Išminties protas nepriklauso nuo išsilavinimo, žinių, erudicijos.
Nuo linijinio jis skiriasi pačiomis savybėmis.
Todėl iš linijinio proto perėjimo į išminties protą metodas neegzistuoja.
Išminties proto savybes įmanoma tik pagimdyti iš savo potencijos, gatavų jų nėra.
Išminties proto savybės yra nesuderinamos su linijinio proto savybėmis.
Išminčiai vadovaujasi visiškai kitokia logika.
Toje logikoje kiekvienas poelgis, reakcija į situaciją turi būti negriaunanti gyvybingumo, bet priešingai .
Išminties logikoje neegzistuoja tiesa.
Išminčiai yra jautrūs ne proto tiesai, bet vienybės jausmui.
Vienybės jausmas ir yra tiesiogiai susijęs su gyvybingumu.
Išminčius vardan vienybės visados pasiruošęs atsisakyti savo teisybės.
Vardan draugystės, meilės, gerų santykių, vardan aplinkinių.
Priešingai linijinis protas, vardan savo tikslų, tiesos pasiruošęs sugriauti vienybę, sunaikinti aplinkinius.
Esantys vienybės jausme yra bebaimiai. Sąžinės graužatis jiems didžiusia bausmė. Priešingai linijinis protas į sąžinę jam nusispjauti, todėl jie bijo dėl savo skuros. Bijo viešumo, ką apie juos pagalvos, kad nepasodintų ir t.t.
Todėl pas linijinio proto tarnus psichika sunki, o pas išminčius psichikoje nėra masės. Nėra įtampos, nerimo dėl stabilumo, garantijų , baimės, panikos ir t.t. Lengva psichika , skaidrios emocijos, neišsemiamas optimizmas.
Nėra dėl ko kovoti ir ką prarasti.
Todėl išminčiai niekados nekovoja, ( kovoja nekovodami) o linijinio proto tarnų charakteris kovingas. Todėl išminčiai neagresyvus, o linijinio proto tarnai priešingai.
QUOTE(Elysa @ 2012 05 14, 00:05)
Kad kertami miškai ir naikinama gamta, tai joks ne linijinis protas.
Tai godumas.
Reiškia - godumas yra virš bet kokio proto.
Tai godumas.
Reiškia - godumas yra virš bet kokio proto.
Man irgi tai panašiau į beprotystę..
O šiaip Vandens mintys labai sutampa su D.Chopros mintimis..
Aišku, tai neblogai..
Bet tai nėra vienintelis galimas savojo Aš suvokimo, pajautimo kelias..
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 14, 18:31)
Neseniai persiklausiau Nisargadatos Maharaj, realizavusio save indų išminčiaus knygą, ten ne jo rašyta, amerikietis surašė žmonių klausimus ir N.M. atsakymus. Į klausimą, kaip jis pasiekė realizaciją, džnany atsako, kaip sutiko vieną išminčių, kaip jam pasakė vieną mantrą, kurią reikėjo kartoti turint laisvo laiko, ir dar vieną praktiką. Jis sako, kad greit jo mokytojas mirė, bet jis tikėjęs juo ir daręs tai visada, kai tik turėjęs laiko nuo savo pareigų.
Ar čia ne metodas?
Tiesiog įdomu.
QUOTE(Elysa @ 2012 05 14, 20:40)
Kuo skiriasi išminčius nuo išmintingo žmogaus?
Koks protas yra pas išmintingą žmogų?
Koks protas yra pas išmintingą žmogų?
Manau,kad romumu.Tikrų,pripažintų išminčių žmonyjos istorijoje vienetai,na gal dešimtys...Tačiau tokių,apie kuriuos niekas nenutuokia("o tas apie kurį niekas nepagalvojo-vainiką nešiojo".Ne visai paraidžiui Biblijos citata. )tikrai yra nemažai.Išminčiai mąsto vienovės principu.
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 14, 16:31)
Išminties protas nepriklauso nuo išsilavinimo, žinių, erudicijos.
[i}
Bet nuo kažko juk vistiek priklauso...
Nuo linijinio jis skiriasi pačiomis savybėmis.[/i]
Manau,jis sugeba pažvelgti į situaciją linijinio proto "akimis".
Todėl iš linijinio proto perėjimo į išminties protą metodas neegzistuoja.
Tai ne metodas,tai-evoliucija.
Išminties proto savybes įmanoma tik pagimdyti iš savo potencijos, gatavų jų nėra.
