Išsėtinė sklerozė

Taip, tai buvo blogai pasirinktas kelias. Kai ka aklai pataikydavau, kai ka, deja ne. Naudojau kartu nuodus ir priesnuodzius Taciau nevartojant nuodu, nereikia ir priesnuodziu Ar ne taip?

Zinot, labai jau keistai man skamba tie visi "stebuklingi" "isgijomo" metodai. Tai kodel viesai tokie sveikuoliai nesiskelbia, pilnas internetas "isgijimo paslapciu". Mano nuomone kiekvienas turi rasti sau tinkama gydymo metoda, juk galima vaistus derinti su alternatyvia medicina. Ir visur matot farmacijos siauba, cia tas pats kaip apsitverti spygliuota tvora viena grazia diena ir rekti, kad neva rusai puola. Taip, pinigai valdo pasauli, o IS daznai visur vadinama kaip smegenu liga, nors taip nera. Procesas, deja, jau prasidejo, bet as tikrai nenoreciau eksperimentuoti su savo kunu ir laukti nusvitimo. Tai rezkit viesai, ko bijoti, cia visi ligoniai, likimo broliai ir seserys taip sakant.
Papildyta:


Norit teisingo kelio, parsisiuskit metabolic pathways (metaboliniu keliu zemelapis), va ten visi metaboliniai organizmo keliai iki smulkmenu, bus neaisku, kreipkites, padesiu issaiskint, o beje, kurie cia buvo nuodai?

Sveiki,
pastebėjau daugelis nori info į asmenines dėžutes, todel rašau čia. Bus proga ta tema padiskutuoti

Gerai,dabar pamėginsiu išaiškinti esmę (kuriai suvokti man prireikė beveik metų )

Nepasiant visko reikės Išmesti ir pamiršti viską, ką iki šiol tvirtino jūsų gydytojai!!!
Buvo toks labai protingas gydytojas Revici (http://www.revicimedical.com) (pats gyveno virs 100 metu), kuris suvokė, kad žmogus - tai tam tikras bio robotas, kurio sistemoms teisingai veikti reikalingos tam tikros sąlygos, bei turi būti tam tikri parametrai. Jis ištyrė tūkstančius sveikų žmonių, išmatavo jų parametrus ir nustatė, kad bet kokio susirgimo metu ligoniui duodant reikalingas organizmui medžiagas, ir atstačius tuos - t.y. sveiko žmogaus parametrus - visos ligos savaime išnyksta. (taip atsitiko ne tik mano atveju , bet ir daugelio , kurie panoro būti sveiki)

Visa organizmo medžiagų apykaita yra vadinama metabolizmu, o nukrypimai -disbalansais. Yra penkios poros tų pagrindinių disbalansų ( Metabolizmas – (pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „virsmas, pokytis“) medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma. Jo dėka ląstelės gali augti, daugintis reaguoti į aplinką, judėti. Šiuo požiūriu metabolizmas yra gyvybės pagrindas. Medžiagų apykaita susideda iš dviejų priešingų vienas kitam, bet vykstančių tuo pat metu, procesų:

• Anabolizmo
• Katabolizmo

Visos autoimuninės ligos - ilgalaikio gilaus katabolinio disbalanso pasekmė.
Todėl nereikia gydyti IS, Psoriazės , diabeto ir kt. autoimuninių ligų - reikia tik atstatyti balansą, o ligos (tiksliau disbalanso simptomai - patys išnyks) .Visa tai daroma parenkant tinkamą mitybą.
Jo metodus taiko Nutri-spec.net cia galima rasti daug informacijos, kuri nukreips tinkama linkme.
Reguliuojant organizmo disbalansus vienu atveju galimi vieni dalykai, kitu atveju kiti, bet pradžioje reiketų atsisakyti kai kurių esminių produktų, kurie ir veda jūsų kūnus į disbalansus ir ligas.
Tai būtų kažkada mano labai reklamuojami polinesotieji riebalai (sezamų aliejus, žuvų taukai, chia sėklos ir t.t.) Visi polinesotieji riebalai turi būti išmesti arba atiduoti priešui. Atsisakyti visų energetinių angliavandenių ir nustoti vartoti (Saldainius, tortus, pyragėlius, sausainius, šokoladą, ledus, medų, uogienes, sirupus, sultis, limonadus, vaisius, uogas, alų, likerį, saldų bei pusiau sausą vyną, saldų bei pusiau sausą putojantį vyną.)

