gamtoj...na, bet kita vasara pasimaloninsiu Dar gaila, kad vasaros gale neplauksiu su baidaremis, nors labai labai noreciau, bet nenoriu rizikuoti, nes nesu fiziskai siaip aktyvi (nesportuoju). Na, kitais metais galesiu plaukioti, kiek noresiu.
Mamos laisves apribojimui didziule itaka turi galimybe palikti kam nors vaika. Kadangi man ji nuo maziuko mielai apsiima daboti mano tevai (gaila, kad kitame mieste , jei gyventu tam paciam, tureciau daug daugiau laisves), vyro sesuo ar mano brolis. Su draugemis pasilakstyti tave mielai isleis vyras. Laiko auginant vaikeli tikrai uztenka viskam, reikia tik noro. Ir neapleisti saves.
Parasei, kad jei zmones zinotu, kas ju laukia auginant vaikus, didzioji dalis nusprestu ju apskritai netureti. Visiskai nesutinku. Vaikai ne tik rupestis. Jie dar didesnis dziaugsmas. Jie padaro gyvenima pilnaverti, nes zmogus ima gyventi ne tik del saves. Niekada niekada nesigailejau, kad susilaukiau sunaus. Kartais pagalvoju, kad jei buciau dar palaukus 7-8 metelius, kaip dabar madinga, buciau daug visko pamacius, apkeliavus ir tt. Bet paskui pagalvoju, kad man bus 40, o jam- 15. Puikumelis- visas gyvenimas pries akis Viska spesiu nuveikti veliau.
Tiesa, as irgi nemegstu svetimu vaiku, ypac jei jie "prastai isaukleti"

rukyt as ir be galo noriu. Nors siaip nesu rukanti ir surykydavau 1 ar 2 cg per men, gamtoje prie vyno taures (ar tauriu). Kai dabar negaliu to daryti, o ne sava valia atsisakau, tai noras yra toks milziniskas... Kaip ir vynas man kvepia kaip braskes, toks nuostabus jo kvapas ir uzsivertus noreciau visa buteli isliurlinti bet cia gal tik man taip, nes visada uzsimanau dalyku labiau, kai del objektyviu priezasciu negaliu ju gauti.

Siaip jau visa geguzi negeriau nei laso, mat maniau, kad reikia organizmui issivalyti (nors nesu daug gerianti), kadangi vasara tu vyno tauriu buna daugiau nei ziema. Dabar juokiuos, kad jei buciau zinojusi, tai buciau visas vyno upes nusiurbusi ))) As taip pat guodziuosi ta mintimi, kad kita vasara leisiu sau siuo nuodemingus malonumas, kad ir nedideliais kiekiais

Matai, as vaiku dar neturiu, tai parasiau is savo asmenines nuomones daugiau. Is tiesu dabar negaliu suprasti, kur slypi tas didelis dziaugsmas, bet jis matyt ne vadoveliuose aprasomas, o ateina per patyrima. Tai tikiuos su laiku suprasiu. Vyras man bande paaiskinti, na, bet buvau blogos nuotaikos ir aprekiau, kad isvis jis nieko nesupranta Man bus 43, kai vaikui 15 irgi ne pasaulio pabaiga, jei gyvensiu taip, kaip siandien (turiu omeny saves prieziura ir asmenybes puoselejima), tiketina, kad vis dar busiu aktyvi, stipri, pasitempusi ir linksma moteris. Ir pagyvent dar spesiu Cia tas gerasis scenarijus, kuris mane apninka esant geros nuotaikos

Uzjauciu mergaites kurioms taip stipriai norisi vyno ir rukyt. Nuosirdziai palaikau jus
As kadangi visus 9 menesius pravemiau, tai nenorejau nei rukyt, nei gert, nei valgyt
Tai jokios bedos tame man nebuvo

Na, manes nepykina ne trupucio, del to tikrai pasiseke. Bet svarbiausia, kad niekada gyvenime nebuvo noro nebuvo nei eiti "pagerti", nei prasirukyti iki pykinimo. Stai dabar kaip kokiai piemenaitei to prisireike. Kvaila, bet taip yra. Tiesa, antra menesi negalejimo yra lengviau - pamaciau kad veidas kaip is pieno plaukes, akys ziba, plaukai zvilga

Abu su vyru visada megome turininga laisvalaiki ir jei isgerdavome, tai po taure, max 2. Na, stipriuju isvis negeriu. Nu bet dabar... galiu pusvalandi uostyt vyna ))) bet is geru dalyku - dingo potraukis sokoladui, kas anksciau buvo nekontroliuojama

suppykusi - kadangi atsakomybes jums tikrai netruksta - tai meile ateis savaime, per rupinimasi (kad ir priverstini ), prisirisima, buvima kartu kiekviena diena.
Mes vaikucio susilauksim rugseji, bet namie jau turiu du "vaikus" - du sunis kurie iki siol buvo ir liks musu "vaikai". jie ne zmones, jie gyvunai ir sitas palyginimas nera gal labai tikslus, taciau kartu su atsakomybe uz kazkieno gyvybe ir sveikata ateina tas prisirisimas ir meile, as be ju neisivaizduoju musu seimos ir man visai nera sunku keltis rytais 6 valanda ir lakstyt po miskus ar saule sviecia ar lija, o kazkur isvyke visada ju labai labai pasiilgstam ir as nuolat jaudinuosi kad tik kas jiems nenutiktu Todel isivaizduoju kad gimus savam vaikeliui jausmas turetu isaugt panasus tik turbut 100 kartu intensyvesnis
As irgi nemegstu svetimu vaiku, o ypac mane erzina neisaukleti vaikai, as nekalbu su savo pilvu ir nesiseileju pamacius kudiki, bet tikrai labai laukiu SAVO vaiko

Beje, del to vyno - as leidziu sau isgert po puse taures retkarciais (karta i 2-3 savaites) jei labai norisi, juolab kad ir mano gydytojas tam pritare ir nepriestaravo. Moralinis pasitenkinimas taip pat yra labai svarbu. Kai labai nori tai vynas kaip sakai "kvepia braskem" - o kai gali paragaut tai to gurksniuko ir visai uztenka, ir tas is vidaus grauziantis kirminukas buna nuramintas