Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

O ką reiškia reinkarnacija?

1. Kaip linijinio proto žmogus gali suprasti šį terminą?
2. Kaip supras reinkarnaciją išminties protas, kuriame nėra priežasčių – pasėkmių dėsnio, hierarchijos?
3. Kaip supras reinkarnaciją, esantis atskaitos taške viskas yra mano sąmonė?
4. Jeigu skaitantis literatūrą susijusia su rytų išmintimi susidurs su terminu reinkarnacija, nuo ko priklauso kaip jis jį išvers, iššifruos, paaiškins šio termino reikšmę?

Štai dar jums klausimas apmastymams: koks skirtumas tarp neršimo vertybių turguje ( meilė, tikėjimas, Dievas, rytų išmintis, krikščionybė, budizmas, energijos , dvasingumas, karma, reinkarnacija ir t.t.) ir tarp padevalkių skuduryne?

1. gal taip, kaip įprasta skaityti, kad pradžioj gimimas, gyvenimas, mirtis, vėl atgimimas, na, dharmos ratas. Esu kartais pagalvojusi, kad net būdravimas ir miegas, vėl būdravimas taip pat primena tą ratą, užmiegi kažkokioj situacijoj būdama, nesąmoningas laikas, vėl atsibudus į tą patį, ką vakar palikau ir taip be galo, nieks praktiškai nesikeičia.
2. Tokio nieks neužkabina, jie vadovaujasi požiūriu viskas ateina ir praeina, nei džiaugsmai, nei vargai nejaudina. Dirba, kas jiems atrodo reikalinga, ir tiek.
3. Viskas yra mano sąmonė, o tai, kas matosi aplink tai irgi mano pačios sukurti pavidalai. Įvykiai, kuriuos sukūrė mano pačios sąmonė, negali nei džiuginti, nei skaudinti aišku, reikia pastebėti tą ryšį tarp minčių ir to, kas atsikartoja gyvenime. Argi gali nuoširdžiai džiuginti lauktas, sugalvotas, sufantazuotas kito žmogaus pagyrimas? Aš kartais pažaidžiu, susiplanuoju dialogą su kuo nors, ir kai randu jo pradžią, smagu pasidaro, va, galvoju, pagyrė . Bet paskui atsimenu, kad pati susikūriau jį,tada pasidaro juokinga o paskui ....liūdna kažkiek... ir ar gali nuoširdžiai skaudinti iš kito išgirstas grubesnis žodis, jei supranti, kad tai tik mano pačios atspindys?
O reinkarnacija... galvoju, kad toks žmogus savo protą jaučia kaip ekraną, kuriame keičiasi vaizdiniai, kuriame jie dažniausiai kartojasi. Pirma rašydama apie bardo neišdrįsau parašyti, kad man atrodo, jog mūsų kasdienybė yra tas pats bardo sąmonė užgušinta, o mintis jodo kaip panorėjusi. Žmogus priima tai už tikrą pinigą, kabinasi už jos, nuo vienos minties šoka prie kitos ir taip be galo. Reikarnacijos kaip ir nėra, viskas vyksta vienu metu, visi "gyvenimai" - man ta mintis atrodo išlaisvinanti, bet tai irgi tik mintis. Nes laiko ir erdvės ten kažkur irgi nėra, laikas- minčiai, kūnui - erdvė sąmonė beribė, pačioj sąmonėj ir vyksta kažkas, ką mes įvardinam kaip reikarnaciją lr gal ne tik nelaimės, sunkumai gali padėti atsipeikėti, bet malonumai, sėkmė- taip pat? Malonumas, jei jis trunka ilgai pradeda erzinti.

4.gal nuo to, kokie simboliai, nuostatos yra susiformavę jo prote?Kitas iš viso nepriims,atmes, kitas džiaugsmingai sveikins tą idėją. Arba nuo to, kokioj fazėj yra šiuo metu, kokia nuotaika. Juk vieną ir tą patį dažnai po kurio laiko tarpo priimam visai kitaip.

Šiaip norėčiau, kad parašytum apie laisvę, jei pačiam įdomu ta tema
kažkada seniai parašei: "Laisvas nežino, kas yra laisvė, kas yra laisvė reikia klausti vergo"

Aš tik bendra randu- ieškojimas Kažko originalaus, ko neturėjai,neišbandei.

Čia greičiausiai dvasinio ir materialinio skurdo atitikmenys pagal Vandenį, jei ką
Bet vėlgi tai tik Jo nuomonė, nesvarbu iš kokio tyrumo šaltinio ji paimta
P.s. o šiaip padavalkės, be abejo, Lietuvai reikalingos.. Taigi, o kas reikalinga, negali būti atmesta, kaip antrarūšiai, juolab eliminuoti...

