KIPRAS - grožio ir meilės deivės Afroditės sala

Akmenuoti, tiksliau žvyras..... Siūlyčiau jūros batus. Šiaip labai karštas žvyras. Buvome gegužės pradžioje tai pasigailėjau , kad neturėjau jūros batų.

Sveiki,
Gal vietinės mergaitės gali pasakyti, kaip orai šiuo metu, nes per prognozes žiūriu rodo tik 23-24 laipsniu ir kažin kaip vandenukas. Nes skridis tai jau ryt.

Laba:)


Na uodu atvirai pasakius mes nematem ir nejutom. Gal dar ne sezonas.


Kazkas klauset del plezu Paphos apylinkese, tai kaip ir Temide rase yra ju visokiu.
Tarkim Coral Bay is artimesniu butu, tai ten sviesaus smelio papludimiai, ten net kelios ilankos yra. Jei su 615 autobusu vyksit, tai galit islipti priespaskutinej arba paskutinej stotelese.

Smelis dienos viduryje tikrai buvo kaaarstas, mus gelbejo kroksai , aisku kur vandenukas uzlieja ar dregnokas smeliukas tsada viskas normaliai.

Prie Afrodites uolos (deives gimimo vieta ) beveik visur akmenuotas plezas, jei norisi smeliuko reik gerokai toliau paeiti tarkim i desine puse Paphos kryptimi).

Siandien siek tiek laisvesne, tad veliau i vakara daugiau apie lankytinas vietas parasysiu.

O kremo nuo saules tai butinai reik.

Jei Kipre rodo plius 23-24 laipsnius, tikrai bus siltas, geras oras. Pirmas dienas ir mums toki rode, nuvykus buvo per akis. Veliau dar atsilo. Lupuosi antra savaite. Ten saule labai greit aukstai pakyla tad sviesia oda kaip mat prigriebia.

Panašiai ir yra, bet jau vėjas Na tikrai paskutinius dvejus metus orai čia nesuprantami - tai vėjai, tai lietūs, žiema iš viso tragiška buvo. Dėl vandenuko temperatūros nepadėsiu, aš be birželio vidurio jo netestuoju

tai kaip suprantu reikia nepamiršti ir šiltesnių rūbų įsimesti

Na va kaip matau vel vejai Kipra uzpuole. Pries mums atvykstant apie pusantros savaites labai vejuota buvo, ir viesbutyje sake, o gal pora dieneliu iki atvykimo nurimo vejas, aciu dievui ir mums bunant jis buvo tikrai normalus, vakare tai visai nurimdavo.

Na gal ir jums nebus visos dienos vejuotos.. O lengvos striukytes ar kokio megztuko tai manau bet kokiu atveju reik, ypac jei vejuota. Dar juk kiekvienas ir ta pacia siluma jauciam skirtingai, vienam bus salta, kitam normalu. Ir kalnuose gali prireikti.

Mums bunant (grizom geguzes 02 d.) vanduo juroje buvo apie 18-19 laipsniu, koju tikrai negele, visi tiek suauge, tiek vaikai maudemes. Gal nepasikeite labai vandens temperatura.


Paziurejau, tai tarkim Limasolyje veja rodo 17 mph, o Paphose tik 7 mph, taigi tame kraste siuo metu maziau vejuota.

Pasiimkit, vis tiek norėsite gal į kalnus nuvažiuoti, o ir šiaip vakarais man ilgų rankovių reikia. Žinoma, paltų ar veilokų tai neprireiks, bet drabužėliai ilgomis rankovėmis nepamaišys.

