Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

Tiesa, aptariant Įstatymo viršenybės Vienybės atžvilgiu klausimą, turėjau įdomios asmeninės patirties..

Teko bendrauti su vienu asmeniu, kuris dažnai pasielgdavo nesąžiningai, ir nors akivaizdu, kad net "prisiektų" pažadų neišpildydavo, kai iškildavo konfliktas paprasčiausiai lepteldavo: "pasakyk, kur, kada, kokią valandą ir minutę tai pasakiau"..Išties negalėdavau to beatsakyti, tad kaip ir pati kalta..Net "kaltas" tampi, kad užvedei "seniai negrąžintų "skolų" " temą.. Arba jei išaiškėja, kad padarė tą ir aną, ko nenorėtų, kad pačiam įvyktų, tada reikalauja įrodymų, kaip kokiame teisme.. Pasiaškinimai, kaltė "gimsta" - tik tada, jei netyčia ištrauki įrodymus..

Taip ir valstybėje dabar.. Bet čia ir įrodymai nelabai ką keičia.. Nes dar reikalingas Teismas..
Beje, šiai valstybei kaip "asmenybei" siųsta daug išbandymų, turėjome pasikeisti, bet, man regis, kad kaip sėdėjom sukiužusioj geldoj, taip tebesėdim..

Elysa, bet jeigu mes abu pradėsim vienas kitą vadinti išmintingais, tai visi kiti, kurie jautrūs hierarchijai, gali pagalvoti, kad juos laikome kvailesniais, žemesnio luomo tamsuoliais.

Reikalas tame, kad linijinis protas staigiai sutinka su tuo jei jį pavadinsi išmintingu, dvasingu, protingu, gerbiamu mokytoju, guru ir t.t. juks jis atiduoda pirmenybę tik pliusui. Todėl linijinio proto tarnai jautrūs komplimentams, apdovanojimams, išskirtiniam dėmesiui, kai jiems pritaria – įtinka. Ir atvirkščiai jie nenusileis ir nesutiks, jei pavadinsi kvailiu, nedvasingu, žemo lygio, tamsuoliu ir t.t.Todėl jie labai jautrūs nuomonei apie save ir skaudžiai išgyvena kai jų neišskiria, nesureikšmina, neapdovanoja, nepasveikina su gimimo diena , jiems nepritaria – neįtinka. Tuomet prasideda kova, ginčai, įrodinėjimai, agresija ir prievarta.

Kaip jus manote kada gali išnikti išmintingi ir kvailiai, gėris ir blogis, tiesa ir melas, dvasingi ir nedvasingi, svarbiausi ir nesvarbūs ir t.t.?
Kokiame mastyme nebebus vietos šioms dviem kategorijoms?
Kas pakeis šias dvi kategorijas, kas tai per mastymas?

Aš tai esu sutikusi apie tokį mąstymą kai kurių autorių knygose..

Na, pvz, Ch. Bengel linijinį mąstymą priskiria prie kiekybės, logiško mąstymo, "protavimo" ir abejonių mąstymo, žodžiu, prie "vakarietiško" mąstymo..
(CHRONOS)

O apvalusis mąstymas, pasak jos, yra kūrybiškasis, universalusis, kokybinis mąstymas, intuityvaus suvokimo mąstymas(intutyvusis), t.y. "Rytietiškas" mąstymas..
(KAIROS)

P.s. logiška, ir pritariu Elysai, kad kiekvienas iš jų atskirai nėra absoliučiai geras, tik abiejų derinys - kaip In ir Jang..))
Papildyta:


Kodėl? Dalis nesuka sau dėl to galvos ir vykdo savo misiją, nors jos ir nesupranta

P.s. juolab, kad išties nežinia dėl ko, gali priklausyti žemesniam luomui, bet nebūtinai tamsuolių O ir hierarchiją jausti visai neblogai, nes visi lipam arba laiptais aukštyn, arba žemyn, arba stovim ant to paties laiptelio Be to, nesu tikra, kad išmintis aukščiau visko, ypač, jei ji kyla iš proto "paskirstymo", o ne iš meilės jausmo..

merfise, tu iškeli temą apie In – jang derinį, bet tuo pačiu metu nusiriti atgal tik iki linijinio proto. Pradedi vėl kalbėti apie aukštesnius ir žemesnius laiptelius ir spekuliuoti meiles jausmu.
Taip pat nuo proto stbėtojo, rašydama apie savo asmeninius pastebėjimus, pereini prie linijiniam protui priklausančių žinių deklaravimo.
Dėmesys jau kaip ir nukreiptas į naują, bet iš savo senos sukiužusios geldos lipti nesiruoši.

..todėl, kad nemanau, kad linijiis protas - absoliuti blogybė!
Ne visi, kurie, kalba apie meilę, ja spekuliuoja..Taip tau kužda tikriausiai linijinio proto likučiai
Galima mokytis meilės, galima- išminties.. Nors, kita vertus, regis, iš pirmo žvilgsnio jie dera..
Sena gelda nėra blogai, jei ji sėkmingai išplaukia į naujus vandenis

merfise, su sena sukiužusia gelda į naujus vandenis neišplauksi, su ja galima sėkmingai pratęsti egzistavimą tik toje pačioje baloje. Kas tau ir sėkmingai pavyksta šiame forume. Kitas reikalas yra realybė, kuri visados kinta.

