QUOTE(Revla @ 2012 05 17, 16:58)
Gal ne no savo vyro pastojot ar ji nemylit, kad dabar taip kalbat?
Siaubas.vaikutis viska jaucia
Siaubas.vaikutis viska jaucia
Jokio čia siaubo, ne kiekvienai motinai pavyksta iš karto nuo pat pastojimo įsimylėti savo vaiką, bet nebūtinai tai kaip nors negerai jam atsilieps.
Pudrine, aš manyčiau, tai yra normali reakcija, kai gyvenime iškyla kažkas netikėta, kai kažkas ne pagal planą, ne taip, kaip turi būti. Jums pastojimas buvo netikėtas, nesvajojot-nelaukėt, dėl to kyla susierzinimas, kad Likimas jums pakiša kažką, ko jo visai neprašėte. Kontroliuoti, būti šeimininkais savo gyvenimuose - tai visuomet yra kur kas komfortiškesnė būsena negu staiga susidurti su kažkuo netikėtu, kas kardinaliai jūsų gyvenimą keistų. Jūs, žinoma, norėtumėte vaiko, bet tada, kai pat užsimanytumėte, o ne dabar, tiesa?
Bet vis dėlto žmonėms tenka būti lanksčiais gyvenime. Na, išdūrė jumi vaikelis, ateina nekviestas. Nekviesti svečiai irgi kartais erzina, bet įkvėpi, skubomis surengi arbatą - ir žiū, visai smagus pasisėdėjimas gaunas. Manau, reikia tiesiog laiko suvokti ir susitaikyti su tuo, kad gyvenimo planas pareikalavo korekcijų. Ir teikitės kitam scenarijui - laiko dar tikrai daug turite.
Manau, kad nepatrukdytų apsilankymas pas psichologą. Esate ne pirmas žmogus, kuris išgyvena tokią netikėtą agresiją savo vaisiui, jums padės.
O abortas - reikalas didelis ir skaudus. Pati niekad nepamiršite, vyrą giliai ir visam gyvenimui įskaudinsite. Tai yra labai jau radikalus sprendimas. O jeigu po metų pati užsimanysit vaiko? Kaip vyrui į akis pasižiūrėsit, kai jo geistą vaiką nužūdysit, o pati savo noru prašysite naujo vaiko?..