Ar gali rezultatas užmušti stimulą ir iliuziją?
Pamėginkite tai atrasti savo asmeninėje patirtyje, pastebėjimuose.
Kai grožimės svetimu medžiu už tvoros, tai jis priklauso mūsų betarpiškam analizatoriui regai.
Todėl daiktai gali būti dviejų rūšių: priklausantys mūsų betarpiškiems analizatoriams, ( rega, klausa, uoslė ir t.t.) ir proto pasauliui.
Daiktai priklausantys betarpiškiems analizatoriams nevirsta kenksminga, slegiančia mase psichikoje.
O štai linijinis protas, kuris viską skirsto į du polius ir atiduoda pirmenybę pliusui, daiktus paverčia kenksminga mase psichikoje.
Pavyzdžiui, pas moterį gali būti pilna rūbų spinta, bet ji neturi ką apsirengti, nes nebemadingi.
Madingo, svarbiausio, aukščiausio, reikšmingo, ypatingo vaikymasis priėjus savo asmeninę ribą virsta slegiančia, kenksminga mase psichikoje.
Taip atsiranda nepasitenkinimas tuo ką turi.
Medis nedžiugins sode jeigu jis ne ypatingas, suknelė spintoje šlamštas jeigu ji nebemadinga ir t.t.
Toks žmogus visąlaik lygina tai ką turi su kitu, iš čia atsiranda kančios ir pavydas kai netrauki iki tų vertybių, kurias turi kitas.
Kančios kai negali įrodyti savo pranašumo prieš kitą, pasirodyti, pasigirti vertingais daiktais.
Iš čia ir vagystės, apgavystės, aferizmai, intrigos.
Kadangi prikauptą masę linijinis protas siekia išsaugoti tai atsiranda baimė, nerimas, įtampa.
Jeigu tokiam žmogui pasakysite: ko tu nerimauji, bijai, įsitempęs, džiaukis pavasariu, dangumi, medžiu kaimyno sode, tuo ką turi, tai jis jūsų nesupras, nes koks gali būti džiaugsmas kai nėra garantijų ir medis ne mano proto nuosavybė.
Netgi menką praradimą toks žmogus gali išgyventi kaip katastrofą.
Praradimai tampa labai skausmingi.
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 07, 23:33)
Kol gyvenimas teka be kliūčių, virš galvos sukasi išminties, dvasingumo aureolė, bet tik menkiausia problema ir ant to paties grėblio.
Idomi tema
, super !Medituojant, darant joga ilgus metus, pamazu keiciasi charakterio savybes. Agresyvuma, impulsyvuma keicia vis didejanti vidine ramybe, stabilumas, nelieka noro irodinet savo tiesas ar buti priklausomai nuo kitu. Atsiranda daugiau nauju pazistamu, kurie turi vidines sviesos, tikrumo, nuosirdumo, tyrumo. Tie, su kuriais siejo slegiantys ir konfliktiski santykiai, pasitraukia, iseina ar tiesiog jie nekliuna manes.
Darbas su savimi gali sugriauti istisus ledynus, kurie metu metais buvo nepajudinami del savo sunkumo. Tai kaip sportas - istreniravus kuna, esi lankstus, stiprus ir sveikas. Medituojant, darant vizualizacijas irgi stipreji, kasdien sekmingiau atlaikai isbandymus ir turi noro nusisypsoti is sirdies kitam.
1. Kai iš dviejų polių pirmenybė yra atiduodama pliusui, teigiamam, tai kokios charakterio savybės vystysis pas besivaikantį reikšmingo, ypatingo, aukščiausio, teisingo, svarbiausio, dvasingo, išmintingo?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
1. Puikybė, kritiškmas, svetimos 'neteisingos' nuomonės nepriėmimas, pavydas ir pan.
2. Atsiras nepasitenkinimas, pyktis, baimė- priklauso nuo žmogaus tipo.
Sumažės džiaugsmo, malonumo, laisvės pojūtis. Neseniai girdėjau įdomią mintį, kad yra tik dvi emocijos- teigiama ir neigiama, ir kad nereikia skirstytis, analizuoti, kokia čia emocija kankina, užtenka suvokti: gera man dabar ar bloga.
