Bet jei tai nemokamai vesiomis vasaros naktimis apsildo - tai
na, matai, sudrose gal tau buvo idomiau - cia dabar daugiau kasdienes "problemos"
Bet jei tai nemokamai vesiomis vasaros naktimis apsildo - tai
Bet jei tai nemokamai vesiomis vasaros naktimis apsildo - tai
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 26, 14:20)
Susistemintos žinios priklauso linijiniam, mechaniniam protui, o išminties protui tik betarpiškos.
Linijinis protas susistemintas savo žinias pritaiko visose mūsų gyvenimo srityse. Susisteminimas yra linijinio proto nuopelnas ir jam pagarba už tai.
Bet pavyzdžiui, pritaikyti žinių apie išminties proto savybes jis negali.
Bet jis gali apmastyti tas išminties proto savybes.
O tai yra labai ir labai svarbu. Dar kartą pagarba už tai linijiniam protui.
Nes apmasčius atsiranda galimybė pritaikyti tai ką apmastei, bet ar tai pritaikysi priklauso nuo kiekvieno potencijos.
Maloniai nustebinta
Dėl pagarbos linijiniam protui
Kažkas neįprasto
Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 26, 14:20)
Todėl teoriškai kiekvienas turi galimybę pagimdyti savyje tas savybes, kurios priklauso išminties protui.
Viskas kuo mes čia užsiimame nėra išmintis, o tik informacija apie išminties pasaulį, kad toks egzistuoja.
Bet į jį įmanoma patekti tik pačiame savyje pagimdžius išminties proto savybes.
Jei jų nėra, nėra ir jokio išminties pasaulio.
Todėl gyvenantis linijinio proto pasaulyje negali sutikti jame to, kuris gyvena išminties pasaulyje.
Lygiai taip pat gyvenantis išminties pasaulyje niekados nesutiks kvailių, blogų, idiotų ir t.t.. Nesutiks nelaimių, negandų, nesėkmių, melo, išdavysčių.
Nėra išminties pasaulyje viso to. Ten visiškai kitas pasaulis, kita matrica. Kitos emocijos, pasaulėjauta, pscihika, kita realybė.
O kokiame pasaulyje gyveni tu, Vanduo?
Turėtum gyventi išminties pasaulyje, nes kitaip negalėtum viso to parašyti. Nurašyti, pacituoti tai galėtum, bet parašyti - ne.
Bet neseniai skaičiau sapnų temoje - kur tu sutikai kvailių...
Ir gan kategoriškas buvai šiuo klausimu
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 26, 14:20)
Gaunasi matricos uždarumo dėsnis. Kiek laiko reikia, kad papultum į tą kitą matricą?
Nors ir dabar, tuojau pat šią akimirką!
Tai nepriklauso, nuo laiptelių, kad reikia padaryti tą, aną, paskui dar tą. Tik nuo stimuliacijos lavinos.
Todėl, kieno linijinis protas priėjo ribą, ( nelaimės, nesėkmės, nepasitenkinimas, kančios ir t.t.) tas turi daug šansų.
Kuris sėkmingai gyvena linijiniame prote, tai kam jam ta kita matrica?
Ir taip gerai.
Todėl ši tema turi prasmę tik tiems, kurie priėjo ribą arba ieško kažko naujo.
Kitiems čia nėra ką veikti ir veltui gaiš laiką.
Nelaimės, nesėkmės, nepasitenkinimas, kančios... nebūna viskas vienu metu. Kad turėti šansą, turi pakakti kažko vieno.
Štai aš kiek daugiau nei prieš mėnesį gan staigiai ir drastiškai nutraukiau vieną nepasitenkinimą - per ilgai besitęsiančią monotoiją. Esi kažkur rašęs, jog mes pavargstame ne nuo darbo, o nuo monotonijos. Taip tai ir pavadinau. Nes mano nuomonė tuo klausimu tokia pat.
Po kažkiek laiko pagalvojau, kodėl taip pasielgiau? Į galvą šovė viena daina, kaip atsakymas. Tai - "Pekekriostok semi dorog"
http://www.youtube.c...CQFlA8MwRY&NR=1
"Esli sto raz s utra vsio ne tak..."
Šio tavo posto tada nebuvau skaičiusi.
O dabar, skaitydama, matau, jog šansu pasinaudojau.
Tai ką - laikinai pakliuvau į išminties pasaulį?
Bet visa kita many toli gražu iki išminties... sisteminu viską... (
)Dar nebuvau skaičiusi šio tavo posto, o jau pradėjau sapnus sisteminti
Kartais malonu pasijuokti iš savęs
QUOTE(merfise @ 2012 06 28, 02:01)
O visgi "apšilimas" buvo reikalingas.