Taigi trumpai parasysiu kur keliavom, kaip keliavom gal bus kam nors naudinga. Velgi cia tik mano patarimai , gal kitiems bus kiti prioritetai, taigi savaime aisku viska planuokites individualiai.
Masinyte turejom 3 dienas, 4-a diena dar irgi butume tureje kelias viieteles kur nuvaziuoti, dar gal ir noro butu buve . Taigi mano nuomone 3-4 dieneliu pasivazinejimui, zymesniu vietu lankymui tikrai uztenka. Manau nereik stengtis visko apzioti, kiekvieno kampelio aplankyti, ypac kai matomi vaizdai kartojasi. Mes susideliojom dienotvarke taip, kad dar ir prie vandenuko kiekviena diena pabutume, pasimaudytume, ypac kai su mazais vaikais vaziavom. Temdavo balandzio pabaigoje jau nuo 19.30 val. (ne kaip dabar LT dar po 21 val. sviesu ) tad sviesaus laiko budavo maziau.
Pirma diena. Ryte po pusryciu pasukome link grazaus Akamas pusiasalio, jo apylinkiu (nuo Paphos miesto ziurint i kaire). Kryptis buvo link Agios Georgios ir Lara papludimio. Taigi greit privaziavome nedideli kaimuka su grazia, nedidele Sv. Georgijaus baznytele ant kalvos, viskas salia juros. Panorama nuo ten tikrai grazi, tolumoje dar matosi maziuke Geronisos salele, apacioje nediduke ilankele-laiveliu prieplauka, galima nusileisti i apacia, taip pat ir automobiliu privaziuoti. Pabuve apie 20 minuciu, pajudejome link Lara beach (papludimio). Lara beach garseja laukiniu smelio papludimiu, kuriame peri didieji juros vezliai (Carreta). Aisku tuo metu vezliukiu ir lizdu nebuvo matyti. Vaziuojant link Lara beach dar privaziavome labai grazia ilanka su stacia uola, ant kurios staciu slaitu laipiojo kelios desimtys ozku - kaip jos nenukrenta nesivaizduoju. Vaikams buvo geras reginys. Norint pasiekti ta tikraji Lara papludimi reik vaziuoti paprastu zvyro keliuku pro tokiu pat Lara pavadinimu pavadinta ale restorana-kavinuke . Mes ten vaziavom su dzipukais tad buvo vaziuoti saugiau. Nemazai duobiu, veliau smelis prasideda, tad reik buti atidiems kad neiklimptumet. Tikrai buvo jeep safari . To plezo desineje puseje matyti sviesios uolos, smagi ilanka. Dar neprivaziavus Lara plezo ir to restoranelio bus irgi didelis ir ilgas smeletas plezas kuri galima sumaisyti su Lara plezu. Velgi tai ta pati teritorija ir jei masina su zemesne pakaba geriau toliau nevaziuoti arba tai daryti kaip minejau labai atsargiai, proto ribose. Privaziuoti galima beveik prie pat vandens. Taigi isikureme ir Lara papludimyje besidegindami, ir besimaudydami praleidom mazdaug pora valandeliu. Pasilepine saule ir vandeniu vel grizom tuo paciu keliu iki Agios Georgios (beje ten netoliese yra Zoologijos sodas, mes nevaziavome bet buvusieji sake kad jis dabar atsinaujines ir visai smagus, tad vaikucius galima butu i ji nuvezti). Nuo Agios Georgios pasirinkom krypti link Lakki (Latchi), Polis miesto.
