Nenoriu vaiko - Puslapis 19 - Aš nėščia!

Rashkyte

Super senbuvis

Rashkyte

Super senbuvis

2014-12-19 06:19

19 gruodžio 2014 - 06:19

QUOTE(Euterpė @ 2014 12 18, 16:21)

Norėtum - viską suderintum ir nedarytum iš to kažkokios didelės problemos, nes krūva mamų ir mokslus kremta, ir karjeras daro, ir laimingos jaučiasi. Vaikai nėra kažkoks pasiteisinimas kodėl nebaigi mokslų, nieko nepasieki ir pan.

O jei nesuvoki kaip tai įmanoma ir tesvajoji tik apie visokius persileidimus ir kitas baisybes, tai jau tikrai geriau darykis abortą - jau įsivaizduoju koks lauktų gyvenimas to vaiko, kurio mama tikrąja to žodžiu prasme jo nekenčia ir kaltina dėl visko, kas jai nutiko.

Tik kam tada užsiiminėt nesaugiu seksu, jei užkibęs vaikas - tokia baisi tragedija?

<{POST_SNAPBACK}>

suprasciau 16.... nu tai vejai galvoj.... bet 22 metai?! pati ishtekejau 21-iu... sekmingai ir su verslu ir su 2-iem kinderiais skaiciuojam 13-tus bendro gyvenimo metus ... ir net ne LT su aplinkiniu pagalba, o vienu du emigracijoj....

Sveikatele*

Patyręs dalyvis

Sveikatele*

Patyręs dalyvis

2014-12-19 09:12

19 gruodžio 2014 - 09:12

QUOTE(LaRyza @ 2014 12 18, 22:59)

situacija tokia: man 22m ir man atrodo kad vaikams dar per anksti. darbo neturiu,mokslus baigineju,pinigeliu ne per daugiausiai. Noriu pagyventi sau o stai vaikas....viska sugadins. Labai nelaukiamas netyciukas. Visos mintys tik apie tai kaip noriu persileisti....
siuo metu man vaikas asocijuojasi tik su papildomom problemom gyvenime...zodziu jei gimdysiu tai atrodo kad ate mano karjerai, ate tolimesnems studijoms...ate nepriklausom gyvenimui..
kaip supratot vaiko as nenoriu,nes tikrai tikiu kad dar per anksti. Gal kas jautetes panasiai? Gimdete? Kaip po to viskas susitvarke?

<{POST_SNAPBACK}>

Beveik prieš septynerius metus, buvau jūsų situacijoje. Baiginėjau ketvirtą kursą universitete, niekur nebuvau dirbusi, su draugu gyvenome vieno kambario nuomojame bute. Ir sužinojau, kad laukiuosi. Atrodė, kad gyvenimas iš po kojų slysta. Tiesa, vaikus visuomet labai mylėjau. Bet hormonai padarė savo: ašaros, baimė, visokios mintys...
Dėkui Dievui, kad turiu nuostabius tėvus, vyrą. O sūnus mano - didžiausia Dievo dovana. Neįsivaizduoju, kaip mes be jo gyvenome, gyventume.
Diplomą apsigyniau su kūdikiu ant rankų. Mūsų abiejų tėvai gyvena toli, tad tikrai buvo nelengva. Taip, karjera buvo atidėta į šoną beveik keturiems metams, tačiau tas laikas praleistas su vaikeliu, buvo svarbiausias ir gražiausias.
Autore, taip, problemų bus, tačiau kiekviena mama su jomis susiduria. Susėskite su būsimo vaikelio tėvu, tėvais, pasikalbėkite. Nėra padėties be išeities. Sėkmės!

zydraizalia

Neaktyvus dalyvis

zydraizalia

Neaktyvus dalyvis

2014-12-19 10:12

19 gruodžio 2014 - 10:12

As 22metu supavau jau antraji sunu.

studente budama. O pirmam kurse susilaukiau pirmojo. Tai galiu pasakyti is patirties nors pirmasis nestumas inese daugiausiai sumaisties ir nerimo, bet pagimdzius, viena vaika auginti nebuvo sunku - kaip tik atvirksciai, pakraudavo jis mane. Galejau ir po nemigo nakties nueiti egzaminu laikyti, jauciausi puikiai. O stai kai atsirado antrasis pasidare daug daug sunkiau, emiau akademines. Bet visi vargai praeity, mano berniukai jau ugteleje, lanko darzeli, as pamazu pradedu dirbti tai apie ka visada svajojau. Jauciuosi puikiai, dziaugiuosi, kad tam pasiryzau.