Išmesti Polinesočiuosius riebalus (Saulėgrąžų, rapsų, sezamų, linų sėmenų, moliūgų sėklų, nakvišų aliejus, žuvų taukus, saulėgrąžas, sėmenis, sezamų sėklas, visus riešutus, pistacijas, soją ir jos produktus, margariną, majonezą, picų padažus, „tepamus riebalų mišinius“, „grietinės ir augalinių riebalų mišinius“ , „sūrio produktus“.)
GALIMA VARTOTI alyvuogių, avokadų, kokosų aliejus ir kakavos sviestą

Nustoti vartoti stipriai pakitusius baltymus ir riebalus (Savo sultis atidavusią kaitintą mėsą, kietai virtus arba keptus kiaušinius, mėsos ir žuvies konservus, brandintus ir fermentinius sūrius, papildomai termiškai apdorotą varškę, pakartotinai pašildytą maistą.

GALIMA VARTOTI iki 2 min. kaitintus kiaušinius, iki 5 min. kaitintą žuvį mažais gabaliukais, iki 7 min. kaitintą paukštieną mažais gabaliukais ir 10 min. kaitintą kiaulieną, jautieną, žvėrieną mažais gabaliukais, nekaitintus baltus sūrius, nekaitintą varškę.

IS, Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie:

1.Slopina uždegimus (PG1).

2.Skatina uždegimus (PG2).

3.Blokuoja PG2. (PG3).


Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi būti toks:

PG1/(PG2+PG3) = 1/1

Tai vėlgi akivaizdžiai pasireiškianti priešybių vienybė. Pažeidus šį santykį į vieną ar kitą pusę turėsime fizinius skausmus.

Nuo ko priklauso šis santykis organizme? Nuo jame sintetinamų arba gaunamų iš išorės polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega6 ir Omega3, kurios yra gamybinė medžiaga prostaglandinams. Sveikame organizme jų santykis turi būti 1:1. Daugelį amžių mūsų maiste šis santykis toks ir buvo, tačiau atėjo pramonės revoliucija su savo presais ir mus taip užspaudė, kad šis santykis mūsų maiste tapo 10:1, o kai kam (pvz, pigaus saulėgrąžų aliejaus mėgėjams) ir 25:1.

PG1 sintetinti organizme reikalingos Omega3, PG2 – Omega6. Kuomet organizme yra pažeidžiamas balansas tarp šių dviejų r. rūgščių į Omega6 didėjimo pusę, tada organizme prasideda visa eilė aukščiau paminėtų problemų. Kaip tokiu atveju gydo valstybinė medicina? Ji skiria kokius nors priešuždegiminius vaistus, kurie stabdo prostaglandinų PG2 sintezę arba skiria Omega3, kurios yra PG1 sintezės pagrindas. Abiem atvejais gaunamas trumpalaikis savijautos pagerėjimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie abu metodai tik žaloja organizmą. Esant kai kurioms būsenoms Omega3 perteklius organizme duos trumpalaikį pagerėjimą, bet žala organizmui nuo to bus didesnė, negu esant Omega6 pertekliui organizme. Skirtumas tik toks, kad skiriasi vien pojūčiai: vartojant per daug Omega6 – akivaizdūs, nes esant uždegimams – skauda, o vartojant Omega3 koncentruotas ir per daug – degraduojantis procesas vyksta ilgą laiką nieko nejaučiant ir tik daug vėliau pasirodo visu savo grožiu kokioje nors infarkto ar insulto formoje.