Vaziuodami grozejomes nuostabiais zaliais sleniais, vynuogynais, kalnais, tikrai buvo grazu akiai, dar sustojome vienoje panoramineje vietoje (salia kelio), kur atsivere Paphos apylinkiu panorama). Pasirinkom Latti (Latchi) krypti greit privaziavome pati Latti (Latch) miestuka, anksciau buvusi zveju kaimeli. Jaukus kaimukas su daug vilu, apartamentu, viesbuciu, restoraneliu, smelio papludimys, jauki, nediduke prieplauka-uostukas su laiveliais, jachtomis. Toliau ta pacia kryptimi judejome link Afrodites voniu (Baths of Afrodite). Pagal legenda tose vaniose, mazame vandens telkinuke, i kuri suteka mazyciu versmiu-kriokliuku vanduo, kadaise maudesi pati Afrodite, prisidengusi figos medziu lapu, ten ir sutiko savo meile Adoni. . Sioje vietoje taip pat yra mazas botanikos sodas, grazus pazintiniai takai. Apylinkiu vaizdai tikrai nuostabus.
Is Afrodites voniu pasukom keliu is kur atvaziavom ir pasirinkom krypti link Polis miestuko, mat tuo paciu ketinom trumpai apziureti ji o i savo viesbuti grizti kitu keliu, na kad vaizdai nesikartotu. Pats Polis miestukas irgi smagus, turi grazu papludimi, nemazai viesbuciu, isikures vaizdingoje ilankoje.
Is Polis isvaziuodami pasirinkom B7 kelia, vedanti Skoulli, Stroumpi (taip pat tai gali buti ir Paphos kryptis) kryptimis. Pravaziavom keleta jaukiu kaimeliu, kuriuose zinoma galima ir sustoti. Beveik kiekvienas turi maza grazia baznytele, koplytele. Taigi pravaziave Stroumpi kaimeli toliau judejome link Tsada (bet i ja uzvaziuoti nereikia). Ties Tsada apylinkemis reik pradeti dairytis nuorodos - Agios Neofytos (tai Sv. Neofytos vienuolynas). Gali buti kryptis Koili arba dar kiek pavaziavus Tremithousa. Taigi posukis bet kokiu atveju bus i desine. Visada reik atidziai sekti nuorodas, nes kartais jos ima ir pradingsta. Pagaliau atvykome i Agios Neofytos vienuolyna (ileidzia berods iki 18 val.). Tikrai ispudingas kompleksas, grazioje vietoje, pats vienuolynas pradetas statyti uoloje atsiskyrelio-rasytojo Neofytos. Tikrai vertas demesio, bizantisko stiliaus vienuolynas. Atvykome apie 17 val., apziurejom ir patraukem atgal i namus, link Paphos. Viesbutyje lauke vakariene.
Kaip ir minejau pakeliui gali patraukti aki koks nors ojektas ar grazi vieta, turint laiko ir noro visada juk galima sustoti. As asmeniskai labai megstu tokias vietas kai gamta, jos grozis persipina su kokiu nors architekturiniu paminklu, objektu

