Išsėtinė sklerozė

Kelia parodziau...

Na taip vistiek svarbiausia optimizmas. kaip suprantu jums irgi tik pries metus nustate tad turime IS vienodai

Nezinau ko ten jusu Oxforde moko, bet labai klystate, gerbiamoji Cia trumpai apie fruktoze ir jos "nauda"

Fruktozės pasisavinimo greitis yra tik 43 proc. gliukozės pasisavinimo greičio, tačiau ji negali būti panaudota energijai iš karto. Pirma fruktozė turi patekti į kepenis, ten paveikta kepenų fermento, ji virsta energijai panaudojama forma. Tiesiogiai energijai fruktozę naudoja tik spermatozoidai, tačiau tai yra paties organizmo susintetinta fruktozė. Fruktozė lengviau nei gliukozė panaudojama riebiųjų rūgščių sintezei kepenyse, taigi fruktozė virsta riebalais greičiau nei gliukozė, o tiems riebalams pernešti į audinius padidinama LMTL (labai mažo tankio lipoproteinų) koncentracija kraujyje.

Kaip ir fruktozė, galaktozė taip pat nėra tiesiogiai panaudojama energijos gamybai, bet pirma turi patekti į kepenis ir jų fermentų perdirbta virsta gliukoze.

Suvalgius daug lengvai įsisavinamų angliavandenių turinčio maisto, pirma – pakyla gliukozės koncentracija kraujyje, antra – staigiai pakyla insulino koncentracija kraujyje ir paskui visa gliukozė, fruktozė ir galaktozė atsiduria riebalinio audinio ląstelėse. Jei organizmo medžiagų apykaita nėra greita, pavyzdžiui, jei jis sunkiai fiziškai nedirba, tai nevyksta greita riebalų apykaita ir riebalais virtę angliavandeniai pasilieka audiniuose ilgam.

Tai jus siulote veganu dieta? O pats su tokia  kiek laiko gyvenate?
Priešingai nei kitų dviejų energinių maisto medžiagų (riebalų bei baltymų), angliavandenių įsisavinimas žmogaus organizme yra beveik neribotas, o pašalinimas, jei jie nesudeginami iškart, beveik neįmanomas, tad viršsvorio problemos yra daugiau susijusios su greitai įsisavinamais angliavandeniais (o ypač fruktoze) maiste nei su riebalais tiesiogiai.

Kodėl organizmas taip staigiai išskiria insuliną? Tam, kad kuo greičiau pašalintų monosacharidus iš kraujotakos. Kuo yra kenksminga didelė monosacharidų, daugiausia gliukozės ir fruktozės, koncentracija kraujyje? Diabetu sergantys žmonės galėtų tai pademonstruoti gyvu pavyzdžiu. Didesnė gliukozės ir fruktozės koncentracija kraujyje bei tarpląsteliniame skystyje sukelia reiškinį, vadinamą glikacija. Baltymai, susijungę su monosacharidais, sudaro tokius kompleksus, kurie labai lengvai oksiduojasi. Taip pažeidžiami organizmo audiniai, pirmiausia jungiamieji. Pažeidžiamos kapiliarų sienelės ir tinklainė, vystosi mikroangiopatija (to pasekmė, galūnių amputacija) bei retinopatija (pasekmė apakimas). Bet glikacija kenkia ne tik diabetikams, ji taip pat sukelia kolageno struktūros pažeidimus, o tai gali pasireikšti odos senėjimu, raukšlėmis. Dėl glikacijos yra pažeidžiama gleivinė ir taip atveriamas kelias infekcijoms. Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie glikaciją, yra tai, kad fruktozė yra 10 kartų labiau linkusi ją sukelti nei gliukozė.

Jei organizmas yra ilgai veikiamas tokiomis didelėmis cukraus dozėmis ir kartu didelėmis insulino koncentracijomis, išsivysto apsauginė reakcija. Gali atsirasti audinių nejautrumas insulinui. Jei ląstelės nėra jautrios insulinui, tai jos labai sunkiai priima naujas gliukozės molekules. Kadangi gliukozė į ląsteles patenka sunkiau, tai energijos gamybai daugiau naudojami riebalai. Apie tokį žmogų sako, kad „kuo daugiau jis valgo, tuo labiau jis lysta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas ketogeniniu arba tiesiog II tipo (įgytu) diabetu. Galima ir kita organizmo reakcija. Gali atsirasti audinių hiperjautrumas insulinui. Tokiu atveju visa gliukozė patenka į ląsteles virsta kūno riebalais, o kraujyje nuolat labai žemas gliukozės kiekis arba jis labai greitai ir žemai nukrinta iškart pavalgius. Apie tokį žmogų sakoma, kad „valgo, bet nepavalgo, tik pampsta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas gliukogeniniu arba tiesiog hipoglikemija.

