Nenoriu vaiko

sveikos, mergaitės,
man taip gaila tų mažyčių angeliukų, kurie neturi teisės nuspręsti dėl savo likimo. Visoms siūlau pasidomėti ir giliau pagalvoti. Įsivaizduoti, kad ir tavęs pačios galėjo nebūti dėl geresnio atlyginimo, sąlygų nebuvimo. Žmogui tai gyvenimo - mirties klausimas, o tau tik kokybiškesnio gyvenimo klausimas?
Ar taip teisinga? Jei visi taip elgtųsi, tai būtumėm turtinga, bet tuščių sielų šalis.
Yra pagalbos centrai: http://www.neplanuotasnestumas.lt/
Ieškokit pagalbos aplinkoje, jaunimo linijoj, tikrai yra tikinčių ir galinčių padėti mažam žmogučiui rasti savo vietą po saule.
Rašykit kad ir man, jei nieko nerandat, ar nenorit ieškot, pažadu atsakyti ir padėti anonimiškai, tiek, kiek gali mano mamiška ir atvira širdis. Būsiu laiminga išgelbėdama bent vieną gyvybę.
Tik nespręskit vienos spontaniškai ir išeitis visada atsiras.

na mano asmeniskai apsisprendimas buvo apgalvotas...tiesiog as is pradziu jo nenorejau,tyliai nekenciau o begant laikui ta neapykanta vis didejo nutraukiau nestuma kai man buvo 7 sav ir kelios dienos.tyliai,ramiai be komplikaciju. vel jauciauosi kaip zmogus o ne kaip mergina su akmeniu po kaklu.

tai pasistenkit kad neplanuotai ir treciakart "akmens" po kaklu nepasikabintumet.

Laba,

Seku sita tema visalaik. Manau, kad minciu ir dvejoniu gali kilti visokiu, o issakyti jas butina, nes kaupimas savyje prie nieko gero nepriveda. Galu gale ir sprendima galima taip rasti.

LaRyza sprendimas asmeninis, nei smerkiu, nei sveikinu, taciau man is tiesu sunku suvokti, kaip galima uzkibti ant netyciuko, ypac jau po tureto aborto. Zinoma, jei plyso prezervatyvas, geriama tablete - na tada taip, netyciukas. Bet visais kitais atvejais? Atsiprasau, gal negraziai kalbu, taciau musu visu (visuomenes) neatsakingumas lemia, kad tampam teisejais negimusiems zmonems. Nemanau, kad tai yra teisinga. Zinoma, yra 101 priezastis, kada abortas butinas, kada pateisinamas, bet ne tada, kai to priezastis neatsakingumas.

LaRyza linkiu sekmes, stiprybes ir sveikatos.

Beje, as taip labai stipriai abejojau ir tikrai nenorejau vaiko, nors metu buvo salyginai daug (28m) ir pinigu tikrai netruko. Na, Dievas mane nubaude uz tas mintis, nes dukryte gime 2,5 men per anksti, svere 1060g, 30 paru gulejo reanimacijoje. Be to, po metu nustate igimta nepagydoma sirdies yda, kuri buvo operuota. Gyvent siaip ji netrukdo. Ir ka gyvenu, ir dirbu, ir keliauju, ir draugai liko. Kad sunku tai taip, bet sunku bus ir 22, ir 28, ir 35 ir pan. Vaiku auginimas rimtas darbas, plius, visada atsiranda, kas padeda. Nera nei patogu, nei pelninga auginti vaika - taip nebus niekada, bet juk tai ne tie kriterijai, kurie lemia, ar verta ji tureti.

Bet kai ziuriu i savo dukra, tai zinau, kad ne man spresti, ar ji turi teise gyventi. Man tik belieka dziaugtis, kad ji pasirinko mane savo mama. Kazkaip anksciau zmones labiau mokejo dziaugtis gyvenimu ir tuo, ka jus duoda.

tikrai nenoreciau neplanuotai pastoto trecia karta ir darytis aborta......tiesa sakant man motinystes instinktas neduotas, neidiegtas, nesijauciu normali. Nesuprantu kaip pas jus tas uzprogramuotas noras daugintis, o pas mane jo nera. Jei galeciau sterelizuotis-sterelizuociausi. Vaiku as nenoriu turet.

Na, as tikrai nesijauciu, kad kazkas uzprogramuota. Toliau gyvenu savo gyvenima, tiesiog jame atsirado ir vaikas - daugiau spalvu.