Antroji diena. Si diena buvo itemptesne, nes reikejo iveikti didesni atstuma km atzvilgiu, lauke daugiau lankytinu vietu. Taip pat ir nemazai vaiksciojimo. Taigi isvykome kiek anksciau. Kryptis nuo Paphos link Limasolio. Is Paphos link Limasolio is pradziu vaziavom magistraliniu keliu A6 ir sutaupem nemazai laiko, veliau pasukom paprastu bet geru keliu B6 link lankytinu vietu, siuo keliu vaziuojant paprasciausiai grazesni vaizdai matesi. Tikslas buvo aplankyti sias vietas: Palaipafos (Aphrodite's Temple - Afrodites sventyklos liekanos, cia galima tikrai nevaziuoti), Petra tou Romiou (Afrodites uola - deives gimino vieta, grazi vieta, tikrai verta nuvykti, pasimaudyti, ypac moterims, grazesnemis pataps ); toliau Sanctuary of Apollon Ylatis - Apolono sventyklos liekanos, griuvesiai (galima vykti, galima ir ne, nes salia ir taip lankytumet Kuriuma, nebent norisi visus griuvesius aplankyti. Na kai karsta tai saulute isvarginti gali. Taip pat netoliese pravaziuojamas salia kelio esantis stadijona, na ten manau irgi galima nestoti); salia esantis Kuriumas (vienas is Kipro senoviniu miestu, dabar griuvesiai. Kazkada buvo pagrindine Kipro kunigaikstyste. Rasti galima ir amfiteatra, romenu vilu ir pirciu komplekso liekanas, bazilikos liekanas, gladiatoriu namu griuvesius. Vertas demesio kompleksas, atsiveria labai grazi panorama, tolumoje uolos, jura. Nepatingekit nuo amfiteatro toleliau paeiti i desine (jei ziurima i juros puse).
Is Kuriumo nuvykom dar i netoliese esancia Kollosi pili-boksta (tai karo architekturos paminklas, kazkada Sv. Jono ordino riteriai cia karaliavo, uzvalde apylinkese esancias vynuogiu ir cukranendriu plantacijas, ikure savo staba vadinama "Commandery", na o nuo sio pavadinimo atsirado pasaulyje zinomo vyno "Commandaria" pavadinimas.
Is Kolossi pilies toliau pajudejom link netoliese esancio Cape Gata (Kaciu iskysulio). Ir nedidelio Agios Nikolaos ton Gaton vienuolyno. Kazkada labai seniai (apie IV a.) Kipro saloje prisiveise labai daug gyvaciu, na ir norint jas isnaikinti buvo nuspresta atvezti daaaaaug kaciu . Katemis buvo pavesta rupintis vienuoliems. Taip ir atsirado tas vienuolynas ir iskysulio pavadinimas. Iki siol kates Kipre labai mylimos. Netoli (prie Akrotiri kaimuko) yra druskos ezeras, kuriame tam tikru metu laiku (pavasari ir rudeni) galima pamatyti flamingus. Na i si iskysuli galima ir vykti, ir nevykti, kazko labai ispudingo nepamatem.
Is cia grizom iki Kollosi pilies ir pasirinkom krypti Limassol, veliau LARNAKA.
Vykstant link Larnakos vel vaziavome magistrale A1. Mazdaug likus 25-35 km iki Larnakos sukome i kelia (i kaire)) link Lefkosia (NIKOSIJA - sostines). Ten ir toliau ejo tas pats A1 kelias. Kiek paviaziave (gal 10-15 km) pradejom dairytis nuorodos i Stavrovoini vienuolyna (posukis i desine). Nuvykti i si vienuolyna labai norejom (ileidzia berods irgi iki 18 val.) Radau informacija kad tai seniausias pasaulyje vienuolynas, ikurtas dar IV a. Sv. Helenos (imperatoriaus motinos). Cia saugomos sv. kryziaus relikvijos, gyvenantys vienuoliai (ju berods apie 20) puikus ikonu tapytojai. Pats pavadinimas Stavrovoini reiskia kryziaus kalna. Na o vaizdai nuo cia nepakartojami. Vienuolynas isikures ant pacios kalno virsunes, mazdaug 750 m aukstyje. I vienuolyna gali patekti tik vyrai!!! Tad mes moteriskes laukeme saviskiu pargriztanciu. Kaip tik kviete i pamaldas 18 val. tai dar galvojom kad gali vyrukus ir pasilikti.
Na o is vienuolyno jau vaziuotu keliu pasukome namo. Pradzioje link Limasolio krypties, veliau link Paphos. Iki pat Paphos visa kelia vaziavom tik magistraliniu keliu (uztrukom apie 1.5 val.).
Tesinys veliau (vakare)