Taip organizmas, bandydamas apsisaugoti nuo žalingo glikacijos poveikio audiniams, sukuria kitą problemą – didžiulius gliukozės koncentracijos svyravimus. Kuo kenksmingas yra gliukozės koncentracijos svyravimas kraujyje? Kaip minėjau pradžioje, gliukozė yra vienintelis nervinių ląstelių energijos šaltinis. Negaudamos pakankamai energijos, ląstelės beveik neatlieka savo funkcijų, o gaudamos per daug, pradeda dirbti sparčiau nei reikėtų, išskiria daugiau medžiagų, nei tuo metu reikia. Dabar įsivaizduokite, kaip atrodytų mūsų kelionė automobiliu, jei akseleratoriaus pedalas būtų tai nuspaudžiamas iki galo, tai išvis atleidžiamas? Mašina trukčiotų kaip išprotėjusi, kartais gal net užgestų. Su smegenimis vyksta tas pats. Gliukozės koncentracija nukrinta, negaudamos energijos nervinės ląstelės vos funkcionuoja, lėtėja procesai, kartu ir liaukų veikla, neišskiriami reikalingi hormonai, krinta nuotaika, žmogui norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir tūnoti kampe. Ir staiga gliukozės koncentracija išauga, energijos atsiranda perteklius, ląstelės persidirba, išsiuntinėja impulsų daugiau nei reikia, liaukos išskiria hormonų daugiau nei reikia, nuotaika pašoka, žmogui sunku susikaupti, jis netelpa savo kailyje. Toks gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimas labai sustiprina tokių ligų kaip depresija, isterija, nerimas, paranoja, šizofrenija, hiperaktyvumas, PMS simptomus. Ar ne protinga būtų klausti, kad gal toks svyravimas ir paskatina tas ligas išsivystyti?

Per metus statistinis vakarietis suvartoja 60 kg cukraus. Svarbu tai, kad didžiąją dalį sudaro „nematomas“ cukrus – tai ne tik desertai, bet ir kepiniai, padažai, gėrimai, net silkė – ir ta sudėtyje turi cukraus. Padarykite eksperimentą ir paieškokite parduotuvėje produktų be cukraus (taip pat be gliukozės ir fruktozės). Turbūt tik mineralinis vanduo atitiks tokį reikalavimą. Saldumynų lentynos sudaro didesnį plotą nei alkoholio ir tabako gaminių kartu sudėjus. Bet priešingai nei pastarųjų, gaminių su cukrumi pakuotės neperspėja apie galimą jo žalą. Baisu, kad daugiausia tų gaminių suvartoja vaikai, o mes tik rūpinamės, kad būtų „be dažiklių ar konservantų“. Ir stebimės, kodėl mūsų vaikai negali susikaupti mokyklose? O juk ir patys perkame duoną su „ekologišku cukrumi“. Bet tai nėra pats baisiausias dalykas.

