Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

Sypsokitės, kieno asmenybę tobulina?

medituojanciojo. uzsiimancio joga (patyrusio). kuris daugiau pazista save tai darydamas ir yra pabudes is pasaulietinio sapno.

Štai jums dar į išminties proto temą

Pajuokausiu:.
...na, kadangi pas mane pačią kieme kombainas stovi, tai gal galiu manyt, kad ir dangaus vartai netoli Esu mačiusi tą klipą, kažkada draugę su gimtadieniu sveikinau nors, jei rimtai, tai niekada nebūčiau pagalvojus, kad čia išminties protas, kad su tuo galima susieti Iš tikrųjų, nieks rimtai nežiūri į kaimiečius, dažniausiai, jei iš kaimo, tai vos ne nurašytas

O kas dėl ano filmo, tai nuostabu vienas dalykas: amerikonai rašo prigulę knygas apie kuriamąją vizualizaciją, milijonus susikrauna, kai rusai jau '61-aisiais tai žinojo: suklijavo žmogus merginos veidą ir štai, neužilgus rezultatas

Dėkui, Vanduo, už nuorodas

dar. Jau žiūrėdama aną filmą galvojau, kad arba žmogus toks yra nuo gimimo, arba ne... Kaip galima išsiugdyti natūralų naivumą? vaikškumą? Arba toks požiūris, arba ne.

Galvoju,kad ne taip sunku būtų grįžti į tą naivumą, vaikiškumą,kiek nereaguoti į aplinkinių reakcijas juokiasi filme iš herojaus ,o jis toliau sau eina savo keliu

Niekados neleiskite protingiems žmonėms užmušti jūsų naivių ir kvailų iliuzijų. Niekados!
Pavyzdžiui, jeigu tikite kažkuo, ar mylite kažką, o štai atsiranda protinguolis, kuris sako, nesąmonė, tave apgaudinėja, nieko iš to neišeis, vėl apgaus, bus tas pats, turėsi daug skausmo ir t.t. Jeigu jus patikėsite juo, tai tapsite tokiu pat protingu ir nelaimingu kaip jis. Linijinis protas visados gali argumentuoti, įrodyti, kad pavyzdžiui Jėzus Kristus aferistas, arba, kad kažkoks žmogus toks ir anoks. Jeigu jus patikėsite, tai prarasite savo kokybišką sąmonės būseną, stimuliaciją. Stenkitės ne tik išsaugoti kas pas jus yra šviesaus, bet ir sumuoti tai. Netgi savo vaikystės epizodus. Pavyzdžiui, galima su malonumu klausytis iš vaikystės, netgi kai buvote spaliukais ar pionieriais dainų. Ir neleisti, kad kažkokie politikai sutryptų, piltų purvą su savo proto loginėmis argumentacijomis. Linijinis protas be abejo visados stengiasi pakišti savo, o jei apgaus, jei tai melas, suklastota ir t.t. Bet ar galima žmogui pakišti svetimą? Tas, kuris praregės “teisybę“ - praras kokybišką savo sąmonės būseną, jis praras stimuliaciją, iliuziją. Ir liks protingas apsikabinęs su savo teisybe. Mes gyvename simboliais, kitas žmogus irgi tėra tik simbolis, o kokia jūsų reakcija į tą simbolį. Jeigu protas pakiš jums, kad pavyzdžiui Marytė Melnikaitė buvo kūrva, o ne išties didvyriškai pasielgė ir jus patikėsite, prarasite kokybišką, šviesią sąmonės būseną. Daugybė simbolių yra linijinio proto apipilti purvu. Loginiais ir labai įtikinamais argumentais. Neleiskite tiems loginiams argumentams užmušti jumyse to kuo tikite, kas yra šviesaus, skaidraus. Niekados!

Vanduo, o gal tinkamiausia pradžiai išvis pabandyti su aplinka nesidalinti, nei kuo tu gyveni, nei apie ką svajoji? Daryti sau ir tiek. Ar gali būti jau toks stebuklas,kad imsi iškart ir nereaguosi į svetimus postringavimus? Turbūt ne, nes jie vistiek rezonuos su tavo viduje esančiomis kad ir mažytėmis abejonėmis,kurias galima prisiklausius ir ,,užsiauginti".
Dėkinga už mintis

Dar perskaičiau postą ir pagalvojau,o gal jau čia tas linijinis reiškiasi-gerai, tave išnaudoja, tyčiojasi, o tu vis išsaugai kokybišką būseną-jį toleruoji. Tai ar ne geriau pasakyti su ta pačia meile-lauk nuo mano galvos ir gal užteks parazituoti? Nes kitaip tai matau tik aukiškumą*-išsaugai šviesias būsenas,bet kartu skatini kitą tik vartoti.