Trecioji keliavimo diena. Tikslas: Troodos (Trudes) kalnai, auksciausia virsune 1952 m - Olimpo kalnas, Kykkos vienuolynas, Panagia Chrysorrogiatissa vienuolynas (tikrai visur buvo verta nuvaziuoti).
Nuo Paphos kryptis link Limasolio (Lemesos). Vel magistrainis kelias A6. Mazdaug nuvaziavus apie 15 km prasideda nuorodos i Troodos kalnus, posukis (i kaire) pagal nuorodas tai ir sukam ten. Turetu atsirasti nuorodos i Nikokleia, Agios Georgios ar Kidasi, Agios Nikolaos miestelius (kelias F 616). Tuo keliu ir vaziuojam kadangi jis pagrindinis (nors nusukimu link Kykkos vienuolyno nezinomais kalnu keliukais ir buvo, vaziavom nesiblaskydami). Nors atrodo atstumai nedideli, taciau tuos kilometrus iveikti kalnuotose vietovese isties uztrunka. Pravaziuojame Agios Nikolaos. Vel vaziuojant akiai grazus vaizdai, vynuogynai, baznyteles. Kelias i Troodos kalnus dar vadinamas 'vyno keliu', mat tuose krastuose itin daug vynuogiu auginama, daug vyndariu, pas kuriuos taip pat galima uzsukti, sustoti. Pravaziavus Agios Nikolaos toliau laikomes Mandria krypties (bet i ja nevaziuojam), pasirenkam Kato Platres ir Pano Platres krypti i kaire (E 804 kelias). Sie du kaimukai-kalnu kurortai itin grazioje vietoje, sakyciau prabangiu vilu, rezidenciju zona, turizmo informacijos centras isikures, vaizdai siose apylinkese isties zavi. Turistiniai kaimeliai mazdaug 1500 m aukstyje, yra ir viesbuciu, atrodo viskas moderniai. Net banko skyrius ir degaline ten kalnuose yra. Vienas viesbutis kiek pamenu pavadinima turejo "Naujoji Sveicarija" . Kadangi Troodes kalnuose galima slidineti, yra keltuvai, tai matyt sie kurortukai dar ir slidinetojams apsistoti skirti. Netoliese yra ir kriokliukai, turizmo centre turetu nurodyti kaip tiksliai iki ju nuvykti (mes nevykome nes jie nera dideli). Pravaziavus siuos zavingus kaimelius toliau vaziuojama i kalnus, staciame kalne T formos sankryza, mes pasukame i desine. Pasiekiame Olimpo virsune, dar randame nemazai sniego. Smagu, silta, kas su sortais, mes merginos su suknutem, pasivaikstom basomis po sniega, vaikai pasivolioja ir visai ne salta. Apie plius 20 o sniego dar yra. Aplinkui zydi mazuciai krokai.
Pasimegave toliau patraukiame link Pedoulas. Ten irgi sustojame. Pedoulas miestukas isikures kalnu slenyje, nuo virsaus vaizdai nerealus, o dar apacioje balta kaip gulbe baznycia. Dar pavaziuojam ir pagaliau Kykkos vienuolynas Trumpai apibudinant - sis vienuolynas laikomas turtingiausiu Kipre. Zymus tuo, kad jame saugomas Sv. Marijos paveikslas, kuri nutape Sv. Lukas - vienas is dvidesimties apastalu. Vienuolynas tikrai labai grazus. Aplinkui nuostabus, pusimis apauge Troodos kalnai, o kvapai .
Is vienuolyno patraukiame link Pano Panagia, jau siauresniu bet tikrai geru asfaltuotu serpantinu keliu, o vingiu vingiu Vel sustojame grazioje panoramineje vietoje - papiknikauti, atsipusti. Taigi vis leidziames zemyn zemyn. Pagaliau pasiekiame Panagia kaimeli. Laba jaukus kaimukas, visi sypsosi, sveikinasi, toks labai autentiskas sakyciau. Jame susirandame Panagia Chrysorrogiatissa vienuolyna. Jis nedidelis, senas bet isties labai grazus vienuolynas, daug visokiu ikonu, paveikslu. Jame gaminamas ir vynas, beje vertinamas visame Kipre. Vieta, kurioje isikures vienuolynas irgi labai grazi.
Jau saulele pradejo leistis, taigi ir mes patraukem namu (viesbucio ) link. I Paphos puse.