Baisiausia yra tai, kad mes taip pat įtikėjome, kad vaisiai yra sveika…

Ar esate kada bandę ragauti laukinio obuolio? Tokių jau nėra, bet sulaukėjusių dar galima rasti. Ar atsimenate skonį? Ar daug tokių obuolių suvalgėte tada? Tiesa yra tokia – nemaloni, bet tokia ta tiesa jau būna – vaisiai nėra natūralūs! Per tūkstančius metų žmogus selekcijos būdu atrinkinėjo veisles, kurios jam buvo skanios ir taip didino kenksmingos fruktozės, kartu mažindamas naudingų organinių rūgščių kiekį jose. Ir štai dabar turime vaisius, kurie yra tokie patys saldainiai, tik kad auga ant medžių. Ir aš kalbu ne vien apie apelsinus ar ananasus. Mūsų sodų vaisiai yra tokie patys. Net rūgštesnės obuolių veislės turi tiek cukraus, kad pora jų sudaro visą angliavandenių paros normą. O sultys… jos yra vaisių kenksmingumo viršūnė! Jei vaisių pektinai dar šiek tiek sulėtina fruktozės rezorbavimą žarnyne, tai, geriant sultis, fruktozė susiurbiama tiesiai į kraują, be to, sulčių išgeriama daugiau, nei suvalgytume vaisių. O dabar pažvelkime į lietuvių šventu laikomą medų. Jo 20 proc. sudaro vanduo, 80 proc. – cukrus, iš kurio daugiausia gliukozės, fruktozės ir sacharozės. Ar vis dar tikite peršalimo profilaktika medumi ir vaisiais?
Papildyta:
Nenoriu buti blogu pranasu, bet duok die... neateis ta diena kai turesi rimtesniu bedu.. Beje, as po pirmos atakos, taip pat 10 metu gyvenau su cipsais, vakareliais per naktis, net cigaretemis ir t.t. - net avonexo nereikejo Taciau, liga grizo su trenksmu. Tad 4 metai - ne rodiklis, o dabartinis tavo gyvenimo budas tik gilina disbalansus, kurie anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma islis. Tikiuosi tai nebus IS rimta ataka, ar dar blogiau ...
Mano tikslas nera kazka Jums irodyti. Ttiesiog norisi padeti tiems , kurie tikrai turi bedu , isbande viska ir toliau "vaziuoja zemyn"
Pasveikti galima paprastai, bet ar jums to reikia ir ar jus to norit? Paklauskit saves patys... Kelia parodziau, o ar jus pro tas duris norit eiti ir pasveikti, tai jau Jusu paciu reikalas.
Manau, tikrai geriau pabandyti sau padeti kol dar nevelu... ir nebuti tuo tipisku ligoniu apie kuri rsiau  

Nezinau ko ten jusu Oxforde moko, bet labai klystate, gerbiamoji Cia trumpai apie fruktoze ir jos "nauda"

Fruktozės pasisavinimo greitis yra tik 43 proc. gliukozės pasisavinimo greičio, tačiau ji negali būti panaudota energijai iš karto. Pirma fruktozė turi patekti į kepenis, ten paveikta kepenų fermento, ji virsta energijai panaudojama forma. Tiesiogiai energijai fruktozę naudoja tik spermatozoidai, tačiau tai yra paties organizmo susintetinta fruktozė. Fruktozė lengviau nei gliukozė panaudojama riebiųjų rūgščių sintezei kepenyse, taigi fruktozė virsta riebalais greičiau nei gliukozė, o tiems riebalams pernešti į audinius padidinama LMTL (labai mažo tankio lipoproteinų) koncentracija kraujyje.

Kaip ir fruktozė, galaktozė taip pat nėra tiesiogiai panaudojama energijos gamybai, bet pirma turi patekti į kepenis ir jų fermentų perdirbta virsta gliukoze.

Suvalgius daug lengvai įsisavinamų angliavandenių turinčio maisto, pirma – pakyla gliukozės koncentracija kraujyje, antra – staigiai pakyla insulino koncentracija kraujyje ir paskui visa gliukozė, fruktozė ir galaktozė atsiduria riebalinio audinio ląstelėse. Jei organizmo medžiagų apykaita nėra greita, pavyzdžiui, jei jis sunkiai fiziškai nedirba, tai nevyksta greita riebalų apykaita ir riebalais virtę angliavandeniai pasilieka audiniuose ilgam.

Priešingai nei kitų dviejų energinių maisto medžiagų (riebalų bei baltymų), angliavandenių įsisavinimas žmogaus organizme yra beveik neribotas, o pašalinimas, jei jie nesudeginami iškart, beveik neįmanomas, tad viršsvorio problemos yra daugiau susijusios su greitai įsisavinamais angliavandeniais (o ypač fruktoze) maiste nei su riebalais tiesiogiai.

Kodėl organizmas taip staigiai išskiria insuliną? Tam, kad kuo greičiau pašalintų monosacharidus iš kraujotakos. Kuo yra kenksminga didelė monosacharidų, daugiausia gliukozės ir fruktozės, koncentracija kraujyje? Diabetu sergantys žmonės galėtų tai pademonstruoti gyvu pavyzdžiu. Didesnė gliukozės ir fruktozės koncentracija kraujyje bei tarpląsteliniame skystyje sukelia reiškinį, vadinamą glikacija. Baltymai, susijungę su monosacharidais, sudaro tokius kompleksus, kurie labai lengvai oksiduojasi. Taip pažeidžiami organizmo audiniai, pirmiausia jungiamieji. Pažeidžiamos kapiliarų sienelės ir tinklainė, vystosi mikroangiopatija (to pasekmė, galūnių amputacija) bei retinopatija (pasekmė apakimas). Bet glikacija kenkia ne tik diabetikams, ji taip pat sukelia kolageno struktūros pažeidimus, o tai gali pasireikšti odos senėjimu, raukšlėmis. Dėl glikacijos yra pažeidžiama gleivinė ir taip atveriamas kelias infekcijoms. Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie glikaciją, yra tai, kad fruktozė yra 10 kartų labiau linkusi ją sukelti nei gliukozė.