3.Įdomus klausimas, net nežinau
Niekur nedings, tiesiog žmogus neatkreips į tai dėmesio, o jei į kažką neatkreipiam dėmesį, tai turbūt tas pats, kad to iš viso nėra 
nes jei žmogus galvos: "kaip čia man pasirodyti geriau", tai automatiškai minties kad "visi esam iš to pačio molio" jo galvoj nebus, o jei ir praplauktų tokia mintelė, tai ta jinai paprasčiausiai neužsifiksuotų.
Draugė pasakojo, sako: Einu gatve, gražu, kaštonai žydi, tiesiog sninga žiedais, susitinku kaimynę ir sakau: kaip visur žydi, kiek žiedų. O jinai: "Mh, rupūžės, nespėju šluot"
Galvoju, kad gali. Bet jei iš viso to stimulo nėra... Nors gal čia priklauso irgi nuo žmogaus psichikos būsenos.
2. Atsiras nepasitenkinimas, pyktis, baimė- priklauso nuo žmogaus tipo.
Sumažės džiaugsmo, malonumo, laisvės pojūtis. Neseniai girdėjau įdomią mintį, kad yra tik dvi emocijos- teigiama ir neigiama, ir kad nereikia skirstytis, analizuoti, kokia čia emocija kankina, užtenka suvokti: gera man dabar ar bloga.
3.Įdomus klausimas, net nežinau
Niekur nedings, tiesiog žmogus neatkreips į tai dėmesio, o jei į kažką neatkreipiam dėmesį, tai turbūt tas pats, kad to iš viso nėra nes jei žmogus galvos: "kaip čia man pasirodyti geriau", tai automatiškai minties kad "visi esam iš to pačio molio" jo galvoj nebus, o jei ir praplauktų tokia mintelė, tai ta jinai paprasčiausiai neužsifiksuotų.QUOTE
Jeigu tokiam žmogui pasakysite: ko tu nerimauji, bijai, įsitempęs, džiaukis pavasariu, dangumi, medžiu kaimyno sode, tuo ką turi, tai jis jūsų nesupras,
Draugė pasakojo, sako: Einu gatve, gražu, kaštonai žydi, tiesiog sninga žiedais, susitinku kaimynę ir sakau: kaip visur žydi, kiek žiedų. O jinai: "Mh, rupūžės, nespėju šluot"
QUOTE
Ar gali rezultatas užmušti stimulą ir iliuziją?
Galvoju, kad gali. Bet jei iš viso to stimulo nėra... Nors gal čia priklauso irgi nuo žmogaus psichikos būsenos.
QUOTE(Vanduo @ 2012 05 11, 09:02)
1. Kai iš dviejų polių pirmenybė yra atiduodama pliusui, teigiamam, tai kokios charakterio savybės vystysis pas besivaikantį reikšmingo, ypatingo, aukščiausio, teisingo, svarbiausio, dvasingo, išmintingo?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
2. Kokios emocijos bus automatiškai pridėtos ir kokios atimtos?
3. Kur dings tai kas buvo atmesta kaip minusas, nereikšminga, žema, neteisinga, nedvasinga, neišmintinga ir t.t.?
1.Egoizmas.
Teigiamo kaupimas veda i beprotybe, neigiamo kaupiamas veda i vezi.
Teigiamo turetu buti ne daugiau 51 proc., neigiamo 49 ir svyruoti 2 proc. ribose. Svento zmogaus toks svyravimas labai nezymus.
2.Kai pirmenybe atiduodama pliusui auga nepasitenkinimas. Nes norisi vis geresnio.
3.Manau, niekur nedings, bus paslepta gyliai viduje, paneigta ir uzmusta.
