Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

..kad kalbeti apie Vienį (1), nebūtini isvedziojimai ar traktatai apie linijini prota, nors galima ir taip,

bet, deja, tik retam paaiskes, kaip ten kas..

Jau tada geriau pasiskaityt Omramo Mikaelio Aivanovo "Gėrio ir blogio pažinimo medis" ar šiaip kokia kitą jo brošiūrą, nes kai per daug susitelki i linijinį protą, kad galėtum jį atmesti, jog pažintumei per gyvenimą save, nebedaug lieka paties gyvenimo, o kartu ir savęs pažinimo

[quote=merfise,2013 06 14, 10:23]
.......nes kai per daug susitelki i linijinį protą, kad galėtum jį atmesti, jog pažintumei per gyvenimą save, nebedaug lieka paties gyvenimo, o kartu ir savęs pažinimo

[/quote]

[QUOTE]bet, deja, tik retam paaiskes, kaip ten kas..smile.gif[/QUOTE]

Mano postas tik iš dviejų citatų
Ir eilės tvarka būtent tokia

Paryškinta vieta antroje citatoje labai teisinga.

Ir dar " per daug susitelki ".... - argi tai tokia sritis, į kurią galima per daug susitelkti?
Aš manyčiau, jog tai poilsio forma, savotiški kryžiažodžiai, proto treniruotė.

".... kad galėtum jį atmesti...." - išties dominuoja fonas, kuris sukuria opiniją, kad linijinį protą reikia atmesti. Bet taip nėra. Tik nėra paprasta iki to prisikasti...
Tačiau kodėl? Ir man iki šiol nėra aiškus šis klausimas.

Štai, merfise, privertei mane nukrypti nuo temos O aš jau ruošiausi užduoti rimtą klausimą iš temos

O tai tereiškia viena, kad diskutuoti lengvomis ir paprastomis temomis yra maloniau ir lengviau.

Susitelkti per daug į kažką... nebelieka paties gyvenimo.
O argi tai neina lygiagrečiai?
Argi tam reikia atskirų pastangų?

Linijinis protas - tiek viena is Vienio formu, kuri buvo, yra ir visada zmoguje liks..

Bet kad igyti isminties, nebutina studijuoti linijinio proto israisku, nes viso gyvenimo tam neuztektu..

O jei kai kam tai poilsis - tai galbut valio.. Bet poilsis daug menesiu gvildenant ta pacia tema is sono atrodo galbut labiau kaip uzstrigimas vietoje.. Bet tai tu, kuriems taip "atrodo" problemos, ane Elysa?

Bet kas moka taupyti laika, sutelkti savo energija, isminties igis daugiau ir greiciau ne bandydamas suprasti, kas tas "linijinis protas"..

Kai deka tam tikros literaturos pajusi paukscio skrydi, tas linijinis protas ar ego atsiskleis pries tave visu grazumu ir suprasi, kad jis tik tavo dalis, kuris kartu iliuzija, ir kartu ne iliuzija..

p.s. beje, "linijinis protas" bet kokiu atveju neturi aiskiu ribu.. Netgi termina "linijinis protas" sukure pats linijinis protas, tad keista kai su Vandeniu vis bandote kai ka jam priskirt, kai ka is jo ismest..Tai jau nebe intelekto sritis ir net ne proto.. Kas ieina ne i "linijini prota" pakuzdes isminties, sirdies suzadinta intuicija, o ji forumuose sunkiai butu isreiskiama..

Tai va, Elysa..

Aš galvoju, kad mokyklos laikais mes sąlyginai daug "studijuojame", t.y. mokomės. Mokomus dalykus priimdami tarytum absoliučią tiesą.

Studijų laikais mes jau ne viską priimame kaip "absoliučią tiesą". Kai ką priimame, kai kuo abejojame. Bet esame priversti išmokti viską taip, kaip reikia. Kad išlaikyti egzaminą, kad gauti diplomą.

O vėliau mes jau nebestudijuojame nieko. Mes tik naudojamės įgytomis žiniomis lyg įrankiais, mąstome, skaitome, stebime, kai kuo "paauginam" savo žinias ir suvokimą, kai ką atmetame. Mes jau esame laisvi žmonės, nepriklausomi nuo "tamstos mokytojos", kuri turi galimybę kardiniai pakeisti mūsų ateities gyvenimus.


O aš tame nematau nieko blogo.
Kadangi matau, jog tu ir tegali čia rašančiame žmoguje matyti "daug mėnesių gvildenantį tą pačią temą".
Kadangi neturi galimybės matyti, kiek ir kokių temų gyvenime jis gvildena lygiagrečiai.
Čia ne gyvenimas, čia - forumas.



Šito aš suvokti negaliu.

Tik tegaliu suvokti, jog taip rašantis žmogus būtent negyvena.
Literatūra tėra priedėlis prie gyvenimo.
Tai yra kitų žmonių gyvenimų epizodai, pateikti grafine (raidžių) išraiška.
Kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimas yra tik jo vienintelio gyvenimas. Kitų gyvenimai ar jų gyvenimų epizodai, pateikti grafine išraiška, tegali daryti tik vienokias ar kitokias įtakas.