Tad, LaRyza, jusu situacija daug geresne nei buvo maniske, manau kad susitvarkytumet be didesniu problemu jei pasiryztumet vaikuciui. Karjera nepabegs, o vaikai auga labai greitai. Pagalvokit is laiko perspektyvos: jums 40, jusu vaikui 18, dirbti pradejot ne 22, o 25 - ar cia didelis skirtumas? Bet aisku spresti jums ir jusu draugui.

LaRyza

Naujokas

LaRyza

Naujokas

2014-12-19 11:19

19 gruodžio 2014 - 11:19

na man stresas gal ..as myliu vaikus. vis tiek kazkada gyvenime buciau ju norejusi na bet ne taip anksti

is tikruju labai bijau ka tevai pagalvos, nes mama mane visai kitaip auklejo, kad pirmiausia moteris turi buti finansiskai nepriklausoma, tureti gera darba... o as? tuos visus studiju metus tik padaveja esu pradirbus

esu ketvirtam kurse, bet siuo metu kazkokia depresija nezinau ar pabaigsiu ;( vis tiek pakankamai sunku dalyka studijuoju

beja esu turejusi medikamentini aborta o po jo yra buves lengvas uzdegimas gimdoj, tai dabar dar ir bijau kad sito vaiko galiu ir nebeisnesioti.
labai daug minciu galvoje sukas...

zydraizalia

Neaktyvus dalyvis

zydraizalia

Neaktyvus dalyvis

2014-12-19 14:59

19 gruodžio 2014 - 14:59

oj kaip viskas pazistama... tos pacios baimes, nerimas ir geda - viskas isgyventa... o dabar galvoju maziau reikejo imti i galva viska, o daugiau dziaugtis nestumu.

siaip man labai padejo su savimi susitvarkyti busimas tevelis ir vyras, labai palaike. o kaip jusu, laRyza, draugas reaguoja i nestuma?

hi (:

Senbuvis

hi (:

Senbuvis

2014-12-19 15:23

19 gruodžio 2014 - 15:23

Gal kam pravers...
http://www.neplanuotasnestumas.lt/

http://www.neplanuot...kimo-priezastys

QUOTE(LaRyza @ 2014 12 19, 11:19)

<{POST_SNAPBACK}>

O ką pagal jus jūs turėjot dirbti studijuodama?

Aš pvz. studijuodama išvis nedirbau (su kelių mėnesių išimtim magistrantūroje), šeima laikės kukliai, bet nejaučiau jokio spaudimo, mano darbas buvo - studijuot... Pagarba tiems, kas apskritai moka darbą su studijom derint.

Kažkaip primena "gabaliuką" iš teksto po įdėta nuoroda:
Tai gali būti dar vaikystėje susiformavusi savivertės ir pasitikėjimo stoka, kai tėvai buvo linkę per daug iš vaikų reikalauti, primesti jiems savo nerealius lūkesčius, neatsižvelgdami į jų amžių ir poreikius, dažnai kritikuodami, nepagirdami, nepaskatindami. Vėliau tokios moterys gali nuolat jausti frustraciją, baimes, nesaugumą, susikaustymą ir nesveiką atsakomybės jausmą. Jos dažnai sako: „Ką aš galiu duoti savo vaikui? Viskas taip sudėtinga! Aš tiesiog nesugebėsiu būti mama!“

LaRyza

Naujokas

LaRyza

Naujokas

2014-12-19 17:11

19 gruodžio 2014 - 17:11

busimasis tevelis yra dirbantis , jam 30 metu jau beveik , aisku jo atlyginimo uztenka mums dviems...o jei dar trecias atsiras

nieko savo neturim , nei buto, nei masinos ;(
jis to vaiko nori ir gal net trigubai daugiau negu as

viena karta leido darytis isvalyma, antra karta neleis tikrai

tiesiog bandau tiketi kad pagimdzius gyvenimas i geresne puse pasisuks, gal kazkaip stebuklingu budu ir draugas geresni darba gaus, gal as pradesiu uzsiimineti kokia papildoma veikla kuri inestu koki indeli i seima...
kol kas niekas nezino,bet man tikrai bus baisu ir nepatogu apie tai pranesti tevams

