Dėl to jausmo kas bus po kažkiek laiko, tai mane kartais tik aplinkiniai išmuša iš vėžių. Mano tėtis čia kada pasakė, kai vaikai buvo likę pas juos, kad bernaitis tai labai rimtas, susikaupęs, užsiėmimą jei randa, tai gali ilgai krapštytis, bet aš tai labiau suvedu į jo amžių, kai vyksta pasaulio atradimas, o dėl mergaitės pasakė, kad jau tokia šustra, kad man 12 metų vaiką atneš. Na, kas man beliko, atneš ir auginsim, bet vėl pagalvoju, kad jos amžius toks, gyvenimas visai kitoks, jai viskas įdomu, bendrai ji tokia aktyvus ir visko patirti norintis vaikas. Negalvoju kas bus ir tikiu, kad mūsų vaikai niekuo nesiskirs nuo savo bendraamžių.
Bendrai, vakar mūsų gražuolytė mums vakare teatrą rodė, labai ji jau pas mus teatro mėgėja. Tai iš eilėraščio dainą padarė, nedeklamavo, o kažkokią meliodiją parinkusi dainavo, kažką pasakojo, ištraukų iš įvairių pasakų, pastebėjimų pro lagdą kratinys, buvo smagu. Mažius irgi norėjo, bet susgėdo, nes žodžių jam dar trūksta. Po to visi linksmai plojom