O kur nelinijinis protas teigia ar "pila", tai jau tikėt?:")
Kas tas linijinis? Kuris? Tas, kuris neisskiria "bardo" busenu? Sitas ar tik sitas jau nelinijinis?
P.s. daugelis , nezinodami kas linijinis ir kas ne, su amziumi vis maziau klauso, ka kiti sneka.. Aisku, tam tikra apsvieta is sono, leidzia tai greiciau susivokti ir padaryti.. Skaitinejau idomumo delei Viduna, ziuriu, n idomiu pasvarstymu - nereikia nei Rytu, nei Vakaru:) Teriekia vystyti "tuleriopa" gyvensena

Kas bus su tuo , kuris išties myli, bet jį spaudžia po padu?

Kuo stipresnis pasityčiojimas tuo labiau vystosi įsimylėjėlis ir daugiau patiria malonumo!

Pasityčiojimą matyti gali tik stebėtojas iš šalies, tas kuris spaudžia po padu irgi nematys.

Bet stebėtojas iš šalies, kuris matys pasityčiojimą pats neturi meilės jausmo ir išminties proto taip pat.

Skirtumo tarp to, kuris spaudžia po padu ir to, kuris stebėtojas iš šalies neturėdamas meilės jausmo nėra.

Kyla klausimas, kodėl spaudžiantis po padu nemato savo blogų poelgių jį įsimylėjusio atžvilgiu?

Todėl, kad jis randasi linijinio proto pasaulyje. Linijinis protas loginiais argumentais pateisina absoliučiai visus savo poelgius ir toks žmogus nemato savo "nuoširdžiuose" poelgiuose nieko blogo.

Kodėl mato pasityčiojimą stebintis iš šalies?

Jeigu jis pats irgi turi savyje meilės jausmą arba išminties protą, tai jis irgi nematys jokio pasityčiojimo, bet pats gyvens apakintas meilės jausmo.

Bet tas, kuris pamatė pasityčiojimą parodo pats į save pirštu, kad neturi nei meilės jausmo nei išminties, o yra tik linijinio proto tarnas.

Tie, kurie mato, kad iš įsimylėjėlio tyčiojamasi, vertina tai neigiamai pagal savo instinktyvų suinteresuotumą. Todėl tokie, kišasi, lenda, "stukalina", įsimylėjėliui, "pila kerasą", ragina praregėti, atkalbinėja ir t.t.
Traukia į savo linijinį protą, kad įsimylėjėlis irgi taptų toks pat kaip ir jis be meilės jausmo.

Ar aišku dabar aplink ką tokį tik gali kauptis niekšai ir niekšybės?

Tik aplink tuos, kurie neturi meilės jausmo ir išminties!

Kieno jokios niekšybės ir jokie niekšai negali paliesti bet netgi atvirkščiai visa tai jį vystys ir bus į gyvenimo naudą?

To, kuris apakintas meilės jausmo arba turi išminties protą!

Visi, kurie įžengs į linijinio proto patologiją ne tik, kad patys neturės meilės jausmo, bet dar ir padės jį prarasti kitiems, temps su savo" trigrašiu" į savo patologiją.

logiska..

Bet kadangi visuomene augina vaikus, paauglius Vandens taip vadinamo "linijiskumo" remuose, tai taip ir gaunasi.. Zinoma, vaikai paauge dar "arsiau" itvirtina tokias nuostatas savo bendraamziu rate..

O ka? Del to ir sakoma dvasine kalba "mirusysis atgime", kai pradeda mastyti is vidaus, tiketi Dievu.. Tikejimas Dievu daug ka keicia.. Kai suvoki, kad net mintys, jausmai, kuriais tu nusistebejai esanciais kitame, grizta.. Pvz, daug ka gavau, ka pastebejau ar nusistebejau kitu gyvenime esanciais "netinkamu".. Primityviausia to forma pasireiske, kai davusi draugei knyga suzinojau, kad ji sustojo keliose vietose ir verke skaitydama - o juk pragmatiskas iki nago plaukelio zmogus.. Nusistebejau mintyse, galvojau, ar ne perdem jautri ir isvis juk pati ten nieko tokio neradau "graudingo", "smarkiai" jaudinanacio.. Po dvieju dienu vieno zmogaus biografine knyga skaitydama apsiverkiau ir as.. Nereikejo ilgai laukti..

Vanduo, kas yra kvepavimo malonumas? Kazkaip keistai jauciu, kad kvepuodama tarsi uzdarau save... sulaikau...