Pradžiai užtektų šito, o ar tai įveikiama jums ir ar tikrai norite pasveikti laikas parodys
IR DAR PABAIGAI

Yra dvi ligonių kategorijos - tipiškas ir netipiškas.
Tipiškas ligonis ateina pas gydytoją su nuostata: „Taaaip...ten aš buvau, tą aš jau išbandžiau, pabandysiu dabar nueiti pas šituos – o jeigu padės?!“ Ašis, apie kurią sukasi tipiško ligonio mintys – staiga arba o gal.

Tai yra todėl, kad tipiškas ligonis mažai arba visai nesidomi savo būsenos priežastimi. Jį šimtą kartų labiau domina atsakymas į klausimą „Ir ką dabar daryti?“.

O tai, savo ruožtu, yra todėl, kad tipiškas ligonis visa savo esybe tikisi išlaikyti nepaliestą tą patį gyvenimo būdą, tą žudančių įpročių, įsitikinimų ir mentalinių nuostatų rinkinį, kurie ir padarė jį ligoniu. Šūksniukai iš serijos „Oi, nu aš gi tame nieko nesuprantu! Tame turi aiškintis specialistai!“ – tai paprasčiausi atsikalbinėjimai, figos lapai savo nenorėjimo ką nors keisti gyvenime pridengimui. Visa jo esybė rėkia: „Duokit man tablečių! Kad aš ir toliau galėčiau save žudyti, bet dar nenumirčiau“.

Tipiškas ligonis neskuba imtis reikalo konkrečiai ir ryžtingai. Jis vartoja ne viską, ko reikia, vartoja ne tą kiekį, arba iš vis vartoja ne kasdien.

Tipiškam ligoniui reikia, kad viskas būtų greitai. Kai tipiškas ligonis sužino, kad rezultatui pasiekti reikės metų arba daugiau – jo veido išraiška primena tik ką kortomis paskutinius apatinius pralošusiojo.

Tipiškas ligonis visada randa pasiteisinimą dėl ko pažeidinėja paskirtą režimą. „Oi, pas mus buvo atvažiavus teta iš Kybartų ir aš nusprendžiau pradėti iš kart po jos išvažiavimo“. Arba „Man dar nesibaigė vaistai, kuriuos gėriau iki jūsų – štai išgersiu juos ir pradėsiu jūsų. Juk jūs sakėte, kad jų maišyti negalima!“.

Tipiškas ligonis dievina kapstymąsi neesminėse smulkmenose (iš serijos „O ryžius man galima valgyti? O makaronus?“) ir visai nesidomi esminiais aspektais (pavyzdžiui – draudimu vartoti bet kokią chemiją iš vaistinės).



Netipiškas ligonis – tai žmogus, kuris:

Domisi savo susirgimo priežastimis. Tiek giliai, kiek sugeba. Kai kada sutinkami ligoniai, kurie apie savo susirgimą žino daugiau, negu bet kuris gydytojas.

Pasiruošęs domėtis apie savo ligą ir vykdyti viską, kas yra būtina.

Taigi, kuris iš ligonių esate Jūs?