Nors tai padariau nesąmoningai.
Kiekviena aplinka turi savą specifiką. Ją reikia pajausti.
Pajaučiau iš naujo ir šios aplinkos specifiką.
Ar gali skirtinga nuomonė žmoguje iššaukti priešiškumą žmogui?
Juk teoriškai garantuotai - ne.
O praktiškai pamačiau.
Bet kas tai iššaukia? Pykti ant žmonių negalima, priežasčių reikia paieškoti.
Kokios priežastys sukelia žmoguje poreikį "išmesti" ant kito tai, kas yra susikaupę jame pačiame?
Juk esmė ne tame žmoguje, ant kurio išmetama. Esmė yra tame žmoguje, kuris išmeta.
Čia tinka posakis/reiškinys - "Prisikabins kad ir prie stulpo". Koks stulpas tuo metu pasitaikys, ant to ir "išmes". O jei atsiranda didelis tokių stulpų poreikis? Gerai, jei bent teritorijoje ar erdvėje paskaido, o jei nepaskaido? Nepavydėtina tampa nuolat aplinkoje esančių "stulpų" padėtis...
Tai pasijuto virtualiame pasaulyje. Bet, nebūtina matyti žmogaus veido, kad suvoktum, jog šypsenos ant jo veido nėra.
Bet ir realiame... paskutinėmis dienomis, kiek teko matyti žmonių (nepažįstamų), tarkim eilutėje pastovėti - nepamatysi šypsenos ant žmogaus veido...
Šypsosi tik pažįstami.
O eilutėse mačiau ir tarpusavyje pažįstamų žmonių...
Kas gi tai???
Šiandien aš tai dar matau. Po savaitės kitos gal jau nebematysiu...
Teisinga yra liaudies patarlė "Ir šuo kariamas pripranta"...
QUOTE(Elysa @ 2012 07 01, 11:45)
Kokios priežastys sukelia žmoguje poreikį "išmesti" ant kito tai, kas yra susikaupę jame pačiame?
Juk esmė ne tame žmoguje, ant kurio išmetama. Esmė yra tame žmoguje, kuris išmeta.
nejaugi
o kaip gi traukos desnis?
QUOTE(gluosnis @ 2012 07 01, 13:13)
Traukos dėsnis abipusis...
Mano ir tavo atveju...
Kadangi abi tai supratome, tai šypsenos nuo mūsų veidų nedingo
tik as manau, kad mano gyvenimas prasideda nuo manes ir priezastys visko, kas man nutinka, yra manyje. nesvarbu ar as tas stulpas ar tas, kuris ant to stulpo issikrauna.QUOTE(be rėmų @ 2012 06 27, 18:22)
be rėmų, ačiū...
Šiandien netikėtai padariau išvadą- jei nesi susireikšminęs stulpas, taigi visai nesvarbu ar ant tavęs liejasi kas, ar ne, ar šypsosi ar ne Eisi savo keliu ir tiek.
Tik man įdomu- tas pats žmogus, ta pati situacija, tik vieną kartą visiškai nepalies, o kitą kartą atrodys, kad puola ir reikia gintis Arba -iškart nepalies, po kurio laiko imsi galvoti-pala pala, ką jis sau mano atžvilgiu leidžia ir tik tuomet susinervinsi 
Tad kaip šiuo atveju su traukos dėsniu?
Eisi savo keliu ir tiek.Tik man įdomu- tas pats žmogus, ta pati situacija, tik vieną kartą visiškai nepalies, o kitą kartą atrodys, kad puola ir reikia gintis
Arba -iškart nepalies, po kurio laiko imsi galvoti-pala pala, ką jis sau mano atžvilgiu leidžia ir tik tuomet susinervinsi Tad kaip šiuo atveju su traukos dėsniu?
QUOTE(arpos @ 2012 07 01, 21:20)
Šiandien netikėtai padariau išvadą- jei nesi susireikšminęs stulpas, taigi visai nesvarbu ar ant tavęs liejasi kas, ar ne, ar šypsosi ar ne Eisi savo keliu ir tiek.
Tik man įdomu- tas pats žmogus, ta pati situacija, tik vieną kartą visiškai nepalies, o kitą kartą atrodys, kad puola ir reikia gintis Arba -iškart nepalies, po kurio laiko imsi galvoti-pala pala, ką jis sau mano atžvilgiu leidžia ir tik tuomet susinervinsi
Tad kaip šiuo atveju su traukos dėsniu?
