Nenoriu vaiko

nu gal nebutina ja jau is karto siusti pas gyd db? tegu dar palaukia truputuka..nestumo pradzioje sumise pojuciai nrml, tik dauguma jauciam daug laimes, o cia atvirkstinis jausmas..ir plius kaikurie zmones lb sunkiai isgyvena permainas ir pudrine gal kaip tik ir yra viena is tokiu zmoniu. manyciau tokioms kurios raso ,,kaip cia galima,, ,,kas per mama,, ir pns, reiktu tiesiog pabandyt lb padrasint musu taip sakant ne nauja naujoke

Na, žinai, tokie dalykai, užleisti, gali po to išvirsti tikrai skaudžiom pasekmėm, taip kad aš pritariu, kad psichologas būtų gera pagalba. Ir anoks čia radikalus daiktas nueiti profilaktiškai pas psichologą: juk pas terapeutus, odontologus, okulistus profilaktiškai nueinam, net kai nėra rimtos bėdos, tai pas psichoterapeutą - tas pats. Pasipasakojama problema, gydytojas išklauso, įvertina, gali padaryti kokių nors testų, paklausinėti - ir pakonsultuos. Situacija tipinė, neturėtų iškilti kažkokių problemų. O užleidus tokią būseną - galima tikrai iki patologinių atvejų prisižaisti.

Kaip mane erzina tokie skiedalai "leliukas viska jaucia", "vargsas leliukas", kam jus snekat nesamones, juk nestumas 5 savaiciu, jokio leliuko dar nera tik 1mm dydzio lasteliu darinys, kuris kolkas net be jokio nervinio darinio taip kad ir labai noredamas nieko nepajustu.
O man labai suprantamas nenoras vaiko, mes patys vaiku nenorejom 7 metus po santuokos, nes gyvenimas buvo suplanuotas taip kad vaikams tuo metu laiko nebuvo, nors finansai situacijos nevarze niekada. Cia pasiskaicius kai kuriu nuomone atrodo kad tikra moteris turi nuolat noret vaiku ir juos peret vos ne kas metai, o jei aplanko ir kitoki jausmai tai jau mamos vardo nevertos.
Pudrinei linkiu nusiramint, viska gerai apgalvot, gal butu gerai uzsirasyt pas gydytoja echoskopui kad pamatytumet sirdeles plakima - bent jau man labai padejo viska sudeliot i vietas. Nes as pati pastojus pirmiausia labai issigandau o tada supykau -pati nezinau kodel, nors vaikas lauktas ir planuotas, o po vizito pas gydytoja kai pamaciau sirdeles plakima jau isskridau kaip ant sparnu Nieko blogo yra abejot ir bijot. Viskas bus gerai

Baikit pulti moterį ir gąsdinti. Viskas yra hormonų įtakoje. Tai praeis. Atrodo, norisi vaikelio, planuoji, o kai pastoji, nebesupranti kas su tavimi darosi, prisideda nepaaiškinamas liūdesys. Man taip buvo, pati nesupratau kodėl. Bet po pirmos echoskopijos, kai pamačiau savo zuikelį, širdis apsalo. Ir dabar mano džiaugsmas jau greit švęs šeštąjį gimtadienį. Nėra dienos, kad nedėkočiau Dievuliui už tą dovaną. Dukrytė labai prisirišusi prie manęs, mudvi taip mylim viena kitą. Taip kad, pudrine, nesinervinkit, bandykit blogas mintis vyti šalin, nes tikrai tikrai viskas susitvarkys. Čia tik nėštumo pradžioje hormonai su jumis išdarinėja fokusus. Sėkmės ir stiprybės, laukiant stebukliuko.

viskas bus gerai, kaip jau kazkas minejo, ne visos gimsta su noru tureti vaiku. as pati pradzioj saves issigandau, kaip galiu nesidziaugti nestumu, net mamai pasisakiau, bet gerai kad mama gera sako normaliai viskas, reikia siek tiek laiko apsiprast, paskui net pati nepajusi, kaip pradesi planuoti, koki varda issrinkti, kaip cia dar ka nuveikti. svarbiausia suprasti, kad taip jaustis nera, kazkas smerktino, tiesiog reikia laiko apsiprasti, vis delto didelis pokytis gyvenime, nesvarbu pirmas antras ar nioliktas vaikas

pudrine, o gal turit savoj aplinkoj darniu seimu su daugiau nei vienu vaikuciu? Gal butu i nauda susitikt, kartu laiko praleist, pamatyt, kiek dziaugsmo teikia didesne seimyna. As tokia drauge turiu, tai man toks baltas pavydas (negrazus zodis, geriau - pasigerejimas ar pasidziaugimas reiktu sakyt) sueme, kad ir as tokios seimynos noriu. Tarp jos vaikiuku 5 metu skirtumas, as ir dar speciau 'nukopijuot' nors dar pries metus buciau zegnojusis, kad nei uz ka, nei pro kur ir jei buciau pastojus tuomet turbut buciau jautusis labai panasiai kaip jus. Sekmes ir ramybes