Bet kad svetimas gyvenimas galėtų suteikti paukščio skrydžio pojūtį...

Aš negaliu to suvokti. Kiti gal gali, aš nežinau...

"Tai yra kitų žmonių gyvenimų epizodai, pateikti grafine (raidžių) išraiška.
Kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimas yra tik jo vienintelio gyvenimas. Kitų gyvenimai ar jų gyvenimų epizodai, pateikti grafine išraiška, tegali daryti tik vienokias ar kitokias įtakas." Elysa

Tai reikia ne apie gyvenimus, dramas (nes tam reiktu dar daugiau laiko, nei linijinio proto studijoms) skaityt, o apie desnius..
Kai suprasi, zinosi desnius, protas niekada nebetekes "linijiskai"..
Visa beda, kad mases netiki ir net nezino daugelio primityviu Gamtos-Visatos desniu..


P.s. cia kaip su mineraliniu - kai mazas nelabai nori, o suauges supranti kokia vidine nauda tame paprastame vandenyje.. Taip ir su Visatos desniais, kai juos zinai, keiti gyvenima tarsi "nenorom", bet su didele vidine motyvacija..

Tavo poste apie pačius dėsnius man viskas aišku.

Man tik neaišku, ar tu galvoji, kad man neaišku

P.S. Postą iš kelių sakinių rašiau trumpiau, nei baidžiau reklamas, lyg kokias muses
Bet juk kai priprantame muses baidyti, tai mūsų net neerzina

Važiuoja Gruzinas ir lietuvis traukiniu.
Gruzinas kreipiasi į lietuvį:
- Ė, an tau musė!
- Ne an tau, o ant tavęs..
- An man?!
- Ne ant man, o ant manęs..
- Ir vėl an tau, ot naglas musė.


P.s. kad butu "i tema", pabandykite priskirti si joke linijinio ar nelinijinio proto isdavai.. Sekmes rasant vis sekanti "Vandens nuo zasies" psl.

Pavyzdžiui,Omramas Mikaelis Aivanovas rašo: << Kol kas mūsų žemėje viskas priešingai: iš to, kas vertinga, šaipomasi, o visa tai, kas neturi jokios vertės, keliama į padanges. Pažiūrėkite, kas dabar labiausiai vertinama: auksas, bran-gakmeniai, namai, automobiliai… Aukš¬čiausioje, pirmutinėje vietoje yra idėja, tiesa … visa kita – antraeiliai dalykai. >>

Akivaizdu, kad Aivanovas neskiria proto pasaulio nuo betarpiškų analizatorių, o tai ir yra proto haliucinacijos.

Todėl jo visos knygos vertingos tik kaip stimuliatorius priėjusiam ribą linijiniam protui.

Jose stimuliuojama alternatyvaus proto potencija.

O priėjusiam ribą linijiniam protui ieškančiam išeities iš nepasitenkinimo gyvenimu, kančių - alternatyvus protas kaip balzamas.

Nemažai posakių Aivanovo knygose priklauso būtent alternatyviam protui ( nors nemažai ir drumzlių, priemaišų iš linijinio). Matematiškai, tai yra (alternatyvaus proto schema) pateikiama apačioje. Tik pliusiukus ir minusiukus pakeisti teigiamų ir neigiamų žodžių simboliais reikia.

1. (+)(+) = (–).
2. (–) = (+)(+).
3. (–)(–) = (–).
4. (–) = (–)(–).
5. (+)(–) = (+).
6. (+) = (+)(–).
7. (–)(+) = (+).
8. (+) = (–)(+).
9. (+)(+) = (–)(–).
10. (+)(–) = (–)(+).

Pavyzdžiui, imame neigiamą žodį: priešas, nelaimė, nesėkmė, blogis, melas ir t.t. (-). Dabar, pavyzdžiui imame punktą 3, (–)(–) = (–). Ir ką turime? Gaunasi, kad neigti (-) priešus (-) = (-). Neigti priešus yra blogis, kovoti prieš melą yra kvailystė ir t.t. Čia jus jau galėsite kepti iš alternatyvaus proto posakius geriau už Aivanovą. Esmė, kad turite raktą, o toliau gi juokų darbas.

Bet jeigu jus kaip Aivanovas neskirsite proto pasaulio nuo betarpiškų analizatorių, tuomet jūsų laukia proto haliucinacijos.