Skamba keistai isgijimo budai? Bet matau , kad tu nesupranti, kad musu atveju net nera nuo ko gydytis Pati rasai, kad Is vadinama smegenu liga , nors taip nera, o daugiau pasidometi sunku?
Butent, IS , kaip ir daugelis kitu - tai nera liga? Tai evoliucijos pasekme ir muzika pagal kuria visi sokame. O tai daugeli is musu priveda prie vienu ar kitu ligu. Nereikia buti labai protingam, kad suvoktum, kam reikalingos tos ligos. Taip, kazkas pasakys, kad veziu serganciu zmoniu vid. gyv. trukme pailgejo ir viska nurasys medicinos pasiekimams. Dziauksimes visi - "kaip smagu" zmones gali dabar gyventi ilgiau. Taciau kam to reikia, o gi farmafijai. Vaistai brangus, gydymas brangus, o tai reiksia nuolat besipildnacia farmafijos kisene. Kodel niekas garsiai nekalba, kad nepasiant to, kad sergantys ilgiau istempia, ju skaicius dideja n kartu. Kaip smagu - serganciu vis daugiau ir jie gyvena vis ilgiau... Kas is to pelnosi???????? Tikrai ne as ir ne tu ...
Ta pati situacija ir su IS - dabar kone kiekvienas pasvaigimas nurasomas IS ir ar NORS VIENAS PASIDOMEJO KAIP SPARCIAI IS serganciuju daugeja??? Vien Lietuvoje per pastaruosius metus serganciuju padaugejo kartais ir visur nuolat dedami info, kokia tai nefaina liga ir kaip su ja gyventi ir blablabla. Beje gydymas ne pigesnis uz vezi ir kas nuo to lobsta. Ar nors vienas pasidomejot koks tu hormonu poveikis, kuris lasinams beveik visiems be isimties atakos metu ir kas tai is tikro yra? Paklauskit savo gydytoju. Taip, tuo metu lyg ir padeda, bet liga deja niekur nedingsta, o metabolizmas dar labiau isderinamas...

Prasau manes netujinti, tai nekulturinga.
Papildyta:
Ir dar, kie pamazgu papylet, is kur tiek negatyvo ir paniekos zmonems? Kad as paziurejau kritiskai, kaip oponentas, tai aciu uz neapykantos lietu

Atsisakyti visų energetinių angliavandenių ir nustoti vartoti (Saldainius, tortus, pyragėlius, sausainius, šokoladą, ledus, medų, uogienes, sirupus, sultis, limonadus, vaisius, uogas, alų, likerį, saldų bei pusiau sausą vyną, saldų bei pusiau sausą putojantį vyną.)


Taigi, kuris iš ligonių esate Jūs?
[/quote]

Pilnai sutinku su viskuo ka parasete, dziugu ejau gera linkme tik nesutinku atsisakyti vaisiu ir uogu, tai nera rafinuota fruktoze todel nepriklauso energetiniui angliavandeniui. reiketu atsisakyti tokiu kaip bananai, abrikosai, datuliu, arbuzu ir melionu. Visu vaisiu koncervuose ir dziovintus vaisiu pirkti tik organinius nes jie nera mirkomi konservante sulfur dioxide.
Savo informacijos netraukiu is interneto gaunu is moksliniu knygu is kuriu mokinuosi Oxforde dietologija. Be to mes pirmame kurse mokemes apie IS, diabeto, zvinelines ir kitu ligu mityba
Aisku kiekvienas renkasi kaip nori gyventi ir tikrai nesistengiu prikalbeti kazka keisti gyvenime, bet jei turite kokiu klausimu visada prasom kreiptis
Sudarineju mityba nesciosioms, maitinancioms, atletams ir kovotojams su antsvoriu problemoms

Pries pora savaiciu gulejau santariskese ir teko daug bendrauti su daktare Liutkiene klausiau ir del mitybos, sake mityba ligos eigos ir simptomu neitakoja aisku nereikia valgyti visokiu cipsu ir kt. kurie, bet kuriam zmogui kenkia galbut musu kiekvieno organizmas netoleruoja tam tikru produktu, bet manau nera bendru taisykliu visiems
Silver79 jus pries tai irgi jautetes puikiai, o db supratot, jog buves gyvenimo budas buvo neteisingas gal jus tiesiog lb tikit tuo, ka darot ir tai jums padeda, aisku svarbu padeda
Teko bendrauti su IS serganciais zmonemis ir jie isbande daugybe mitybos budu, bet deja nepasveiko Jus raset, kad pas jus vos keli zidiniai ir liga ne taip seniai patvirtinta, tai jus galite eksperimentuoti
Bent jau as kolkas gydymo atsisakyti nesiruosiu, o mityba paderinti bandysiu, taip pat vartosiu papildus, sportuosiu
Musu imunitetas lb sudetinga sistema, jeigu net medikai visame pasaulyje negali perprasti iki siol priezasciu, manau mes vargu ar issiaiskinsim priezasti