Jei organizmas yra ilgai veikiamas tokiomis didelėmis cukraus dozėmis ir kartu didelėmis insulino koncentracijomis, išsivysto apsauginė reakcija. Gali atsirasti audinių nejautrumas insulinui. Jei ląstelės nėra jautrios insulinui, tai jos labai sunkiai priima naujas gliukozės molekules. Kadangi gliukozė į ląsteles patenka sunkiau, tai energijos gamybai daugiau naudojami riebalai. Apie tokį žmogų sako, kad „kuo daugiau jis valgo, tuo labiau jis lysta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas ketogeniniu arba tiesiog II tipo (įgytu) diabetu. Galima ir kita organizmo reakcija. Gali atsirasti audinių hiperjautrumas insulinui. Tokiu atveju visa gliukozė patenka į ląsteles virsta kūno riebalais, o kraujyje nuolat labai žemas gliukozės kiekis arba jis labai greitai ir žemai nukrinta iškart pavalgius. Apie tokį žmogų sakoma, kad „valgo, bet nepavalgo, tik pampsta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas gliukogeniniu arba tiesiog hipoglikemija.

Taip organizmas, bandydamas apsisaugoti nuo žalingo glikacijos poveikio audiniams, sukuria kitą problemą – didžiulius gliukozės koncentracijos svyravimus. Kuo kenksmingas yra gliukozės koncentracijos svyravimas kraujyje? Kaip minėjau pradžioje, gliukozė yra vienintelis nervinių ląstelių energijos šaltinis. Negaudamos pakankamai energijos, ląstelės beveik neatlieka savo funkcijų, o gaudamos per daug, pradeda dirbti sparčiau nei reikėtų, išskiria daugiau medžiagų, nei tuo metu reikia. Dabar įsivaizduokite, kaip atrodytų mūsų kelionė automobiliu, jei akseleratoriaus pedalas būtų tai nuspaudžiamas iki galo, tai išvis atleidžiamas? Mašina trukčiotų kaip išprotėjusi, kartais gal net užgestų. Su smegenimis vyksta tas pats. Gliukozės koncentracija nukrinta, negaudamos energijos nervinės ląstelės vos funkcionuoja, lėtėja procesai, kartu ir liaukų veikla, neišskiriami reikalingi hormonai, krinta nuotaika, žmogui norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir tūnoti kampe. Ir staiga gliukozės koncentracija išauga, energijos atsiranda perteklius, ląstelės persidirba, išsiuntinėja impulsų daugiau nei reikia, liaukos išskiria hormonų daugiau nei reikia, nuotaika pašoka, žmogui sunku susikaupti, jis netelpa savo kailyje. Toks gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimas labai sustiprina tokių ligų kaip depresija, isterija, nerimas, paranoja, šizofrenija, hiperaktyvumas, PMS simptomus. Ar ne protinga būtų klausti, kad gal toks svyravimas ir paskatina tas ligas išsivystyti?

Per metus statistinis vakarietis suvartoja 60 kg cukraus. Svarbu tai, kad didžiąją dalį sudaro „nematomas“ cukrus – tai ne tik desertai, bet ir kepiniai, padažai, gėrimai, net silkė – ir ta sudėtyje turi cukraus. Padarykite eksperimentą ir paieškokite parduotuvėje produktų be cukraus (taip pat be gliukozės ir fruktozės). Turbūt tik mineralinis vanduo atitiks tokį reikalavimą. Saldumynų lentynos sudaro didesnį plotą nei alkoholio ir tabako gaminių kartu sudėjus. Bet priešingai nei pastarųjų, gaminių su cukrumi pakuotės neperspėja apie galimą jo žalą. Baisu, kad daugiausia tų gaminių suvartoja vaikai, o mes tik rūpinamės, kad būtų „be dažiklių ar konservantų“. Ir stebimės, kodėl mūsų vaikai negali susikaupti mokyklose? O juk ir patys perkame duoną su „ekologišku cukrumi“. Bet tai nėra pats baisiausias dalykas.