Bendra aš kaip tik matau praktišką pusę- kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą Bet klausimas geras, pralinksmino

merfise, tu susimaišei tarp skudurynų, priešingai nei padivalkėse čia gi nieko nieko neįmanoma nusipirkti, padovanoti, nukniaukti. Bet už tat linijinis protas gali pas sau priskirti tokias vertybes kaip Dievas, meilė, tikėjimas ir t.t. Priskirus sau šias vertybes, galima save pačią išstatyti kaip vertybę. Juk kam linijiniam protui vertybės, jei nėra prieš ką pasirodyti, sublizgėti, uodegą prasukti!? Štai ir prasideda dalijimasis apie tai kas madinga. Išgirsta skudurinė oncė žodį krikščionybė ar Budizmas , reinkarnacija ar karma ir t.t. Aš žinau, žinau. Žinoti apie tai kas šiuo metu vertinga, madinga, teisinga – neteisinga ir t.t. būdinga tik dvasios turtuoliams. Bet dangaus karalystė priklauso tik dvasios ubagams. Dvasiškai turtingas į ją neįžengs, nėra jokių šansų. Kaip ten Kristus sako: greičiau kupranugaris pralis pro adatos skilutę, nei turtuolis pateks į dangaus karalystę. Tad kiekvienam teks apsispręsti, ar dvasiškai turtingas, ar dvasios ubagas. Dviems ponams tarnauti neįšeis.

Nejaugi kai Jis kalbėjo apie turtuolius -kupranugarį -adatos skylutę, Jis turėjo galvoje- dvasios "turcius"? Siokia tokia naujiena, bent as toje vietoje netaikau interpretaciju..
Nepastebėjau, kad dvasiniam gyvenimui pradėję teikti didesnės reikšmės žmonės išstatytų save kaip vertybę, atvirkščiai daugelis sau atrodo nuodėmingesni nei iki tol, kol nepripažino dvasinio pasaulio egzistavimo..Galbūt savęs kaip vertybės "išstatymas" būdingas tik tai nedideliai daliai, kuri iš to gauna pajamas, nesijaučia "tvirtai" ir tik iš to gyvena..
O likusi dalis žino, jaučia, ko jai reikia išmokti - meilės, kantrybės, savęs pažinimo, Dievo pajautimo, dėsnių suvokimo - todėl tos frazės dažnos, nes tai šiai daliai svarbu..
O madinga-nemadinga... Kita vertus, gal kas susidomės kaip "mados" dalyku, bet suvokęs dėsnius, įsigilins rimčiau ... ir baigs n i r v a n a Beje, didelių šuolių būna, bet retai iš bjauriojo ančiuko tampama gulbe.. Dėl to gimstam atitinkamoje vietoje ir tobulėjame laipsniškai.. Juk koks lama gimęs ir augęs atitinkamoje aplinkoje, praktiškai labai toli nuo masės, kuri iš esmės "nekalta", kad tėra masė..

p.s. aš galvojau, kad skudurynai ir padivalkės tas pats.. Reiks susižinoti daugiau ta tema..

Beje dėl jau minėtų Jėzaus žodžių "Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatą, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę" (Mk 10,25), man labiausiai tinka ir patinka šis išaiškinimas:) :

"Dauguma komentatorių šiuos nuostabius žodžius aiškina taip, esą Jėzus tokiu įspūdingu palyginimu norėjęs pabrėžti, kad turtuoliui, kuris vaizduojamas, kaip kietas, savanaudis žmogus, į Dievo Karalystę patekti neįmanoma. Komentatoriai nelabai rimtai pažiūrėjo į kupranugario įvaizdį - toks jis jiems pasirodė perdėtas. Ne, jis neperdėtas, ir tuoj suprasite, kodėl aš taip sakau.
Matėme, kad astralinis žmogaus kūnas yra visų jausmų, troškimų, emocijų ir aistrų būstinė. Geismai, aistringi troškimai, poreikis turėti, pasitenkinti - tai astralinio kūno pasireiškimai, ir jei šis kūnas netramdomas, neauklėjamas, jis vis labiau pučiasi ir galų gale tampa tarsi koks pasibaisėtinas auglys. Taip nutinka turtuoliui - jis, trokšdamas sukaupti pinigų, žemių, namų ir kitų dalykų, galiausiai susikuria didžiulį astralinį kūną, kuris jam trukdo įžengti pro Dievo Karalysės vartus..."
"Dabar patyrinėkime kupranugario prigimtį. Jis sugeba tobulai prisitaikyti prie dykumos, kur beveik niekas neauga. To trupučio, ką randa, jam pakanka, jis sugeba dienų dienas eiti neėdęs ir negėręs. Taigi jis turi mažyti astralinį kūną, štai kodėl tai yra simbolis įšventintojo, kuris pasitenkina labai mažais dalykais ir sugeba iškęsti blogiausias gyvenimo sąlygas. Kai Jėzus sakė, kad kupranugaris galėtų išlįsti pro adatos ausį, jis turėjo omenyje ne fizinį, o astralinį kūną " (O.M.Aivanhov)