Na taip vistiek svarbiausia optimizmas. kaip suprantu jums irgi tik pries metus nustate tad turime IS vienodai

Buenita87 taip susirgom mazdaug vienu metu, pries metus Zinoma optimizmas yra lb svarbu, taip pat rupintis savimi zymiai daugiau nei anksciau, nepervargti, sportuoti ir manau savijauta bus normali

Labas vakaras buvo idomu paskaityti ka cia rasete, as savo nuomone irgi issakysiu. Sergu 6 metus, per pirmus metus turejau daug paumejimu, buvo ir labai stipriu ataku, bet nuo to laiko kai pradejau naudoti Avonexa- gyvenu labai geria Nesilaikau jokiu dietu- valgau cipsus, macdonalga, picas, geriu alkoholi (man tik 24 ir linsmybes tik prasideda:)) 4 metus neturiu jokiu IS pozymiu ir zidineliai mano galvoje susitraukia ir jau nesimato ant MRT tyrimu. Geriu dar D vitaminus ir linu semenu alieju. Kas kam padeda, tas ta ir naudoja. Jauciuosi tikrai gerai jau 4 metus ir savo gyvenimo budo niekam nereklamuoju, kiekvienam skirtingai. Sveikateles jums

Nezinau ko ten jusu Oxforde moko, bet labai klystate, gerbiamoji Cia trumpai apie fruktoze ir jos "nauda"

Fruktozės pasisavinimo greitis yra tik 43 proc. gliukozės pasisavinimo greičio, tačiau ji negali būti panaudota energijai iš karto. Pirma fruktozė turi patekti į kepenis, ten paveikta kepenų fermento, ji virsta energijai panaudojama forma. Tiesiogiai energijai fruktozę naudoja tik spermatozoidai, tačiau tai yra paties organizmo susintetinta fruktozė. Fruktozė lengviau nei gliukozė panaudojama riebiųjų rūgščių sintezei kepenyse, taigi fruktozė virsta riebalais greičiau nei gliukozė, o tiems riebalams pernešti į audinius padidinama LMTL (labai mažo tankio lipoproteinų) koncentracija kraujyje.

Kaip ir fruktozė, galaktozė taip pat nėra tiesiogiai panaudojama energijos gamybai, bet pirma turi patekti į kepenis ir jų fermentų perdirbta virsta gliukoze.

Suvalgius daug lengvai įsisavinamų angliavandenių turinčio maisto, pirma – pakyla gliukozės koncentracija kraujyje, antra – staigiai pakyla insulino koncentracija kraujyje ir paskui visa gliukozė, fruktozė ir galaktozė atsiduria riebalinio audinio ląstelėse. Jei organizmo medžiagų apykaita nėra greita, pavyzdžiui, jei jis sunkiai fiziškai nedirba, tai nevyksta greita riebalų apykaita ir riebalais virtę angliavandeniai pasilieka audiniuose ilgam.

Priešingai nei kitų dviejų energinių maisto medžiagų (riebalų bei baltymų), angliavandenių įsisavinimas žmogaus organizme yra beveik neribotas, o pašalinimas, jei jie nesudeginami iškart, beveik neįmanomas, tad viršsvorio problemos yra daugiau susijusios su greitai įsisavinamais angliavandeniais (o ypač fruktoze) maiste nei su riebalais tiesiogiai.