Ir dar yra toks dalykas, kaip atsakomybe uz savo veiksmus. Jei is tiesu nenori vaiku (o ju noreti neprivaloma), tai pirmiausia yra daugybe apsaugos priemoniu, antra, taip pat ir sterilizacijos budu. Tad tikrai gali pasirinkti sau geriausia varianta ir sterilizuotis. Nereikia kankinti nei saves, nei tuo labiau vaiko prievartine motinyste.

Taciau spresti vaiku auginimo klausima abortais yra vaikiska ir neatsakinga.
Papildyta:


Bet lyg kazkur kalbejote apie meile vaikams?

as suprantu,kad tos ,kurios jau turi vaiku gali lengvai leisti streles i mane . Svetimus vaikus man myleti lengva, nes nereikia prie ju budeti naktimis non stop, ju rengti, ju leisti i mokslus, jais pastoviai rupintis. Pasidziaugi palaikius ant ranku ir tiek.
Nesijauciu kad buciau padarius kazka bloga,nes tuo metu geresnio sprendimo nemaciau.Abu abortai atlikti be komplikaciju,pazistamo ginekologo,kuris patikino- as vis dar vaisinga ,o taip noretusi vaisinga nebuti. Uzaugau geroj seimoj, nieko netruko ypac materialiai ir is viso nemanau ,kad cia auklejimo klaida.
LT niekas sterelizacija neiteisinta,kad darytu visoms is eiles kurios nori, ypac negimdziusioms.

LaRyza, as jusu nesmerkiu - esu uz tai, kad kankintis nereikia. Tuo labiau vaikas, ateinantis i si pasauli isvis nenusipelno buti nemylimas. Be to, apskritai gerbiu moteris, kurios drasiai gali pasakyti, kad nenori vaiku ir ju netureti, nepaisant, kad Lt yra laikomasi nuomones, jog visos privalo tureti vaiku.

As labiau nesuprantu, kodel jus suprasdama, kad tikrai nenorite vaiku, tinkamai nesisaugote (prezervatyvai, kontrapcetines tabletes, pleistrai, spirales ir tt ir tt), o sprendziant tokj kl abortu.

Be to, prie vaiko keltis ir juo rupintis reikes nesvarbu kiek jums metu bus. Ir niekada nebus lengva.

As pati nemyliu svetimu vaiku, neidomus man, nepatinka zyzimas, lindimas, triuksmavimas, yra tikrai erzinanciu, neisaukletu vaiku, neidomu bendrauti au draugem, kuriu gyvenimas sukasi apie vaikus tik, bet savo vaika labai myliu ir ji tikrai netrukdo man gyventi.

pastojau naudodama prezervatyva, dabar geriu KT dabar is viso nezinau kaip saugotis mano nuomone tokia--kas yra pries abortus tegu ju nedaro, o atiduoti vaika gyvybes langeliams ar vaiku namams??? tai tos tegu gerai pamasto ar noretu augti tokiomis aplinkybemis ir dar zinodamos kad ju mama ju atsisake...geriau jau tada nuzudyt kaip jus sakot ta vaika.
vaiku tureti nera privaloma ir pilnavertis gyvenimas be vaiku imanomas . savanoriska bevaikyste nera bloga, tik LT dar yra davatku salis kurios kiek kartu pastos tiek i gimdys... o sterelizacija tai is viso ojojoij kaip tai imanoma. As su niekuom nekalbu sita tema, nes nenoriu buti isvadinta nenormalia kad vaiku tureti nenoriu. Manau tie 2 abortai puikus irodymas,kad as ju nenoriu. Nesididziuoju ka padariau, bet ir sazine manes negrauzia, depresijos nekankina, ramiai miegu naktim. Taigi ne visom tas abortas yra deme gyvenimui ir ne visos paskui sau atleist po to negali. Gali , atleidzia ir gyvena toliau.

zinokit as irgi taip 22 m. kalbejau, nenoriu vaiku ir t.t. nors svetimu vaiku nemyliu, kartais jie mane net nervina bet praejus 5 metams ir turint salia savo zmogu pradejau kitaip galvoti dabar turiu vaika 3 metuku ir esu labai laiminga, savo vaika myliu beprotiskai ir tikrai neatsisakau minties ir antro susilaukti.
tai kaip sakoma neprisikalbekit, su metais mūsų nuomone skiriasi, ko siandien nenori uz keliu metu gali uzsinoreti

sutinku..... as uz tai kad moterys gimdytu kada jos nori, o ne del to ,kad va dabar jau reikia. Ir kad gimdytu laukiamus vaikus Kad II bruksnukai reikstu dziaugsma o ne depresija,kaip buvo man

O aš už tai, kad moterys naudotųsi galva ir saugotųsi atsakingai, jei vaikų nenori. Nejaugi nežinote, kad prezervatyvai yra viena nepatikimiausių apsisaugojimo priemonių?