QUOTE(Elysa @ 2013 06 14, 23:25)
".... kad galėtum jį atmesti...." - išties dominuoja fonas, kuris sukuria opiniją, kad linijinį protą reikia atmesti. Bet taip nėra. Tik nėra paprasta iki to prisikasti...
Tačiau kodėl? Ir man iki šiol nėra aiškus šis klausimas.
Linijinis protas siekia save išsaugoti, o jeigu kito proto nėra, tai jis ir yra vienintelis.
O kuo tampa vienintelis kai prieinama riba?
Privilegijuotu diktatoriumi!
Todėl iki ribos linijinis protas yra vienintelis progresas, o priėjus ribą privilegijuotas diktatorius siekiantis išsaugoti save kaip vienintelį.
Tik privilegijuotas diktatorius atmeta lygybės išmintį, lygiateisiškumą.
Jeigu jums atrodo, kad linijinis protas yra peikiamas ir jį reikia atmesti, reiškia jus neturite kitokio proto ( alternatyayus, dialektinio, adi ir t.t.)
Todėl jus žinią apie alternatyvų protą, ar kitas proto rūšis priimsite ne kaip lygiateisišką alternatyvą jūsų vieninteliam linijiniam protui, bet kaip vertybę, pranašumą, geresnį, protingesnį, išmintingesnį ir norintį atimti iš jūsų linijinio proto "vienintelio, išskirtinio, ypatingo privilegiją."
Automatiškai įsijungia instinktyvi gynybinė reakcija, jūsų vienintelis linijinis protas siekia save išsaugoti. O kokiomis priemonėmis ir metodais jis ginasi? NEIGIMU! Neigimas gali būti užmaskuotas arba atvira agresija. Užmaskuotas, maskuojamas neigimas tai kaip angių išpera. Bet žvelgiant iš alternatyvaus proto matosi kiaurai, neįmanoma užmaskuoti to angių išperos nors ir labai kruopščiai maskuojamų šliaužiojimų. Kiaurai matysite gynybines reakcijas ir kruopščiai maskuojamus vingius, vingrelius kaip per padidinamąjį stiklą.
Kodėl pavyzdžiui Kristus žinojo, kad Petras jo išsižadės, nors pats Petras galvą guldyti buvo pasiryžęs už Kristų, bet boba su pirštu į jį parodė, kad irgi kartu buvo ir Petras tris kartus išsižadėjo Kristaus. Instinktus matė Kristus. Žodžiais bandoma užmaskuoti instinktus, tarp žodžių slepiasi instinktai, bet jų paslėpti neįmanoma. Jie ir yra tikra, o ne žodžiai. Jie ir yra proto savybės! Pavyzdžiui, linijinio proto savybės tai tam tikri instinktai, refleksas, o jeigu kitų nėra, tai jie ir išlenda. Alternatyvus protas, tai ne žinios, bet kiti instinktai, refleksai. Štai kodėl galima skaityti knygas ir žinoti viską, bet tarnauti tiems patiems linijinio proto instinktams, refleksams. Jeigu protas jau priėjo ribą, tuomet ta tarnystė kels nepasitenkinimą, kančią ir t.t.