Kodėl organizmas taip staigiai išskiria insuliną? Tam, kad kuo greičiau pašalintų monosacharidus iš kraujotakos. Kuo yra kenksminga didelė monosacharidų, daugiausia gliukozės ir fruktozės, koncentracija kraujyje? Diabetu sergantys žmonės galėtų tai pademonstruoti gyvu pavyzdžiu. Didesnė gliukozės ir fruktozės koncentracija kraujyje bei tarpląsteliniame skystyje sukelia reiškinį, vadinamą glikacija. Baltymai, susijungę su monosacharidais, sudaro tokius kompleksus, kurie labai lengvai oksiduojasi. Taip pažeidžiami organizmo audiniai, pirmiausia jungiamieji. Pažeidžiamos kapiliarų sienelės ir tinklainė, vystosi mikroangiopatija (to pasekmė, galūnių amputacija) bei retinopatija (pasekmė apakimas). Bet glikacija kenkia ne tik diabetikams, ji taip pat sukelia kolageno struktūros pažeidimus, o tai gali pasireikšti odos senėjimu, raukšlėmis. Dėl glikacijos yra pažeidžiama gleivinė ir taip atveriamas kelias infekcijoms. Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie glikaciją, yra tai, kad fruktozė yra 10 kartų labiau linkusi ją sukelti nei gliukozė.

Jei organizmas yra ilgai veikiamas tokiomis didelėmis cukraus dozėmis ir kartu didelėmis insulino koncentracijomis, išsivysto apsauginė reakcija. Gali atsirasti audinių nejautrumas insulinui. Jei ląstelės nėra jautrios insulinui, tai jos labai sunkiai priima naujas gliukozės molekules. Kadangi gliukozė į ląsteles patenka sunkiau, tai energijos gamybai daugiau naudojami riebalai. Apie tokį žmogų sako, kad „kuo daugiau jis valgo, tuo labiau jis lysta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas ketogeniniu arba tiesiog II tipo (įgytu) diabetu. Galima ir kita organizmo reakcija. Gali atsirasti audinių hiperjautrumas insulinui. Tokiu atveju visa gliukozė patenka į ląsteles virsta kūno riebalais, o kraujyje nuolat labai žemas gliukozės kiekis arba jis labai greitai ir žemai nukrinta iškart pavalgius. Apie tokį žmogų sakoma, kad „valgo, bet nepavalgo, tik pampsta“. Toks medžiagų apykaitos sutrikimas vadinamas gliukogeniniu arba tiesiog hipoglikemija.

Taip organizmas, bandydamas apsisaugoti nuo žalingo glikacijos poveikio audiniams, sukuria kitą problemą – didžiulius gliukozės koncentracijos svyravimus. Kuo kenksmingas yra gliukozės koncentracijos svyravimas kraujyje? Kaip minėjau pradžioje, gliukozė yra vienintelis nervinių ląstelių energijos šaltinis. Negaudamos pakankamai energijos, ląstelės beveik neatlieka savo funkcijų, o gaudamos per daug, pradeda dirbti sparčiau nei reikėtų, išskiria daugiau medžiagų, nei tuo metu reikia. Dabar įsivaizduokite, kaip atrodytų mūsų kelionė automobiliu, jei akseleratoriaus pedalas būtų tai nuspaudžiamas iki galo, tai išvis atleidžiamas? Mašina trukčiotų kaip išprotėjusi, kartais gal net užgestų. Su smegenimis vyksta tas pats. Gliukozės koncentracija nukrinta, negaudamos energijos nervinės ląstelės vos funkcionuoja, lėtėja procesai, kartu ir liaukų veikla, neišskiriami reikalingi hormonai, krinta nuotaika, žmogui norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir tūnoti kampe. Ir staiga gliukozės koncentracija išauga, energijos atsiranda perteklius, ląstelės persidirba, išsiuntinėja impulsų daugiau nei reikia, liaukos išskiria hormonų daugiau nei reikia, nuotaika pašoka, žmogui sunku susikaupti, jis netelpa savo kailyje. Toks gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimas labai sustiprina tokių ligų kaip depresija, isterija, nerimas, paranoja, šizofrenija, hiperaktyvumas, PMS simptomus. Ar ne protinga būtų klausti, kad gal toks svyravimas ir paskatina tas ligas išsivystyti?