Baisiausia yra tai, kad mes taip pat įtikėjome, kad vaisiai yra sveika…

Ar esate kada bandę ragauti laukinio obuolio? Tokių jau nėra, bet sulaukėjusių dar galima rasti. Ar atsimenate skonį? Ar daug tokių obuolių suvalgėte tada? Tiesa yra tokia – nemaloni, bet tokia ta tiesa jau būna – vaisiai nėra natūralūs! Per tūkstančius metų žmogus selekcijos būdu atrinkinėjo veisles, kurios jam buvo skanios ir taip didino kenksmingos fruktozės, kartu mažindamas naudingų organinių rūgščių kiekį jose. Ir štai dabar turime vaisius, kurie yra tokie patys saldainiai, tik kad auga ant medžių. Ir aš kalbu ne vien apie apelsinus ar ananasus. Mūsų sodų vaisiai yra tokie patys. Net rūgštesnės obuolių veislės turi tiek cukraus, kad pora jų sudaro visą angliavandenių paros normą. O sultys… jos yra vaisių kenksmingumo viršūnė! Jei vaisių pektinai dar šiek tiek sulėtina fruktozės rezorbavimą žarnyne, tai, geriant sultis, fruktozė susiurbiama tiesiai į kraują, be to, sulčių išgeriama daugiau, nei suvalgytume vaisių. O dabar pažvelkime į lietuvių šventu laikomą medų. Jo 20 proc. sudaro vanduo, 80 proc. – cukrus, iš kurio daugiausia gliukozės, fruktozės ir sacharozės. Ar vis dar tikite peršalimo profilaktika medumi ir vaisiais?
Papildyta:
Nenoriu buti blogu pranasu, bet duok die... neateis ta diena kai turesi rimtesniu bedu.. Beje, as po pirmos atakos, taip pat 10 metu gyvenau su cipsais, vakareliais per naktis, net cigaretemis ir t.t. - net avonexo nereikejo Taciau, liga grizo su trenksmu. Tad 4 metai - ne rodiklis, o dabartinis tavo gyvenimo budas tik gilina disbalansus, kurie anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma islis. Tikiuosi tai nebus IS rimta ataka, ar dar blogiau ...
Mano tikslas nera kazka Jums irodyti. Ttiesiog norisi padeti tiems , kurie tikrai turi bedu , isbande viska ir toliau "vaziuoja zemyn"
Pasveikti galima paprastai, bet ar jums to reikia ir ar jus to norit? Paklauskit saves patys... Kelia parodziau, o ar jus pro tas duris norit eiti ir pasveikti, tai jau Jusu paciu reikalas.
Manau, tikrai geriau pabandyti sau padeti kol dar nevelu... ir nebuti tuo tipisku ligoniu apie kuri rsiau  

Butu saunu jei susistemintumete info, issimkit pilstymus. Dabar pora tiksliu sakinuku jausmineje beletristikos juroje. Vistiek sistema nenusileido is dangaus, ar yra patvirtinta, galbut publikuota info, gal turit nuorodas?

Sveiki
Įdomios čia diskusijos
Silver, gal galima vieną dienos mitybos pavyzdėlį, t.y. meniu, ką Jūs valgote  Žinau tik viena, norint laikytis tokių normų, kaip Jūs aprašote, mano vyrui reiktų išvis mesti darbą ir turėti santaupų prikauptų visam gyvenimui, kitaip niekaip

Silver, gal butu galima vienos dienos meniu pvz.? na, ka konkreciai valgot 

Anaiptol ... nereiktu nei darbo mesti, nei santaupu tureti begales... Paprasciausia ismesti is meniu tai kas organizma naikina ir isbalansuoja metabolizma. Tik tiek, o tam nei darba reikia mesti, nei pinigu daug reikia.
Be to, ko negalima, dar lieka labai daug ka valgyti. Beveik visa mesa (priklausomai nuo metabolzimo bukles, vieniems raudona, kitiems balta. Dazniausiai galima valgyti visa mesa ir organus), darzoves, pieno produktai (priklausomai nuo metabolzmo bukles, vieniems galima vienus , kitiems kitus. Bet kai organizmas sveikas, tai neaktualu, nes galima visus termiskai neapdorotus pieno produktus valgyti). Is riebalu galima, kokosu alieju, kakavos sviesta, zalio pieno sviesta, avokadus ir ju alieju, alyvuogiu alieju.
Beje, galima ir ansktinius valgyti, tik nereiketu juos stipriai termiskai apdoroti, nes veikiant aukstai temeperaturai keiciasi baltymo struktura.