Kiekvienas išminties perlas tikrai lyg pagimdomas,jaučiasi ir sąrėmiai ir skausmas,tik dvasine prasme.
Išminties proto savybės yra nesuderinamos su linijinio proto savybėmis.
Ko gero taip.
Išminčiai vadovaujasi visiškai kitokia logika.
Taip.Jų logika remiasi vienovės principu.
Toje logikoje kiekvienas poelgis, reakcija į situaciją turi būti negriaunanti gyvybingumo, bet priešingai .
Negriaunanti sielos gyvybingumo,bet griaunanti linijinio proto sukurtas formas.
Išminties logikoje neegzistuoja tiesa.
Išminties logika pati yra tiesa,kurios net nereikia įrodinėti.Ji yra ir viskas.Tačiau ji supranta,kad kiek žmonių,tiek teisybių,o tiesa tik viena.
Išminčiai yra jautrūs ne proto tiesai, bet vienybės jausmui.
Kitaip sakant-minimalus ego.
Vienybės jausmas ir yra tiesiogiai susijęs su gyvybingumu.
Faktas.
Išminčius vardan vienybės visados pasiruošęs atsisakyti savo teisybės.
Vardan draugystės, meilės, gerų santykių, vardan aplinkinių.
Išminčius vardan gerų santykių,vardan aplinkinių niekada nieko neatsisakys,nes savo ego,kurio galima atsisakyti-jis nebeturi,o atsisakyti to,kas jau "virš žmogaus"neleistina.Jam galioja tik vienas rodiklis-Meilė.Išminčiaus meilė teisinga,bet nėra nuolanki,jei reikia,ji gali tapti net žiauri.
Priešingai linijinis protas, vardan savo tikslų, tiesos pasiruošęs sugriauti vienybę, sunaikinti aplinkinius.
Bet gali tą savo liniją pakreipti vienovės link.
Esantys vienybės jausme yra bebaimiai. Sąžinės graužatis jiems didžiusia bausmė. Priešingai linijinis protas į sąžinę jam nusispjauti, todėl jie bijo dėl savo skuros. Bijo viešumo, ką apie juos pagalvos, kad nepasodintų ir t.t.
Tokiam žmogui daug galima,nes už viską atsako prieš savo sąžinę.Jei kitus dar galima pagąsdinti Dievo bausme,tai tie žmonės žino ką išduos išduodami savo sąžinės balsą.
Todėl pas linijinio proto tarnus psichika sunki, o pas išminčius psichikoje nėra masės. Nėra įtampos, nerimo dėl stabilumo, garantijų , baimės, panikos ir t.t. Lengva psichika , skaidrios emocijos, neišsemiamas optimizmas.
Sunki psichika kartais nuskaidrėja ir galima pailsėti nuo būvimo žmogumi.
Nėra dėl ko kovoti ir ką prarasti.
Dažniausiai būna priversti kovoti net už savo gyvybę.Tik gyvybės vertė jiems kita.
Todėl išminčiai niekados nekovoja, ( kovoja nekovodami) o linijinio proto tarnų charakteris kovingas. Todėl išminčiai neagresyvus, o linijinio proto tarnai priešingai.
Išminčiai taip pat turi evoliucionuoti ir jiems dar sunkiau,nes jų ir ištvėrmė didesnė.
[i}
Bet nuo kažko juk vistiek priklauso...
Nuo linijinio jis skiriasi pačiomis savybėmis.[/i]
Manau,jis sugeba pažvelgti į situaciją linijinio proto "akimis".
Todėl iš linijinio proto perėjimo į išminties protą metodas neegzistuoja.
Tai ne metodas,tai-evoliucija.
Išminties proto savybes įmanoma tik pagimdyti iš savo potencijos, gatavų jų nėra.
Kiekvienas išminties perlas tikrai lyg pagimdomas,jaučiasi ir sąrėmiai ir skausmas,tik dvasine prasme.
Išminties proto savybės yra nesuderinamos su linijinio proto savybėmis.
Ko gero taip.
Išminčiai vadovaujasi visiškai kitokia logika.
Taip.Jų logika remiasi vienovės principu.
Toje logikoje kiekvienas poelgis, reakcija į situaciją turi būti negriaunanti gyvybingumo, bet priešingai .
Negriaunanti sielos gyvybingumo,bet griaunanti linijinio proto sukurtas formas.
Išminties logikoje neegzistuoja tiesa.
Išminties logika pati yra tiesa,kurios net nereikia įrodinėti.Ji yra ir viskas.Tačiau ji supranta,kad kiek žmonių,tiek teisybių,o tiesa tik viena.