Vitulka

Super senbuvis

Vitulka

Super senbuvis

2014-12-20 00:45

20 gruodžio 2014 - 00:45

Mokslus, jei norėsite baigsit, priklauso tai tik nuo jūsų užsispyrimo ir ryžto.
Na, su darbu bus komplikuota. Nors kitos sugeba ir susirasti ir dirbti. Neturėsite darbo, susitvarkysit pašalpas.
Šiaip realiai nedaug reik tam vaikui, kol mažiukas. Mamos tiesiog mėgsta pirkti, o vaikas be daug dalykų gali užaugti. Reik noret maitint savo pienu, nereiks kosminėmis kainomis pirkti mišinių.
Vaiką auginti nėra lengva. Tik pasidaryti malonumas

Aš irgi labai bijojau, kad man laisvę suvaržys, kad reiks gyvent pagal kažką, nebe save. Galiu pasakyt, kad aš laisvės ilgiuosi

Jūs labiausiai bijot dėl tėvų, manau

Nors man metų daugiau, ne piemenė tsakant, bet irgi labiausiai bijojau pasakyt tėvams ir jų reakcijos.
Susikibkit rankom su draugu ir praneškite. Tėvų reakcija gali būt visai kitokia nei jūs galvojate

Dabar esat sumišus, paskui pilvas augs, pradėsite jį mylėt.

Aš tai bijociau išvalymo. Vien todėl, kad paskui pastoti gali būt nebeįmanoma.

HappyAngel

Super senbuvis

HappyAngel

Super senbuvis

2014-12-20 19:03

20 gruodžio 2014 - 19:03

QUOTE(Vitulka @ 2014 12 20, 00:45)

Aš tai bijociau išvalymo. Vien todėl, kad paskui pastoti gali būt nebeįmanoma.

<{POST_SNAPBACK}>

Na, pagal šitą teoriją visos tos, kurioms nesivysto nėštumai ir reikia daryti valymus, turėtų nebegalėti pastoti

Kai kurioms valymus daro ne kartą ir ne du, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikelis nustoja vystytis.

[img]http://i.smiles2k.net/love_smiles/throb.gif[/img][url="http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=418294"]Tu.[/url]

hi (:

Senbuvis

hi (:

Senbuvis

2014-12-20 21:21

20 gruodžio 2014 - 21:21

QUOTE(HappyAngel @ 2014 12 20, 19:03)

Na, pagal šitą teoriją visos tos, kurioms nesivysto nėštumai ir reikia daryti valymus, turėtų nebegalėti pastoti

Kai kurioms valymus daro ne kartą ir ne du, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikelis nustoja vystytis.

<{POST_SNAPBACK}>

Niekas nesako, kad tai visada neišvengiama pasekmė. Bet rizika gerokai padidėja. Tai ne kažkokie pagąsdinimai ar babaubinimai, o normalus mediciniškai pagrįstas įspėjimas apie didėjančią riziką.
Tačiau, net jei nebūtų jokios rizikos, nemanau, kad toji gyvybė verta mažiau dėmesio. Jei jau yra, reiškia tie jūsų meilės pakviesti vaikeliai labai nori pas jus ateiti. Ne kiti, ne paskui, o šie ir dabar...
Suprantama, kad gali būti daug pasimetimo ir baimių, net ne gali būti, bet yra. Bet žmogus bręsta ir ateina metas nebe tik bijoti "ką mama pasakys", bet pačiai mokytis būti mama ir saugoti savo vaiką.
Mano situacija nebuvo visai tokia, atsisakyti negalvojau, bet ir tai teko nuryti kartų artimojo žodį. Bet tai praeina. Ir artimiesiem davus laiko, jie kuo puikiausiai supranta, kad tas vaikelis jų vaiko gyvenimo nesugriaus. Ir laukia, džiaugiasi, ir myli kartu.

Kažkaip atkreipiau dėmesį į temos autorės žinutę. Ir į profilį.

Visokie jausmai yra normalūs, normalu jaustis ir sutrikusiai, ir pasimetusiai ir visaip kitaip. Ypač kai hormonai dar savo maršus groja.

Vitulka

Super senbuvis

Vitulka

Super senbuvis

2014-12-21 15:09

21 gruodžio 2014 - 15:09

QUOTE(HappyAngel @ 2014 12 20, 19:03)

Na, pagal šitą teoriją visos tos, kurioms nesivysto nėštumai ir reikia daryti valymus, turėtų nebegalėti pastoti

Kai kurioms valymus daro ne kartą ir ne du, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikelis nustoja vystytis.

<{POST_SNAPBACK}>

tai ir rašiau "gali būti"

LaRyza

Naujokas

LaRyza

Naujokas

2014-12-31 20:17

31 gruodžio 2014 - 20:17

aciu uz patarimus ir palaikyma, bet nusprendziau vaikelio nepasilikti

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis