Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

Ten kur teigiama ir neigiama linijinis protas. O tarp neigiamo ir teigiamo kokybiškų sąmonės būsenų įvairovė. Jos gali būti švarios ir su priemaišomis.
Išminčiai ir treniruoja švarias, skirtingas sąmonės būsenas. Nes kam teko išgyventi nors vieną iš dvylikos švarią sąmonės būseną tai ten emocija, pajauta labai gyli, absoliūti.

Dievas nebūtinai yra susijęs su religija.. Dažniausiai tai pereinamoji fazė..
Vaikystėj paprastai tikima tik Dievu, kaip kažkuo ypatingai geru, ir visokie kunigai, dogmos, sakramentai vaikui dzin.. Vėliau apsisupame dogmomis.. Bet dar vėliau lieka tik tikėjimas, žinoma, jis plečiamas kitokiu pasaulio pažinimu - skaitomos kitokio pobūdžio knygos, taip pat per asmeninius potyrius daug kas pasitvirtina..



Gėrio ir blogio pažinimo medis dar atrastas Rojuj, o ne čia - Žemėj



Jis neieško patvirtinimo kituose, ypač jei rado tai savyje, paprasčiausiai vyksta sklaida šviesos, nes,deja, tamsa greičiau skverbiasi. Nušviesk kitą ir pats tapsi šviesesnis. Tiesiog ligos, nelaimės, nesantaika dažniausiai nesuvokiamos kaip pasekmė, kodėl žmogui nepaaiškinus?



Hierarchija sukuriama ne linijinio proto, ji paprasčiausiai egzistuoja.. Žinoma, dėl to kaltų nėra, tik atsakingi kiekvienas už save. Yra mokinys, kuriam dzin viskas, išgeria, dar labiau išgeria, degraduoja, ir kažko nespėja išmokti, nori nenori, jis nebesuspės su, sakykim, "stropiuoju".. Jie skirtingi, galime tai pavadinti "įvairove", o jeigu žiūrėsime pagal išsivystymo tam tikroje srityje kriterijų - galbūt tai "hierarchija". Bet jei vertybė, savybė ar kaip čia pavadinsi - meilė, tai stropiojo tikslas eiti pirmyn savo keliu ir jei anas norėtų paimti ir jį už rankos ..

P.s. "prestižas", "bahamai", "aš geresnis" - čia visai ne prie ko.. Jei susidūrėte su tokiais linijinio proto vertinimais, vadinasi, teapėmėte siaurą linijinio proto savybių spektrą..

Aš bent nesu visagalė, nevaldau nei atoslūgių, nei Saulės sistemos kūrėja esu, apie kitas galaktikas išvis nieko nežinau.Nežinau, kas bus rytoj.. Bet, tikiu, yra kas žino daugiau ir kas yra Visagalis

Štai dar jums dėl informacijos, trumpai, pamastymams,

Kas liečia ligas, tai nemažai iš jų priklauso nuo to, kokioje žmogus fazėje užstrigo, todėl sergama skirtingomis ligomis. Skirtingos patologijos.

Kas liečia konfliktus, nesusipratimus tarp žmonių, jie vyksta todėl, kad yra priešingos, nesuderinamos fazės.

Esantys skirtingose fazėse kalbės iš skirtingų varpinių.

Kiekvienas trauks kitą į savo fazę iš čia konfliktai, vienas kito nesupratimai, jeigu fazės nesuderinamos. Jei vienodos, tuomet gali būti tiek pritarimas vienas kitam, bet ir kova. Harmonija bus kai fazės skirtingos, bet suderinamos, tuomet vienas kitą papildys.

Iš kiekvienos fazės yra harmoningi ir destruktyvūs perėjimai.

Panašiai kaip po žiemos turi sekti pavasaris, kaip gamtoje nėra ėjimo atgal, taip ir su fazėmis. Ėjimas atgal bus destruktyvus.

Destruktyvių perėjimų iš fazės į fazę pasekmė bus gyvenimo problemos, savijauta, sveikata. Priklausomai kur žmogus daro destruktyvius perėjimus bus ir atitinkamai skirtingos patologijos.

Kokia fazė, tokie gyvenimo įvykiai, nori pakeisti gyvenimo įvykius, keisk savo fazę.

Man tai beveik lygybė tarp fazės ir lygmens.. Iš čia ir "hierarchijos" sąvoka..
Keisti fazę? Tai jei tau nėra nei gero, nei blogo, nei šalto, nei karšto, nei gėrio, nei blogio, tai į ką keisti? Taip ir suksiesi savo sukurtame sukūryje aplink ašį..

Štai apie laiptelius mano nuomonė visiškai sutampa su tavaja linijinio-nelinijinio proto klausimu. Labai vaizdžiai ir tiksliai išsireikšta, mano nuomone.

Linijinis protas pakelia ant aukštesnio laiptelio, kuriame jau nelinijinis, išminties protas turi galimybę būti kitokio lygmens. Po to dar vienas laiptelis su linijiniu protu aukštyn, vėl ant to laiptelio kitoks nelinijinis protas. Ir taip vis aukštyn...

Be linijinio proto, mano galva, nelinijinis protas visą gyvenimą liks toks pat. Žmogus bus užstrigęs tame pačiame.

Aš pastebėjau, kad visur ir pas daugumą vyrauja tik "arba tai, arba tai". Tarytum negali egzistuoti "du viename". Mano galva, čia yra daroma pati esmingiausia klaida.
Ir tai ne vien šioje srityje. Daugelyje skirtingų sričių tai dominuoja.

Aš linijinį-nelinijinį protą suvokiu kaip įmanomą būti pakaitiniu dalyku.
Nėra gerai vien linijinis protas, taip pat nėra gerai vien nelinijinis protas.
Kuo didesnė pusiausvyra tarp jų, tuo yra geriau. Stiprus pusiausvyros nukrypimas sukuria "nevykusias" asmenybes:
arba sausas, vienpusiškas žmogus,
arba "paplaukęs".

Bet vienu metu jie negali veikti. Pusiausvyra paprasčiausiai turi atsistatyti laike.
O jei laiko tarpai labai trumpi, gali susidaryti įspūdis, jog jie veikia vienu metu. Bet tik įspūdis.

Galvoju, kad kiekviename žmoguje veikia ir vienas, ir kitas protas. Na bent užuomazgas to kito proto jis turi. Tik pusiausvyros stiprus išbalansavimas tarytum "ištirpdo" vieną iš jų, visiškai užgožia, tarytum "suvalgo" vienas kitą. Ir gaunasi vienoje pusėje realiai tuštuma.

Aš taip suvokiu bendrą maksimaliai išgrynintą karkasą.

Štai čia yra visiška analogija su tuo, ką parašiau aš apie linijinio-nelinijinio proto laiptelius.

Tik Vanduo čia mini ligas ir konfliktus.
Kaip trečią dalyką čia tiksliai galima pridėti linijinį-nelinijinį protą.

Pagrindinis karkasas tas pats.

Mano proto sandara yra schematinė. Yra daug proto rūšių. Ir žmoguje gali būti, ir dažniausiai būna, ne viena. Bet kad ir schematinė manyje egzistuoja, aš jaučiu.
Jei aš noriu kurią nors sritį suvokti iki galo, iš daug žodžių ir teksto aš turiu išsigryninti pagrindinį karkasą, ar eglutės formos, ar stačiakampio su lentynomis, o po to ant to karkaso jau kabinti ar net tuos pačius žodžius/tekstą, iš kurių išsigryninau karkasą, ar mintis iš kitur, tinkančias tam karkasui, ar savo išmąstytas mintis.
Tada plėstis galima labai plačiai.
Plačiau net gi už pirminio autoriaus mintis.
Pavadinkim jas vaizdžiai "žaisliukais".
Dėl tų "žaisliukų" ant eglutės/karkaso prikabinimo - kas teisus, kas neteisus- visiškai nėra svarbu.
Eglutę juk galima papuošti skirtingais žaislais, galima papildyti juos dar kitais naujais.Vietos pakaks visiems.
Tiesiog aš galvoju, jog šioje vietoje negali būti teisus-neteisus.
Papildyta:
P.S. Tik ta mano paminėta viena proto rūšių "schematinė" nėra vienoje eilėje su linijiniu-nelinijiniu protu. Tai skirtingi dalykai.

Jie yra skirtinguose lygmenyse ir nekonkuruoja vienas su kitu. Jie gali veikti, ir veikia vienu metu. Tarytum lygiagretūs keliai, nesikertantys vienas su kitu.

Tokį linijinio-nelinijinio proto karkasą aš išsigryninau būtent iš Vanduo tekstų

Niekur kitur apie linijinį-nelijinį protą aš nesu nei skaičiusi, nei girdėjusi.

Man jis gavosi toks

Neatmetu galimybės, kad karkase man dar gali atsirasti kokia nors nauja "detalė".
Niekur gyvenime nereikia dėti galutinio taško.

Tuomet dar jums klausimėliai proto treniruotei

1. Koks yra skirtumas tarp tikėjimo ir supratimo apie tikėjimą, tarp meilės ir supratimo apie meilę?
2. Ar galima žodžių pagalba gauti meilės būseną, tikėjimą?
3. Ar egzistuoja perėjimas iš proto pasaulio į meilės, tikėjimo būseną?
4. Kur baigiasi proto pasaulis?
5. Kada pas jus baigiasi lygybės jausmas? Koks skirtumas tarp betarpiško lygybės jausmo ir supratimo apie lygybę?
6. Kada baigiasi meilė? ( Jeigu ji buvo).
7. Kas yra metodas? Ar egzistuoja metodas be priežasčių ir pasėkmių?
8. Kas yra įrodymas? Kam jis turės prasmę?
9. Kas yra tiesa? Kiek yra tiesų?
10. Ką kritika duoda kritikuojančiam?
11. Kas yra prievarata?
12. Kodėl ir kokioje egzistavimo srityje viskas kas pasakyta žodžiais yra melas?
13. Kas yra melas?
14. Kas yra geris ir blogis? Kada šios kategorijos gali pradingti?
15. Ką tu matai kai žiūri?
16. Kodėl žmogus kovojantis už teisybę yra prievartautojas? Kieno atžvilgiu jis vykdis prievartą?
17. Kada nėra nei tiesos nei melo?
18. Ar jus vysto draugai, dvasingi žmonės? Jei vysto tai kokias savybes konkrėčiai?
19. Ar reikia nusileisti kitam?

Jooo.... Tai išties sudėtinga tema Man ir dabar kartais atrodo, kad jau suvokiu, o kartais - kad vėl nesuvokiu.

Šiaip aš nelabai sunkiai įkertu temas, jei susidomiu, ar man to prireikia. Bet ši, sakyčiau, man viena iš sudėtingiausių pasirodė
Sunkiau būna įkirsti, kai trūksta informacijos, ar informacija būna blefinė.
O čia ir teksto daug, ir nereikia "blefo gaudyklės" įsijungti... Intereso blefui aš jo tekstuose nematau, bent aš taip negalvoju. Turėtų būti net paprasčiau...
Ir vis vien.... ( )

Lūžio taškas man įvyko, kai anoje temoje parašiau:
"Neklauskit linijinio proto vardo, jam tūkstantis vardų".

Perfrazavau iš:
"Neklauskit meilės vardo, jai tūkstantis vardų".

Man visą laiką atrodė, jog Vanduo linijinį protą įvardija kaip absoliučią blogybę. Vien blogybę. Visą laiką. Tas ir darė man "stopą".

Aš galvoju, jog jo tekstuose yra disproporcija teksto kiekybėje tarp linijinio proto neigiamų savybių, linijinio proto teigiamų savybių, nelinijinio proto, išminčių ir išminties. Vis gi, pasirodo, žmogaus sąmonę veikia informacijos kiekybė.