Haliucinacijos tai reiškia, kad realybėje,( konfliktinėse gyvenimo situacijose) jūsų lauks dar intensyvesnis nepasitenkinimas negu buvo prieš skaitant Aivanovo knygas. Pavyzdžiui, merfise rašo: << Kai deka tam tikros literaturos pajusi paukscio skrydi, tas linijinis protas ar ego atsiskleis pries tave visu grazumu ir suprasi, kad jis tik tavo dalis, kuris kartu iliuzija, ir kartu ne iliuzija..>>
Ji irgi kaip Aivanovas neskiria proto pasaulio nuo betarpiškų analizatorių. Literatūra, žinios yra proto pasaulis, o dvasinis skrydis jau už proto ribų. Todėl literatūra čia nei prie ko jei pajutai dvasinį skrydį, paprasčiausiai suveikė atsivėrimo poliarizaciją. Štai atsivėrimo ir užsivėrimo poliarizaciją ir naudinga apmąstyti. Ir sąmoningai valdyti! Nes viena ir ta pati informacija, situacija, įvykis, žmogus skirtingose poliarizacijose bus skirtingai priimtas. Esant užsivėrimo poliarizacijai bus skepticizmas, kritiškumas - neigimas, o esant atsivėrimo poliarizacijai ta pati informacija, įvykis, situacija, žmogus jau bus priimtas visiškai kitaip.


Jus galėsite atsiversti bet kokį autorių ir jums nereiks gaišti laiko suvokti esmei. Pavyzdžiui, aš niekados neskaičiau Aivanovo, bet man užteko vienos citatos ir aš jau žinau visų jo knygų esmę, nebėra ką skaityti, viskas aišku iš karto akimirksniu ir jau toliau 100% tikslumu žinau ką jis rašo. Esmę žinau, o tie žodžiai ( simboliai) nesvarbu kokie ten sudėti, variacijų gali būti daug, bet esmė viena ir ta pati.

Taip. Manyčiau teisingai parašyta.
Literatūra, ar copy/paste besiremiantis žmogus tėra arba save apgaudinėjantis, arba nepažįstantis/negyvenantis tikrojo realaus gyvenimo.

Forumai ir diskusijos nuo "grafinais ženklais"išreikštos literatūros skiriasi tuo, kad forumuose atsispindi (taip turėtų būti) šis momentas, šių dienų aktualijos, o literatūra iš ankstesnių laikų tik statybinė medžiaga šiuo metu veikiančiam tavo protui.

Bet pastoviai...copy/paste...
Ar žmonių protas atrofavosi?
Nukopinau, įmečiau... ir jaučiuosi protinga... ar dar kažkas... nesuprantu....

Kuo daugiau copy/paste teksto, tuo mažesnė tikimybė, kad sugebės atsakyti net į elementarų klausimą iš tos pačios "copy/paste" įmestos medžiagos.
Bet šimtaprocentinė tikimybė, kad už klausimą bus "sunaikintas" klausimą uždavęs asmuo. Čia tas "sunaikintas" reiškia, kad pradės organizuota grupelė jį durninti, baninti, trinti ir t.t.

Kas tai?
Kažin, ar kas nors atsakys į šį klausimą?

Išties, kai linijinis protas smerkiamas, jis ne kuriems pradeda krėsti kvailystes.
Aš asmeniškai nieko nespręsčiau iš "antraščių"..
Dėsniai veikia ir veiks.. Savo sąmonėje gali sukurti kokią nori ramybę, deja, kol negyveni džiunglėse, linijinis protas reikalingas, kad ir atsistoti parduotuvėje ne nuo vidurio ar priekio eilės

Yra posakis: << į svetimą vienuolyną su savo taisyklėmis nevaikštoma>>

Tad jeigu durnina, reiškia jau lendi su savo teisybe, o jeigu jau trina, reiškia ne ten pataikei, o jeigu jau užbanino, tai reiškia, kad su savo taisyklėmis lendi per prievartą ne į savo ir dar haliucinuoji, kad tai tavo.

Taip elgiasi priėjusio ribą linijinio proto žmonės.

Būna knygų prisiskaito ar patys prisimąsto ir pradeda lysti visur su tuo ką suprato kaip teisingą.

Tuomet jam tokie pat sako: eik iš čia durniau.

Bet durnius taip lengvai nenueis, todėl net yra posakis: duok durniui kelią.

Durnius pradės įrodinėti savo teisybę.

O kam ji reikalinga?

Tik pačiam durniui!

Todėl durniaus teisybė pradeda kitiems atsibosti ir ją pratrina.

Bet tikro durniaus taip lengvai nesustabdysi, todėl jis pradeda pulti, gindamas savo teisybę.

Kas belieka? Durnių užbanina.

Kas tas durnius? Tai ir yra priėjęs ribą linijinis protas.

Kokios pats apie save nuomonės durnius? Be abejo, kad "pačios pačiausios".
Papildyta:

Be abejo, kad veikė ir veiks.
Koks protas tokie ir dėsniai. Žinoma, gali juos pavadinti Dievo dėsniais, visatos ar ateivių dėsniais, neturi reikšmės, esmė ta pati. Proto savybės ir yra esmė. Linijinio proto dėsniai bus vienokie, alternatyvaus kitokie, dialiaktinio dar kitokie, Adi prote dar kitokie. Kokios proto savybės tokie ir dėsniai veikia ir veiks. Tai uždarumo dėsnis, kurį apmąstyti naudinga. Nieko čia sudėtingo nėra pavyzdžiui suvokti, kad visata yra jokia. Kokios proto savybės tokia ir visata, koks proto savybės toks ir tavo Dievas, Elysa, Vanduo, kaimynas ir t.t.