Na, jei jau sunku isivaizduoti ka valgyti galiu trumpai patarti

1. Tarkuota morka su kokosu aliejumi.
2. Minkstai virstas kiausinis (iki 2min)  su zirneliais ar kitom darzovemis.
3. Plakta grietinele su kiausiniu ar be jo
4. Ivairus suriai, iskyrus fermentinius su darozvemis.
5. Sudyti lasiniai ir sonine.
6. Sudyta ar vytinta mesa
7. Trumpai garinta mesa/zuvis  (Kasnuio dydzio gabaliukais nuo 2 iki 7 min) su darozvemis

Keletas patiekalu:

• Skystai virtas kiaušinis su virtais avinžirniais
• Varškė su grietine ir avokadais
• Troškintos morkos, petražolių šaknys ir pomidorai su mėsos gabaliukais
• Garintas upėtakis su pomidorais, salotomis ir alyvuogių aliejumi
• Grūdėta varškė su žaliaisis konservuotais žirneliais
• Žali arba troškinti kalafioro/brokolio griežinėliai grietinės padaže su prieskoninėmis žolelėmis

Na, čia galima ivairiausiu patiekalu prisigalvoti, o meterims manau tai neturetu buti problema Svarbiausia valgyti tai kas reikia ir ne dazniau kaip 2-3 kartus per diena.
Pradziai pradeti nuo to
Papildyta:
Gretuteka, asmeniskai tau mano vakar dienos meniu:

Ryte (apie 9h)
Tarkuota morka (100g) su moliugu(100g) ir 100 g plaktos grietineles

Per pietus (apie 13h)
Salotu lapai (100g) Agurkai (~200g) Avokadas (50g) viskas paskaninta druska ir maltai kmynais bei kalendra. Kaip pagrindinis patiekalas 100g sudytos pries keleta dienu kiaulienos sonines. Kadangi vakar teko nemazai darbuotis prie namo, tai po valgio dar suvalgiau gabaleli kokosu aliejaus (10-12g) (Saldytuve jis kietas, tai buna vietoj sokolado 

Vakare (apie 18h)
Garintas brokolis ~200g, saliero saknis ~50g, pastarnokas ~40-50g. (Ant garu iki 5 min) Viskas pagardinta sviestu (20g) , druskyte, krapais ir siek tiek maltos kalendros.
Kaip pagrindinis patiekalas 2min. kasnio dydzio gabaliukais  garinta kalakutienos krutinele (160-180g)

Padejo?

Silver, gal gali nurodyti šaltinius ( ne homosanitus. Juos paskaitau, bet ten tokia labai vidutinės kokybės informacija), kur galima pasiskaityti apie tą riebalų naudą? Vyras serga kita autoimunine liga, domiuosi alternatyvomis. Cholesterolio kaip baubo nebijau, bet manau saikas reikalingas...
Iš esmės tai ką žmogus valgo įtakoja daug. Bet ne mažiau svarbu ką geria (vandens kokybės klausimas), kuo kvėpuoja. Ir netikiu receptais kurie tinka visiems. Gal tau maisto pakeitimas labai padėjo. Tačiau kito žmogaus ligos priežastys gali būti kitokios, organizmo reakcijos skirtingos, pradinis taškas - ne tas pats. Net ir ta pačia liga kiekvienas serga panašiai, tam tikruose rėmuose, bet šiek tiek kitaip.
Žodžiu, iš kur sėmei informaciją apie katabolinio disbalanso atsatymą, jei ne paslaptis

Gretuteka, asmeniskai tau mano vakar dienos meniu:

Ryte (apie 9h)
Tarkuota morka (100g) su moliugu(100g) ir 100 g plaktos grietineles

Per pietus (apie 13h)
Salotu lapai (100g) Agurkai (~200g) Avokadas (50g) viskas paskaninta druska ir maltai kmynais bei kalendra. Kaip pagrindinis patiekalas 100g sudytos pries keleta dienu kiaulienos sonines. Kadangi vakar teko nemazai darbuotis prie namo, tai po valgio dar suvalgiau gabaleli kokosu aliejaus (10-12g) (Saldytuve jis kietas, tai buna vietoj sokolado 

Vakare (apie 18h)
Garintas brokolis ~200g, saliero saknis ~50g, pastarnokas ~40-50g. (Ant garu iki 5 min) Viskas pagardinta sviestu (20g) , druskyte, krapais ir siek tiek maltos kalendros.
Kaip pagrindinis patiekalas 2min. kasnio dydzio gabaliukais  garinta kalakutienos krutinele (160-180g)

Padejo?