------------------------

Na jei butume dar vazinejasi po sala, tai butume patrauke vel Limasolio link, o uz jo link Larnakos. Nemazai vienuolynu Kipre, mazesniu, didesniu, taciau i visus tikrai manau neverta vaziuoti. Dar galbut parekomenduociau (ir pati buciau vaziavus) i Machairas vienuolyna. Pakeliui dar butu galima itraukti i lankytinas vietas rankdarbiais garsejanti Lefkara kaimuka. Siu objektu kryptis butu nuo Limasolio link Larnakos. Griztant is ten patraukciau jau iki pacios Larnakos. Dar i miesto neprivaziavus yra antras druskos ezeras. Cia taip pat tam tikru periodu buriuojasi flamingai. O ant ezero kranto stovi Hala Sultan Tekkesi mecete.
Si mecete garsi tuo, kad joje saugomi pranaso Mochamedo giminaites (kiek pamenu tetos) Umm Haram palaikai (ji toje vietoje zuvo arabu antpuolio metu). Tai tikrai svarbi piligrimine vieta musulmonams, netgi lyginama su Meka.
Na bet ir be siu objektu mums tikrai ispudziu pakako.

Gal dar kas nors vaziuotu i pacia sostine Nikosija (mes nevykom, nes kiek domejausi nelabai ka ten yra ziureti), turkiskaja Kipro dali, rytine salos puse.

Dar truputi veliau parasysiu apie pati Paphos miesta.

Aukstaite- labai issami ir naudinga informacija. Laukiu tesinio.

Akamas nac. parkas, kaip suprantu, patiko?
Mes salia jo gyvensime, esam ne miestu, o gamtos myletojai, tai bent diena ar kelis pusdienius jam norim skirti.

Na o dabar apie Paphos miesta-senaja Kipro sostine, ka jame paziureti, aplankyti. Beje daug objektu Kipre Yra saugoma UNESCO.

Jei gyvensit paciame Paphose ar jo rajonuose, tarkim net iki Coral Bay, tuomet Paphos miestui apziureti automobilio tikrai nereikia. Pilnai uztenka vietiniu komfortabiliu miesto autobusu.
I Paphos is Coral Bay, Kissonerga, Chlorakas apylinkiu galima atvaziuoti autobusu Nr. 615. I tas vietoves atitinkamai su tuo paciu autobusu is Paphos miesto.
Vienkartinio bilieto kaina 1 EUR, visos dienos 3 EUR. Mes emem visos dienos, nes vazinejom keliais autobusais ir atgal dar grizti reikejo.
Taigi vaziuojant nuo Coral Bay autobusu NR. 615 dar pilnai neprivaziavus Paphos miesto desineje puseje yra lankytina vieta "Tombs of the Kings (karaliu-kunigaiksciu kapai, kapavietes). Labai didelio ispudzio nebuvo (gal todel kad labai daug griuvesiu apskritai esu maciusi ), bet palandzioti po kavapietes uolose, ale urvus, laidojimo sales visai idomu. Visas griuvesiu kompleksas ant kalvos, salia juros.
Realiai kaip rasoma tose vietose karaliai nebuvo laidoti, daugiau laidojo visokius zymius, turtingus zmones. Na idomiu foto ten tikrai galima padaryti.
Islipant stotelese is anksto reikia paspausti autobuse esanti Stop mygtuka.
Taigi vel gatves kaireje puseje (ne desineje ) laukeme autobuso Nr. 615. Vaziavome iki pat galo - prieplaukos, dar vadinamo Kato Paphos (zemutines Paphos miesto dalies ). Prieplauka tikrai grazi, kaip ir visur promenada, restoranai, viesbuciai, laivai (siulomos ekskursijos, mini kruiziukai). Einant palei prieplauka desiniau matosi bizantinio stiliaus fortas, kuris buvo pastatytas prieplaukos gynybai, apsaugai. Einant link jo desineje puseje yra istisas Kato Paphos archeologinis kompleksas-parkas (iejimas mokamas, berods 3.40 ar 3.70 EUR). Daug griuvesiu, kolonu, musiejus su mozaikomis, Dioniso namai, vilu griuvesiai, romenu Odeonas (amfiteatras). Yra ka paziureti, velgi viskas ant juros kranto.
Siaip visas kompleksas kazkuo panasus i Kuriuma (anksciau rasiau apie si objekta prie antros dienos isvykos). Jei nesinori visu griuvesiu ziureti, tuomet as gal pasirinkciau Kuriuma, ten apylinkiu panorama zyyymiai grazesne, taip pat su vaizdu i jura. (Kuriumas kainavo man regis 1.70 EUR)
Dar viena smulkmenele jei pasiseks pamatyti, gal labiau vaikus pradziugintu. Netoli forto (dar jo nepriejus) einant pro restoranus ir parduotuveles desineje puseje yra juros gerybiu restoranas "PELICAN" - ten daznai lankytoju pasitikti iseina tikras-gyvas prijaukintas pelikanas.