Išminčiai ir išmintis pateikiama kažkiek mistifikuotai, tai neužsikabina sąmonėje, linijinio proto teigiamos savybės labai mažai kiekybiškai pateikiamos, ir lieka linijinis protas - vien BAUBAS.

Vėliau aš radau jo gana trumpą žinutę, jog linijinis protas nėra vien baubas. Bet, ar aš jos buvau neperskaičiusi, ar tiesiog praslydo, "ištirpo" trumpas tekstas tarp ilgų...nežinau. Bet ir toliau man jis buvo baubas

O štai nuo to laiko, po šio lūžio taško aš visai kitaip pradėjau skaityti Vanduo tekstus. Tiksliau, kitaip man jie skaitosi.

Nesuvokiamų vietų yra daug. Bet manyje pačioje jau yra suvokimas, jog tai aš paprasčiausiai to nesuvokiu, ar dar nesuvokiu.

Klausimų iškyla taip pat.

Ginčytinų vietų taip pat atsiranda. Kitaip ir būti negali - negali du atskiri žmonės visiškai vienodai mąstyti.


Ir va...
Jis siūlo pažinti tuos tūkstantį vardų

Kai rašiau šį postą, aš taip ir galvojau.
Bet po to aš gana ilgai į naktį skaičiau čia, nors kėliausi tą dieną gana anksti.

Ir aš ne pavargau, o pailsėjau nuo to skaitymo.

Visiškai aišku, jog vyko pusiausvyros atstatymas.

Bet aš nebūčiau galėjusi skaityti straipsnių ar minčių, susietų su linijinio proto poreikiu.
Pusiausvyrą būčiau dar labiau išbalansavus.

Instinktas žmogui pasako, kada yra pusiausvyros išsibalansavimas. Jei jis turi galimybę pusiausvyrą atstatyti, viskas gerai.
Bet jei būtinybė ar pareiga verstų jį toliau tą pusiausvyrą gilinti ne ta kryptimi, didelė tikimybė peržengti ribą. Tada jau prastai.

Na, čia tokios mano mintys, paremtos tikrais faktais
Man pačiai tas dalykas pasirodė keistas ir įdomus.

1. būnant tame, apie tai nekalbama, kalbama, kol ieškoma.
2. Gal tik nuorodą į tai nebent klausantis yra tam visiškai pribrendęs.
3. Egzistuoja, juk kažkaip kartais įmanoma ten įspūsti, kad ir neilgam
4. Tyloj, ten, kur galima protą pamatyti tarsi iš šalies arba ten, kur prasideda kitas, tas, kuriame ir yra pats protas
5. Kada pradedu save lyginti su kitais Skirtumas tas, kad vienaip gera savijauta, kitaip- nelabai
6.Meilė- labai daug reikšmių talpinantis žodis. reiktų konkretumo
7.Metodas, sakyčiau, tai būdas kažką naujo įsisavinti, išmokti. Turbūt nebūna, priežastis tai tikrai yra.
8.Įrodymas- tai pateiktas faktas, kuris padeda įtvirtinti kažkokią tiesą. Įrodinėjančiam ir kartais tam, kuriam siekiama įrodyti.
9.Tiesa yra meilė.
10. Man tai duoda kažką ne tai, ko tikiuos, pradėjusi kritikuoti, blogą jausmą
11.Savo tiesos primetimas kitam.
12. O kokios egz. sritys galimos? meilės srityje, sakyčiau
13.Baimė, baimė kažko.
14.Gėris tai, kas įtinka stebinčiam protui, blogis- kas neįtinka.
15. –
16.Todėl, kad jis siūlo savo tiesą kitam. Savo. Nes jam neįtinka tai, ką jis mato.
17. kai nėra to, kas skirsto
18vysto tiek, kiek aš pajėgi suvokti tai, ką jie kalba.
19Nei reikia, nei nereikia. Visai būna. Yra kaip yra:)

Kur galima butu pasiskaityti apie 12 busenu?