Eisi savo keliu ir tiek.Tik man įdomu- tas pats žmogus, ta pati situacija, tik vieną kartą visiškai nepalies, o kitą kartą atrodys, kad puola ir reikia gintis
Arba -iškart nepalies, po kurio laiko imsi galvoti-pala pala, ką jis sau mano atžvilgiu leidžia ir tik tuomet susinervinsi Tad kaip šiuo atveju su traukos dėsniu?
Manau, viena karta buvai pusiausvyroje su savimi ir pasauliu, kita isbalansuotas
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 26, 17:08)
Tarnaujantys linijiniam protui ne tik, kad neturi laisvos valios, bet ir ribos jausmo.
Juos kaip rimbas varo linijinio proto savybės ir jie negali sustoti.
Todėl ginčisis, įrodinės, rėks, kad kažkas nori apriboti jų laisvę, ginsis ir puls, įrodinės savo teisingą supratimą ir save patys kaip vertybę.
Bus patenkinti kai jiems pritaria, išsako komplimentus ir kritikuos neradę pritarimo, neigs ir negalės atsiplėšti.
Jie griovėjai, kurie intuityviai ateina į šviesesnes vietas, kad galėtų parodyti patys save ir sėti griovimo sėklą.
Kadangi jie neturi ribos jausmo tai kiša savo ilgą nosį ir kuprotą produktą visur. Be abejo vardan gėrio.
Tai jie rėks, kad klaidinami žmonės ir gelbės juos kišdami savo teisingus supratimus ir save pačius kaip vertybę.
Jie nejaučia pasišlykštėjimo patys savimi todėl jų negali sustabdyti niekas.
Ignoruojami vienoje vietoje jie būtinai susiras kitą ir ten pratęs save toliau.
Griovimas iki ribos yra būtinas. Tai griovėjų nuopelnas.
Bet kadangi jie neturi ribos jausmo, tai sugriovę užsistovėjusius procesus neužleis vietos kitam, bet patys imsis kūrybos ir savo produkto įgyvendinimo.
Bet griovėjas nieko negali pozityvaus sukūrti.
Juos kaip rimbas varo linijinio proto savybės ir jie negali sustoti.
Todėl ginčisis, įrodinės, rėks, kad kažkas nori apriboti jų laisvę, ginsis ir puls, įrodinės savo teisingą supratimą ir save patys kaip vertybę.
Bus patenkinti kai jiems pritaria, išsako komplimentus ir kritikuos neradę pritarimo, neigs ir negalės atsiplėšti.
Jie griovėjai, kurie intuityviai ateina į šviesesnes vietas, kad galėtų parodyti patys save ir sėti griovimo sėklą.
Kadangi jie neturi ribos jausmo tai kiša savo ilgą nosį ir kuprotą produktą visur. Be abejo vardan gėrio.
Tai jie rėks, kad klaidinami žmonės ir gelbės juos kišdami savo teisingus supratimus ir save pačius kaip vertybę.
Jie nejaučia pasišlykštėjimo patys savimi todėl jų negali sustabdyti niekas.
Ignoruojami vienoje vietoje jie būtinai susiras kitą ir ten pratęs save toliau.
Griovimas iki ribos yra būtinas. Tai griovėjų nuopelnas.
Bet kadangi jie neturi ribos jausmo, tai sugriovę užsistovėjusius procesus neužleis vietos kitam, bet patys imsis kūrybos ir savo produkto įgyvendinimo.
Bet griovėjas nieko negali pozityvaus sukūrti.
Aš skaitau po truputį, neskubėdama. Esu stipriai atsilikusi nuo jūsų.
Oho!!! Po šio posto man net plaukai pasišiaušė
merfisės reakcija - panoro, kad egzistuotų juoko protas. Nieko keisto. Tekstas išties šokiruojantis.
Tačiau...būkim biedni, bet teisingi... pirmame sakinyje tiesos išties yra daug. Kažkaip įprasta, jog laisvą valią mes suvokiame, kaip laisvą valią aplinkoje. Tačiau čia juk laisva valia prieš save... Ir tai, panašu, yra tiesa. Ir su ribos jausmu tas pats.
Visos kitos bjaurastys - gali pasireikšti, gali - ne, tačiau jos yra jau išplaukiančios iš to pirmo sakinio. Net šiurpas suėmė...
Ir vienintelis priešnuodis tam yra - išminties protas.
O vakar skaitant, linijinis protas taip puikiai buvo pateiktas...
QUOTE(kazkada* @ 2012 07 01, 22:00)
Smagu, kad kažkas peržiūrėjot
E. Tolle- kietas bičas 