Papildyta:

Ir dar Vanduo labai mėgsta priminti daugeliui praėjusią vaikystės būseną (kaip ji ten budizme vadinasi, nepamenu), bet juk ją daugelis gali susigrąžinti, deja, nelabai norisi, nes sunku išsižadėti savęs, pasiaukoti..
Pratęsiant astralinio kūno temą, nutolstant nuo kupranugario-adatos-turtuolio motyvo, pasiremiant tuo pačiu, tarkim O.M.Aivanhov, tai:
"Astralinis žmogaus kūnas, jausmų ir aistrų būstinė, itin aktyviai ima reikštis sulig lytinės brandos pradžia. prieš šį periodą ypač veiklus būna eterinis kūnas. Žinoma, astralinis kūnas veiklus, kaip ir mentalinis kūnas: vaikas patiria emocijas, supranta, ką jam aiškina, bet astralinis kūnas visiškai susiformuoja tik apie keturioliktuosius metus, o mentalinis - apie dvidešimt pirmuosius gyvenimo metus. O eterinis kūnas padeda fiziniam kūnui vystytis bei augti ir aktyviausias būna tarp gimimo ir septintųjų gyvenimo metų.
Eterinis vaiko kūnas funkcionuoja kaip ir augalų. Augalas neturi astralinio kūno, jis nėra išties jautrus kaip gyvūnai ir žmonės ir kai jį pjaunate, jis nesikankina. Tačiau augalai turi labai galingą eterinį kūną - štai kodėl jie nesiliauja augę ir vystęsi.."
"Vaikai panašūs į augalus: jų vidinę aplinką nuolat permaino ir valo eterinis kūnas, kurio veiklos dar nėra apsunkinusios astralinio kūno apraiškos"

P.s.man atrodo, jokio skirtumo, per kokią "techniką", "išmintį" - Rytų ar Vakarų - susivoksi , svarbiausia po to sekantys pokyčiai..

merfise, tu gal gali duoti konkrečių pavyzdžių kaip tu naudojiesi dabar tais visais kūnais kur aprašei? Kiek ten jų pas tave, mentalinis, astralinis, eterinis, fizinis?
Toliau, kaip tu konkrėčiai susigražini vaikystės pasaulį?
Aš ne filosofas, o 100% pragmatikas, todėl klausimas buvo tau konkrėtus kaip tu naudojiesi dabar?

ne, dar plius budinis, kauzalinis,atminis - bet dar "nesusisiekiau"
O ką, pas patį daugiau?

P.s.Tiesa, madų klausimu randu ir tokių pasisakymų (nes Vandeniui kažkaip labai aktualu, kad būt "ne į madą" ) :
"Jokia knyga neišmokys mūsų esmingesnių tiesų, negu tos, kurios sudėtos į Evangelijas. Galite nesutikti:"Mes jas perskaitėme ir nieko neradome. Štai kodėl dabar ieškome atsakymų kitose religijose: kinų, indų, japonų, musulmonų.." Ką gi, gerai, bet jūs taip elgiatės todėl. kad nesupratote nė dalelės neišmatuojamos išminties, esančios Evangelijose, kurios parašytos jums, jūs einate ieškoti šviesos mokymuose, kurie jums neskirti. Taip, žinau, esate sotūs gerai žinomų tekstų, tad trokštate šiek tiek pakeisti maistą. Bet pavojinga jo ieškoti mokymuose, kurių jūs nesuprantate, kurie sukurti ne jūsų struktūrai, ne jūsų mąstysenai. Jums tinkamas Kristaus mokymas. Nesate nei jo rimtai perskaitę, nei apmąstę. ieškote kitų dalykų, tai tiesa, o kodėl? Labai dažnai žmonės seka Rytų mokymais tam, kad galėtų pasipuikuoti prieš kitus ar apdumti kam nors akis, kiti tiesiog nori pasijusti svarbesni. Bet tai niekam nenaudinga, tai tik įrodo, kad jums patinka ekstravagancija, o ne paprasta tiesa.." O.M.Aivanhov
Papildyta:

P.s. LEVITUOJU - tinka?

merfise, žinoti kas kiekvienam tinka, gali tik verslininkas norintis parduoti savo prekę.

Taip pat pagal atsakymą į konkrėčius mano klausimus aš tave puikiai supratau, kad žinių tu prikaupei. Gali rašyti filosofinius traktatus.