Man taip atrodo, nors tiesa, negaliu blaiviai mastyti, rupi, kas siuo metu darosi
Iškilo toks klausimuks, tiksliau, dar pilnai nesusiformavo, bet pabandysiu sudėlioti
Man kažkuo visa tai primena vizualizacijas, taip vadinamą sąmoningo gyvenimo kūrimą. Tik ten stimulas nukreiptas į tai, ką norim/galim turėti materialiam plane, tai čia kažkaip orentuojamasi į patį protą, į jo kokybę. Jei ten prisitraukiam daiktus, įvykius, žmones, tai čia- kokybiškas sąmonės būsenas. O kokybiška sąmonės būsena tai tokia būsena, kai jaučiam pakylėjimą, džiaugsmą, na, kažką tokio, taip? Pav, jei trūksta gyvenime džiaugsmo, tai 'kaltas' protas:
vizualizacijos atveju- nes ne tas mintis galvoj sukam,
šiuo atveju- linijinis protas vaikosi ''ne tas" (sąlyginai) vertybes.
Labai gali būti, kad tas pats protas stengiasi pritempti prie kažko jau žinomo, tačiau bent man panašumų yra.
Šiandien išgirdau vieną sakinį, autorių net nežinau kaip įvardinti, tai tiek to: civilizuotam pasauliui labai trūksta džiaugsmo
Dar pridursiu.
Tiesiog tas pats linijinis protas išminties protą sureikšmina kaip vertybę. Cha. Nesąmonė
Taip tik atrodo pačiam protui 
Man kažkuo visa tai primena vizualizacijas, taip vadinamą sąmoningo gyvenimo kūrimą. Tik ten stimulas nukreiptas į tai, ką norim/galim turėti materialiam plane, tai čia kažkaip orentuojamasi į patį protą, į jo kokybę. Jei ten prisitraukiam daiktus, įvykius, žmones, tai čia- kokybiškas sąmonės būsenas. O kokybiška sąmonės būsena tai tokia būsena, kai jaučiam pakylėjimą, džiaugsmą, na, kažką tokio, taip? Pav, jei trūksta gyvenime džiaugsmo, tai 'kaltas' protas:
vizualizacijos atveju- nes ne tas mintis galvoj sukam,
šiuo atveju- linijinis protas vaikosi ''ne tas" (sąlyginai) vertybes.
Labai gali būti, kad tas pats protas stengiasi pritempti prie kažko jau žinomo, tačiau bent man panašumų yra.
Šiandien išgirdau vieną sakinį, autorių net nežinau kaip įvardinti, tai tiek to: civilizuotam pasauliui labai trūksta džiaugsmo
Dar pridursiu.
Tiesiog tas pats linijinis protas išminties protą sureikšmina kaip vertybę. Cha. Nesąmonė
Taip tik atrodo pačiam protui
QUOTE(be rėmų @ 2012 05 11, 15:59)
Iškilo toks klausimuks, tiksliau, dar pilnai nesusiformavo, bet pabandysiu sudėlioti
Man kažkuo visa tai primena vizualizacijas, taip vadinamą sąmoningo gyvenimo kūrimą. Tik ten stimulas nukreiptas į tai, ką norim/galim turėti materialiam plane, tai čia kažkaip orentuojamasi į patį protą, į jo kokybę. Jei ten prisitraukiam daiktus, įvykius, žmones, tai čia- kokybiškas sąmonės būsenas. O kokybiška sąmonės būsena tai tokia būsena, kai jaučiam pakylėjimą, džiaugsmą, na, kažką tokio, taip? Pav, jei trūksta gyvenime džiaugsmo, tai 'kaltas' protas:
vizualizacijos atveju- nes ne tas mintis galvoj sukam,
šiuo atveju- linijinis protas vaikosi ''ne tas" (sąlyginai) vertybes.
Labai gali būti, kad tas pats protas stengiasi pritempti prie kažko jau žinomo, tačiau bent man panašumų yra.
Šiandien išgirdau vieną sakinį, autorių net nežinau kaip įvardinti, tai tiek to: civilizuotam pasauliui labai trūksta džiaugsmo
Man kažkuo visa tai primena vizualizacijas, taip vadinamą sąmoningo gyvenimo kūrimą. Tik ten stimulas nukreiptas į tai, ką norim/galim turėti materialiam plane, tai čia kažkaip orentuojamasi į patį protą, į jo kokybę. Jei ten prisitraukiam daiktus, įvykius, žmones, tai čia- kokybiškas sąmonės būsenas. O kokybiška sąmonės būsena tai tokia būsena, kai jaučiam pakylėjimą, džiaugsmą, na, kažką tokio, taip? Pav, jei trūksta gyvenime džiaugsmo, tai 'kaltas' protas:
vizualizacijos atveju- nes ne tas mintis galvoj sukam,
šiuo atveju- linijinis protas vaikosi ''ne tas" (sąlyginai) vertybes.