Per metus statistinis vakarietis suvartoja 60 kg cukraus. Svarbu tai, kad didžiąją dalį sudaro „nematomas“ cukrus – tai ne tik desertai, bet ir kepiniai, padažai, gėrimai, net silkė – ir ta sudėtyje turi cukraus. Padarykite eksperimentą ir paieškokite parduotuvėje produktų be cukraus (taip pat be gliukozės ir fruktozės). Turbūt tik mineralinis vanduo atitiks tokį reikalavimą. Saldumynų lentynos sudaro didesnį plotą nei alkoholio ir tabako gaminių kartu sudėjus. Bet priešingai nei pastarųjų, gaminių su cukrumi pakuotės neperspėja apie galimą jo žalą. Baisu, kad daugiausia tų gaminių suvartoja vaikai, o mes tik rūpinamės, kad būtų „be dažiklių ar konservantų“. Ir stebimės, kodėl mūsų vaikai negali susikaupti mokyklose? O juk ir patys perkame duoną su „ekologišku cukrumi“. Bet tai nėra pats baisiausias dalykas.

Baisiausia yra tai, kad mes taip pat įtikėjome, kad vaisiai yra sveika…

Ar esate kada bandę ragauti laukinio obuolio? Tokių jau nėra, bet sulaukėjusių dar galima rasti. Ar atsimenate skonį? Ar daug tokių obuolių suvalgėte tada? Tiesa yra tokia – nemaloni, bet tokia ta tiesa jau būna – vaisiai nėra natūralūs! Per tūkstančius metų žmogus selekcijos būdu atrinkinėjo veisles, kurios jam buvo skanios ir taip didino kenksmingos fruktozės, kartu mažindamas naudingų organinių rūgščių kiekį jose. Ir štai dabar turime vaisius, kurie yra tokie patys saldainiai, tik kad auga ant medžių. Ir aš kalbu ne vien apie apelsinus ar ananasus. Mūsų sodų vaisiai yra tokie patys. Net rūgštesnės obuolių veislės turi tiek cukraus, kad pora jų sudaro visą angliavandenių paros normą. O sultys… jos yra vaisių kenksmingumo viršūnė! Jei vaisių pektinai dar šiek tiek sulėtina fruktozės rezorbavimą žarnyne, tai, geriant sultis, fruktozė susiurbiama tiesiai į kraują, be to, sulčių išgeriama daugiau, nei suvalgytume vaisių. O dabar pažvelkime į lietuvių šventu laikomą medų. Jo 20 proc. sudaro vanduo, 80 proc. – cukrus, iš kurio daugiausia gliukozės, fruktozės ir sacharozės. Ar vis dar tikite peršalimo profilaktika medumi ir vaisiais?
Papildyta:


Nenoriu buti blogu pranasu, bet duok die... neateis ta diena kai turesi rimtesniu bedu.. Beje, as po pirmos atakos, taip pat 10 metu gyvenau su cipsais, vakareliais per naktis, net cigaretemis ir t.t. - net avonexo nereikejo Taciau, liga grizo su trenksmu. Tad 4 metai - ne rodiklis, o dabartinis tavo gyvenimo budas tik gilina disbalansus, kurie anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma islis. Tikiuosi tai nebus IS rimta ataka, ar dar blogiau ...
Mano tikslas nera kazka Jums irodyti. Ttiesiog norisi padeti tiems , kurie tikrai turi bedu , isbande viska ir toliau "vaziuoja zemyn"
Pasveikti galima paprastai, bet ar jums to reikia ir ar jus to norit? Paklauskit saves patys... Kelia parodziau, o ar jus pro tas duris norit eiti ir pasveikti, tai jau Jusu paciu reikalas.
Manau, tikrai geriau pabandyti sau padeti kol dar nevelu... ir nebuti tuo tipisku ligoniu apie kuri rsiau

Sveiki
Įdomios čia diskusijos
Silver, gal galima vieną dienos mitybos pavyzdėlį, t.y. meniu, ką Jūs valgote Žinau tik viena, norint laikytis tokių normų, kaip Jūs aprašote, mano vyrui reiktų išvis mesti darbą ir turėti santaupų prikauptų visam gyvenimui, kitaip niekaip