QUOTE(Vanduo @ 2012 05 11, 08:02)
1. Kai iš dviejų polių pirmenybė yra atiduodama pliusui, teigiamam, tai kokios charakterio savybės vystysis pas besivaikantį reikšmingo, ypatingo, aukščiausio, teisingo, svarbiausio, dvasingo, išmintingo?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
1. Atiduodantis pirmenybę pliusui, pasmerktas statyti tikslus, kurie vystys kovingą charakterį.
Kova intensyviai apkrauna psichiką.
Kiekvienas pasiektas tikslas užmuša stimuliaciją ir iliuziją.
Pavyzdžiui, norisi valgyti tai stimuliacija. Valgymas jau procesas, kuriame stimuliacija kita ir malonumas. Pavalgius maistas jau nebestimuliuoja, bet pasisotinimo rezultatas yra. Jeigu valgysime toliau be stimulo, bus persisotinimas, o persisotinimas jau gali sukelti pykinimą. Jeigu procesas bus harmoningas ir nepersivalgysime, tai rezultatas pakeis mūsų fazę. Tai yra dabar jau mus stimuliuos kažkas visiškai kita.
Matote, jokios problemos negresia jeigu norai virsta maloniu procesu, o pasisotinimas tuo malonumu baigiasi visiškai kitu stimulu.
Tokiu atveju gyvenimas virsta harmoninga karusele, kuri visąlaik stimuliuoja ir jauti joje malonumą.
Gamtoje harmoninga karuselė yra metų laikai; pavasarį keičia vasara, vasarą ruduo, rudenį žiema ir vėl naujas ciklas.
Taigi, gyvenimo problemos prasideda tuomet kai užstringama.
1). Norai virsta ne maloniu procesu, bet būtinybe.
2). Malonus procesas kiekybės vaikymusi ir galiausiai persisotinimu.
Kur būtinybė, ten prievarta. Kur prievarta ten neigiamos emocijos, apkrauta psichika, gyvenimo ir sveikatos problemos.
Kur nėra malonaus proceso ten kiekybė tipiško šlamšto.
Kai psichika apkrauta mase šlamšto joje sunku, nepasitenkinimas persisotinimas. O ten kur persisotinimas ir pykinimas kritika, neigimas. Gyvenimo problemos ir ligos.
Būtinybė, kiekybės vaikymasis ir slegianti masė psichikoje yra tik linijinio proto veiklos vaisius.
Išminčiai neturi būtinybių, nesivaiko kiekybės ir neturi slegiančios masės psichikoje.
Jeigu linijinio proto tarnui yra tik teigiamos ir neigiamos emocijos, tai išminčiai jas išplečia į 12 skirtingų fazių, kiekvienoje iš jų visiškai skirtingos emocijos, tai yra kokybiškos sąmonės būsenos.
Kadangi bet koks gyvenimo įvykis yra joks, bet priklauso nuo pasaulėžiūros, pasaulėjautos, tai gebėjimas keisti savo sąmones būsenas tampa esmė.
Kokia sąmonės būsena, pasaulėžiūra tokie tampa ir įvykiai.
Nori pakeisti savo gyvenimo įvykius atnaujink savo sąmonės būsenas, pasaulėžiūrą.
2. Kokios emocijos gali būti pas besivaikantį reikšmingo, teisingo, svarbiausio ir t.t.? Tik trumpalaikis džiaugsmas nuo pasiekto tikslo, įvykio.
Ir nepasitenkinimas, kančia nuo nereikšmingo, nesvarbaus, ne ypatingo, nedvasingo, kvailo, to ką jis atmetė atiduodamas pirmenybę.
Išminties prote pirmenybės atidavimo nėra, bet lygybės išmintis.
Todėl išminčius gali džiaugtis tais įvykiais, daiktais, žmonėmis, kurie tarnaujančiam linijiniam protui atrodys visiškai nereikšmingi, nesvarbūs, ne ypatingi, kvaili, nedvasingi.
Linijinio proto tarnas negalės išgyventi tų kokybiškų, pozityvių emocijų, kuriomis praturtina savo gyvenimą išminčius.
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
Visa tai niekur nedings, bet transformuosis į masę psichikoje.
Pamėginkite išmesti iš savo psichikos nedvasingus, kvailius, padugnes, neteisingai mąstančius!?
Su kiekvienu neigimu jie sumuojasi ir kaupiasi psichikoje, o ne pradingsta.
Priešingai, kai susitaikote su blogu, nedvasingu, atleidžiate jis transformuojasi jūsų psichikoje ir pradingsta niekšo, nedvasingo nebėra.
Išminčiams nėra kvailų, nedvasingų, žemo lygio žmonių.
Nėra ir svarbiausių, reikšmingų, ypatingų.
Bet yra skirtingi, esantys šiuo momentu skirtingose fazėse.
Ar gali atiduodantis pirmenybę svarbiausiam, reikšmingam, ypatingam pamatyti, sutikti išminčių?
Jokių šansų nes jie skirtingose matricose!
Todėl linijinio proto tarnai ieško išminčių ir išminties įpatingose vietose, laksto nuo vieno įpatingo ir madingo mokytojo pas kitą.
Tik esantis per vieną žingsnį nuo išminties gali savo intuicija apčiuopti, užuosti išmintį ar išminčių, kas buvo visai čia pat šalia, po nosimi.
Ir kur aš anksčiau buvau, kaip nepastebėjau!
Panašiai kaip ieškanti princo ant balto žirgo negali jo sutikti.
Princas prajos pagal nosį, bet liks nepastebėtas kaip neįpatingas.
Kai tik žmogus išsilaisvins iš linijinio proto jis iš karto atras daug išmintingų žmonių, kurių anksčiau nepastebėjo, o ieškančių princo ar princesių aplankys nuostaba.
Tik va išminčius negali žinoti, kad jis išmintingas, kai tik sužinosite, kad esate išmintingi tą pačią akimirką tapsite kvailiais. Todėl yra sakoma jei nori truputėli tapt išmintingu, tai truputėli sukvailėk, o jei nori tapti išminčiu, tai visiškai sukvailėk.
(Ir dar noriu priminti tai ką esu daug kartų kartojęs, visa ši tema nereikalinga tiems, kuriems gyvenimas teka be kliūčių, kurių linijinis protas dar nepriėjo asmeninės ribos. Tik priėjęs savo ribą linijinis protas tampa kenksmingu iki ribos viskas ok.)