Išminčiai yra jautrūs ne proto tiesai, bet vienybės jausmui.
Kitaip sakant-minimalus ego.
Vienybės jausmas ir yra tiesiogiai susijęs su gyvybingumu.
Faktas.
Išminčius vardan vienybės visados pasiruošęs atsisakyti savo teisybės.
Vardan draugystės, meilės, gerų santykių, vardan aplinkinių.
Išminčius vardan gerų santykių,vardan aplinkinių niekada nieko neatsisakys,nes savo ego,kurio galima atsisakyti-jis nebeturi,o atsisakyti to,kas jau "virš žmogaus"neleistina.Jam galioja tik vienas rodiklis-Meilė.Išminčiaus meilė teisinga,bet nėra nuolanki,jei reikia,ji gali tapti net žiauri.
Priešingai linijinis protas, vardan savo tikslų, tiesos pasiruošęs sugriauti vienybę, sunaikinti aplinkinius.
Bet gali tą savo liniją pakreipti vienovės link.
Esantys vienybės jausme yra bebaimiai. Sąžinės graužatis jiems didžiusia bausmė. Priešingai linijinis protas į sąžinę jam nusispjauti, todėl jie bijo dėl savo skuros. Bijo viešumo, ką apie juos pagalvos, kad nepasodintų ir t.t.
Tokiam žmogui daug galima,nes už viską atsako prieš savo sąžinę.Jei kitus dar galima pagąsdinti Dievo bausme,tai tie žmonės žino ką išduos išduodami savo sąžinės balsą.
Todėl pas linijinio proto tarnus psichika sunki, o pas išminčius psichikoje nėra masės. Nėra įtampos, nerimo dėl stabilumo, garantijų , baimės, panikos ir t.t. Lengva psichika , skaidrios emocijos, neišsemiamas optimizmas.
Sunki psichika kartais nuskaidrėja ir galima pailsėti nuo būvimo žmogumi.
Nėra dėl ko kovoti ir ką prarasti.
Dažniausiai būna priversti kovoti net už savo gyvybę.Tik gyvybės vertė jiems kita.
Todėl išminčiai niekados nekovoja, ( kovoja nekovodami) o linijinio proto tarnų charakteris kovingas. Todėl išminčiai neagresyvus, o linijinio proto tarnai priešingai.
Išminčiai taip pat turi evoliucionuoti ir jiems dar sunkiau,nes jų ir ištvėrmė didesnė.
[/COLOR][COLOR=purple]
Nuostabus "testas".Ačiū temos autorei.
QUOTE(DA Imperatore @ 2012 05 14, 22:41)
Jus tikra del to, kad raso moteris? gal autorius...?
QUOTE(gluosnis @ 2012 05 14, 21:54)
Nesutikau išmintingo vyro,tad manau,kad tai moteris.
QUOTE
Nuo linijinio jis skiriasi pačiomis savybėmis.[/i]
Manau,jis sugeba pažvelgti į situaciją linijinio proto "akimis".
Manau,jis sugeba pažvelgti į situaciją linijinio proto "akimis".
Štai toks atsakymas man priimtinas.
Tegul tai tik žodžių "išvartymas" kitaip, bet savo esme tai atitinka mano suvokimą.
Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 14, 18:31)
Išminties proto savybės yra nesuderinamos su linijinio proto savybėmis.
Ar nelinijinis protas yra tapatus vien tik išminties protui?
Ar tu esi šalininkas "arba...arba...", o "du viename" egzistavimo galimybę atmeti?
Papildyta:
QUOTE(DA Imperatore @ 2012 05 14, 22:57)
Tikrų,pripažintų išminčių žmonyjos istorijoje vienetai,na gal dešimtys...
Ačiū už tokį atsakymą.
Tai kokia prasmė juos taip smulkiai nagrinėtis?
Ar kam nors yra siekiamybė tapti išminčiumi?
Aš išminčiumi būti nenorėčiau, bet išmintingu žmogumi - noriu.
Dar paklausiu: tai o tikėjimas- ne linijinis protas? Juk netikim viskuo aklai, kažkuo iš karto patikim tik gavę informaciją, kažką apsvarstom, kažką atmetam 
Nekalbu apie žinojimą, kada tikrai kažką žinai, bet apie naują, nepatikrintą informaciją. Tarkim: va, šita praktika gera, o šita- man nepatinka.
Nekalbu apie žinojimą, kada tikrai kažką žinai, bet apie naują, nepatikrintą informaciją. Tarkim: va, šita praktika gera, o šita- man nepatinka.