pritariu jusu nuomonei 1000proc.pas mane irgi ta pati situacija buvo finansai leidzia tureti vaika gyvenamas plotas 100virs kvadratu kiemas dydziulis bet mes su vyru tok po 11metu nusprendem tureti leliuka (siuo metu man 20 sav. laukimo)zodziu planavom pastojau l.greitai net nesitikejau, kaip suzinojau galvojau prakeiksiu ta diena kaip pykau jus neisivaizduojat nekenciau to kas pas mane buvo, po to pasnekejau su viena pazystama ji man sako priprasi ir susitaikysi kaip lygoniai su nepagydoma lyga susitaiko,nu ir ka jus galvojat apsipratau o kaip sulaukiau judesiuku tai isvis laiminga pasijutau vardus renku, kambari ruosiu rubelius dedu ir laukiu,aisku padebesesi neskraidau pasaku neskaitau nes laikausi tos nuomones nu kvaila tai vaisius girdet girdi balsa bet patikekit moterys jis nieko nesupranta, juk tik gymes naujagimis po mazu lavina klausa,aisku kartais aplanko abejones nemeluosiu gan daznai (bet gal vel hormonu audros)pagalvoju gal nereikejo.......cia dabar rupintis neisvengiamai reiks,zodziu veju tas mintis salin ir stengiuosi mastyti pozityviai nors nevisada iseina, mano beda tai kad per ilgai gyvenom dviese, bet tikiu kaip pamatysiu leliuka ka tik gimusi viskas bus kitaip

na va pagaliau objektyvesniu mamyciu padaugejo gaila tik, kad pati temos autore daugiau nepasirodo..
Papildyta:



tai niekas nesako uzleisti tokius dalykus, bet dar kelias sav galima palaukti. bentjau ii scano. jei jau tada niekas nesikeis, tai galima pabandyti psihologo pagalba. nors nemanau, kad Pudrinei to reikes. tikrai manau, kad cia tik pirmutinis jauduliukas ir jausmu sumisimas.

Mergaitės nesipykit be reikalo, gal iš vis ta istorija net netikra, nes temos autorė daugiau ir nebepasirodė....

tikra netikra koks skirtumas, esme ta kad daugumai moteru, paneliu ar tai butu pirmas ar ne pirmas nestumas, taip nutinka.Dryskim prisipazinti tos kurios taip jautesi ar jauciasi, cia nieko smerktino paprasciausiai taip jau nutinka.....kazkodel bet nutinka

Sutinku, kad abejot ir bijot normalu. Ir nesigilinsiu čia į autorės jausmus, nes visokių jų užpuola, tame tarpe ir aš buvau išsigandus, sutrikus, kai sužinojau , nors lelius planuotas, lauktas ir ne mažiau po 7m. santuokos, bet tiesiog gal bailė, o gal laukianti atsakomybė visam gyvenimui išgąsdino ir tebegąsdina. Bet jausmus gali keisti žinios apie leliuko užsimezgimą ir kas ten vyksta.

Taigi noriu paantrinti dėl šio posto pirmų eilučių, nesutikčiau su šiuo teiginiu, ypač kai pasigilini pasiskaitai daugiau ir nuomonė pasikeičia ir dėkoji D, kad niekada nieko nenužudei, nes 5 sav. tai jau leliukas!, anksčiau į tai nlb buvau įsigilinus Taigi trumpai:

3 sav. - pradeda formuotis leliuko smegenys

4 sav. - plaka širdelė!, formuojas stuburas, raumenys, pradeda matytis akys.

5 sav.- lelius turi rankas ir kojas. Pradeda matytis burna ir nosis, galima pastebėti smegenų vingius.

6 sav.- leliaus širdelė plaka du kartus dažniau nei mamytės, jau turi mažučius pirštelius.

7 sav.- burnelė jau gali išsižioti, lelius turi lūpas ir liežuvį, jis jau juda, kojų piršteliai kresni.

8 sav.- Visi pagrindiniai organai dirba - širdelė, smegenys, inkstai, žarnos, kepenys, nors jie nėra visiškai išsivystę. Nors leliukas yra mažučiukas ~2,6 cm. Jis jau gali net jausti!

9 sav.- vystosi balso stygos, jau turi net skonio receptorių užuomazgas, akytės visiškai susiformavusios.

10 sav.- leliuko ūgis ~3,7 cm. jau ausytės beveik išsivysčiusios.

11 sav.- lelius jau žagsi, moka ryti, gali judinti galvutę ir keisti viedo išraišką - moka sutraukti kaktą, šnairuoti, nors ūgis ~ 5 cm!

12 sav.- leliuko namelis yra kaip lauko teniso kamuoliuko dydžio, jis plaukioja ir "mankštinasi" kiekv. dieną, gali judinti kojelių pirštelius, stipriai spausti kumštukus..

Užteks, nes iki tiek laiko dar leidžiama... nužudyti, tai nėra ar yra leliukas ? Žinokime kas darosi pilvely, 1 mm ląstelių darinys..!? gal galima taip pavadinti, bet jei iš materijos pusės žiurėti, tai gal mes visi tam tikra prasme ląstelių dariniai

Stai 5 savaiciu nestumas. Embrionas yra sezamo seklytes dydzio. Net ir labai noredama nematau nei ranku nei koju....
Is moralines puses taip, tai jau yra leliukas, bet realybej...

5 savaiciu embrionas