Galima pasivaikscioti promenada, nueiti iki plezo.

Skaitydama apie Paphos miesta radau dar viena lankytina vieta - ankstyvosios krikscionybes laikotarpio bazilika, jos liekanas - Chrysopolitissa/Sv. Kyriaki baznycia kartu su Sv. Pauliaus (apastalo) kolona. Siek tiek istorijos - 46 m. po Kristaus cia atvyko Sv. Paulius. Jis uz bandyma skleisti krikscionybe buvo mirtinai nuplaktas. Sv. Pauliaus vardu pavadinta ir dabar stovi ta kolona, zyminti jo mirties vieta. Taigi krikscionybe vis labiau isitvirtino, o Kipras tapo pirmaja pasaulyje salimi valdoma krikscioniu (bent jau taip rasoma). Piligrimai sia vieta laiko sventa. Mes kai priejom sia baznycia ir kolona (beje ji nera auksta, reik ieskoti sone prie medziu) taip pat radom grupe besimeldzianciu maldininku. Sios lankytinos vietos reik atskirai paieskot. Orientyras butu galutine autobusu sustojimo vieta. Nuo jos reik eiti mazdaug apie 100-150 m atgal, lyg vel is Paphos atgal vaziuotum, einant saligatviu desineje puseje bus nuoroda - rudame fone.

Apskritai norint rasti lankytinas vietas tiek Kipre, tiek kitose salyse pastebejau, kad reik ieskoti rudos spalvos lentu arba rudame fone surasytu nuorodu, tai galioja ir vaziuojant automobiliu, prie kelio zenklu visada tos nuorodos buna rudame fone, rudose lentose.

Aplanke Kato Paphos (taip vadinama zemutine miesto dali), nusprendem aplankyti ir centra-taip vadinama senamiesti, aukstutineje miesto dalyje. Is galutines stoteles, kurioje islipome (ties prieplauka) isedome i autobusa Nr. 610. Greit buvome vietoje. Taip vadinamas senamiestis yra ant kalvos, nuo jos gerai matosi zemutinis Kato Paphos. Cia gal ir buvo visas musu matytas grozis. Na nezinau manes tas ju senamiestis nesuzavejo, sakyciau daug apgriuvusi pastatu ir tiek. Su Vilniaus senamiesciu nera ka lyginti, net nekalbu . Tarkim Kretoje (irgi graikiskas krastas) buvau Chanijos mieste, va ten tai senamiestis.
Na yra jis toks, koks yra ir dar saugomas UNESCO (cia kalbu apie Paphos senamiesti aukstutineje dalyje). Nusiaube matyt ji osmanai per daug. Nieko nepadarysi.

Taigi tokie ispudziai apie Paphos miesta, yra ir geru ir nelabai.

Dar viena diena vykome tuo paciu autobusu Nr. 615 i Coral Bay papludimi, ten yra kelios grazios civilizuotos ilankeles su smeletais krantais. Na nuo musu kur gyvenom buvo ne pilnos 5 min. kelio.
O ir prie viesbucio dar turejom labai jauku nedideli tamsaus smelio pleziuka su grazia ilankele - Queens bay.

Tai tiek tu ispudziu.