..gaila, kad nelinijinis protas nepakantus STEBUKLAMS!
p.s. tiksliau, H2O nelinijinis protas tam nelabai pakantus.. Be to, aš į šio forumo autorius ar bendraautorius nepretenduoju, tad jei "sena gelda" bus išplukdyta per daug nepergyvenu

Jeigu prote nėra tokios savybės kaip hierarchija, tai ką tuomet vadinsime stebuklu? Ir nepakantumu?

IŠMINTIS versus NEIŠMINTIS - tai tik dar viena linijinio proto sukurta iliuzija..maja.. lila.. ar kaip pavadinsi, taip nepagadinsi..

Beje, "išmintis" Vandeniui atrodo kaip laiptelis, nors tokių tarsi ir nepripažįsta..
Nejaugi tai paskutinė pakopa ?

Jeigu iš savo proto išmetame hierarchiją, tuomet nebėra svarbiausio, reikšmingiausio, ypatingiausio, viskas tampa vienodai svarbu, reikšminga, ypatinga ir stebuklu. Ten kur lygybės išmintis stebuklu galima laikyti ir kasdienius įvykius.

Jeigu nebėra hierarchijos, tuomet viskas tampa skirtinga, bet skirtinga ne pagal hierarchijos skalę.

Kam gali būti nepakanti lygybės išmintis?
Skirtingi dalykai gali būti nesuderinami vienu ir tuo pačiu metu.
Tad esantis lygybės išmintyje pakantus viskam, bet...

Pavyzdžiui, vystymasis yra nesuderinamas vienu metu su seno ir įprasto išsaugojimu.

Gali rinktis tik vieną iš dviejų tuo pačiu metu.

Pavyzdžiui, ši tema yra iškelta norintiems vystytis, o ne tam, kad išsaugoti savo seną ir įprastą ir pratęsti save tokie, kokie jau esate iki begalybės, ką daugelis ir veikia šiame forume.

Todėl visi, kurie nori save išsaugoti tokie, kokie jau yra, šioje temoje paprasčiausiai atsiduria ne savo vietoje.
Niekas jų neveja ir neneigia, paprasčiausiai jie atsiduria ne vietoje.


Gynybinės reakcijos, savo teisybės įrodinėjimai, tiesų atstovėjimai, komplimentų, išskirtinumo troškimas ir t.t. Visa tai yra savęs išsaugojimas tokie kokie jau esate, vystymosi tame nėra. Jeigu jus to norite, tai susiraskite tokius pat ir duokitės vienas su kitu, ginkitė vienas nuo kito savo tiesas, kovokite, parodykite save, blizgėkite vienas prieš kitą, rungtyniaukite ir t.t. Kas sėkmingai ir vyksta daugelyje temų. Bet čia paprasčiausiai ne ta vieta. Tad apmastykite ko jus norite. Vystytis, padauginti save ar išsaugoti ir pratęsti tokie kokie jau esate iki begalybės.

merfise, jeigu išmesi iš savo proto hierarchiją nors trumpam, tai suvoksi, kad vandeniui išmintis ne aukštesnis laiptelis, ne pakopa, ne vertybė. Išmintis tai konkretika, susijusi su ...

Prisitaikymas prie aplinkos?

Forume "Dvasinės ligų atsiradimo priežastys" savo paskutiniame poste aš aprašiau prisitaikymą prie aplinkos

Bet aš prie to savo paskutinio posto ėjau sąmoningai.
Jis pirmas iš mano ten paskutiniu metu parašytų postų man gimė galvoje, o parašiau paskutinį.
Tiesiog jį reikėjo subrandinti paruošiamaisiais darbais. Kitaip jis atrodytų kategoriškas, net, galbūt, natūraliai nesuprantamas kitiems. Nes kitas juk negali įlįsti į tavo galvą ir suprasti, kas joje iššaukė vienokias ar kitokias mintis, arba pagimdė naują mintį.
Papildyta:

Visiškai sutinku su čia tavo išsakytomis mintimis.
Ir būtent taip nutinka, bet, tik kai užstringama vien linijiniame prote.

Aš net pažįstu žmogų, kurio apibūdinimui ši tavo citata tinka kaip vienas prie vieno.
Nors nukopijuok, atprintink ir įteik į rankas šią citatą
Bet reakcija į tokį mano poelgį būtų lygiai tokia pati, kaip aprašyta antroje tavo citatos dalyje

Todėl manau, jog to daryti nėra prasmės.

Aš nebijočiau tai padaryti, galėčiau tai padaryti, bet jei prasmės nėra...kam gi tai daryti? Ilgas darbas galėtų pakeisti situaciją, bet juk nė vienas nenorime, neturime laiko tokiais darbais užsiiminėti. Žmogus pats turi prie to pribręsti.
Bet pribrendusių tam aplinkoje yra gan mažas procentas.