Labai gali būti, kad tas pats protas stengiasi pritempti prie kažko jau žinomo, tačiau bent man panašumų yra.
Šiandien išgirdau vieną sakinį, autorių net nežinau kaip įvardinti, tai tiek to: civilizuotam pasauliui labai trūksta džiaugsmo
Man atrodo, kad ne. Man kokybiska samones busena - tai laimes, pilnatves ir sielos ramybes busena. Dziaugsmas nera laime. Ir nuo dziaugsmo iki liudesio vienas zingsnis, nes tai du galai to paties. Normalus materialus ar dvasiniai norai nesukelia dideli emociju proverzi, dideli susijaudinima, pakylejima. Nenormalus sukelia
Kaip meile buna emociju lygyje ir jausmu. Pirma ateina ir praeina, po tokios nuosmukis toks pat didelis kaip pakilimas, antra pazadina neapsakomai silta laimes ir pilnatves jausma 
QUOTE(gluosnis @ 2012 05 11, 17:27)
Pirma ateina ir praeina, po tokios nuosmukis toks pat didelis kaip pakilimas, antra pazadina neapsakomai silta laimes ir pilnatves jausma
...tai čia keičiasi proto būsenos
QUOTE(LinguLingu @ 2012 05 11, 16:19)
geras pavizdys apie kastonus....prajuokinai
dar vieną prisiminiau. Pavasarį, prieš "Darom" nuvažiavom sutvarkyti vienos pakrantės. Ten gyvena vieniša gulbė, daug metų jinai plaukioja ten, atplaukia pamačius žmones,bet labai arti neprisileisdavo. Taigi, traukiu bambalius iš vandens, o gulbė netoli paskui plaukioja
Ir visada pamirštu pasiimti kokio lesalo aš jai, visai nepagalvojau ir šį sykį. Bet paskui vaiką pasiunčiam namo kai ką atvežti ir sakau, kad atvežtų seno batono. Atveža atpjovęs gerą gabalą ką tik iškeptos duonos, kuri tokia skani, kad pačiai gaila valgyti na, bet nieko, dar viskas smagiau, prisivadinu tą gulbę, lesinu, šnypščia, bet lesa vos ne iš rankos, paskui ilgai gėrė, galop pradėjo praustis. O man džiaugsmo, jau tokia atrakcija, pati stebėjaus, kad dar sugebu taip vaikiškai džiaugtis Ir grįžtu namo, sėdu prie kompo ir pasakoju draugei įspūdžius. O jinai atrašo: "baik, nepratink tų jų, mano vaikai buvo prisipratinę lesinti, tai tokias krūvas pakrantėj priš.... " Pasišnekėjom 
toks jau tas pasaulis.
IR man smalsu apie proto busenas, nes kas benutinka paskutiniuoju metu, ramybe uzlieja situacija ir paciai smalsu ima darytis kad tai neiprasta, kad taip "nebuna" ir t.t.t dabar net juokas sueme;)
O ir dvi puses (gal cia kokia negalia sakau) vienoji vis kazkuo gyvena, antroji is salies stebi , o as pati viduriukyje ir tik kvepuoju, tik kvepuoju...ir kas is to issirutulios, tai tik dievas zino
aha, tai jei kuris praplesit apie tas proto busenas, busiu dekinga
QUOTE(merfise @ 2012 05 10, 17:34)
Tik ką grįžau.
Dvi dienos vien linijinio proto ir skaudantis užpakalis
Nebeturiu jėgų susikaupti kažkam rimtam.
Štai įrodymas, jog protas yra pavargstantis.
Rašiau anoje Vanduo temoje, jog protas yra pavargstantis, o atmintis gi - ne.
Man buvo paprieštarauta.
Kad teiginį patvirtinti arba paneigti, reikia pačiam tai išbandyti. Kitaip neigimas yra..."teorija, brolau, sausa šaka....".
