Dar kartą Kreta...:)

Ierapetroj Saltmete uzsiiminejo dar ir tokiais dalykais...



(matote, dar adrenalino negana nuo vazinejimosi serpantinais su motociklu)

O dabar dar keletas nuotraukeliu is pasivaiksciojimo ir pasisedejimo po Agios, nes treciadieni, t.y. balandzio 4 niekur toliau nevaziavom...
taigis...








pratesimas rytoj... ar poryt, nezinau kaip iseis kita karta prie kompo prisest...

Po situ nuotraukyciu perziuros galvoje iskilo vienintelis zodis - NORIU Oh, kaip ilgai dar iki tos liepos...Saltmete, dar nuotraukyciu...mes cia lietuveleje istroske vaizdu...

Sveikutė, Šaltmėte. Žinok užkrėtei Kretos virusu: tavo pasakojimai ir nuotraukos, papročių aiškinimai ir atsiliepimai apie žmones visiškai patraukė mane ir sukėlė nerealų norą išsiaiškinti, kaip ten viskas realiai Iš tikro net nežinau, kuom kontinentinė Graikija skiriasi nuo salos, ir kuo skiriasi žmonės, bet nepabuvus juk ir nesužinosi Taigi, šiemet jeigu viskas gerai, aplankysiu šią pasakišką salą. Nors nesu istorijos ir archeologijos žinovė, bet bais patinka kelionėse stebėti žmones ir su jais bendrauti, o tavo dėka supratau, kad graikai yra labai šaunūs ir lengvai bendraujantys. Jau, aišku, nekalbant apie kraštovaizdį ir gamtą...Kadangi pati esu turėjusi meilę seilę iš Turkijos ir ten teko pabuvoti svečio, o ne turisto teisėmis, tai esu susipažinusi ir pamilusi Viduržemio jūros regiono kulinarinį paveldą, todėl nekantrauju išragauti tavo rekomenduotų patiekalų Ačiū labai už info ir meilės Kretai virusą

NET, ačiū
Labai gražiai parašei, ir malonu, kad kažkam mano pasakojimas, nuotraukos ir įspūdžiai duoda naudos...
dėl žmonių skirtumo, tai nelabai žinau, kuo skiriasi kontinento ir salų žmonės, bet kad skiriasi gyvenantys didesniuose miestuose ir mažuose kaimeliuose, tai tikrai... manau, ir pati supranti kuo... mano nuomone, visų pirma nuoširdumu...
graikai tikrai lengvai bendraujantys ir nuoširdūs, tik gal į vasaros galą jie šiek tiek pavargsta nuo to beprotiško tempo ir žmonių kiekio, esančio ten.
Linkiu kelionės metu patirt kuo geriausius įspūdžius ir nekreipt dėmesio į mažus nesklandumus, jei tokių bus... (tikriausiai bus, nes idealaus nieko nėra)...
O dėl kulinarinio paveldo... tai ką... grįšiu į minus 10 skyrelį taisyt savo liniuotės per visus tuos gardumynus... sūriai, saldumynai, vaisiai, mėsytė... mano silpnybės...

Nėr už ką - man patiko tai, kad apie Kretą pasakoji su pilna meilės širdimi - tai ir pavergė beigi įtraukė

Man labiausiai patiko flesi pasakymas prieš išvykstant į Kretą, kad ji susipakavo gerą atostogų nuotaiką į lagaminą ir dar jos įsidės į rankinį bagažą Svarbiausia požiūris ir mokėjimas atirūkti

Vava, labai norėjau paklausti ir apie tai - tavo kretietiškus šedevrus virtuvėje jau skaičiau ir žinau, kad tau puikiai sekasi sukurti Kretos kvapus namie. Maistas, ypač kitų šalių naminis maistas, mane veeeža...Bet kitas klausimas, kaip tas maistas paveikia figūrą...Net nesitikiu, kad LT bus galima rasti produktų, panašių į graikiškus (tešlos, sūrio, juolab kad ir daržovės ne tokios), todėl man ta grėsmė mažėja O kaip tu: ar bandai kūdint gaminamus produktus? Ar įskaičiuoji juos į dienos kaloražo normą? Ar tik palepini save karts nuo karto?

buvau ir kretoj, ir chalkidikej..tai galiu pasakyt, kad i kreta 100kart labiau verta vaziuot!!

na ką galiu pasakyt, patinka man graikiška virtuvė, patinka eksperimentuot, patinka gamint tuos patiekalus, kuriuos pas kažką valgiau ar ragavau... ir išvis labai patinka gamint...
dėl produktų, tai FI aš irgi sunkiai randu reikiamų produktų.. apie daržoves išvis patyliu.. kad ir dabar, šiuo laiku, Kretoj buvo toks daržovių pasirinkimas, kad jomis gali tik ir maitintis, ir neatsibos... o ką jau kalbėt apie vasarą, kai viskas ten pas juos užauginta, iš savų daržų... Lietuvoj manau vasarą didesnis daržovių pasirinkimas nei čia... nes čia aš jas perku ištisus metus, o taip norėtųsi pomidorais kvepiančių pomidorų...
bet kita šio reikalo pusė ta, kad graikiškas maistas sukūdintas pasidaro neskanus... bent jau man... juk daugelio patiekalų idėja ten alyvuogių aliejuje, feta sūryje, kuris paprastai 40-50 procentų riebumo, aliejuje keptos bulvės ir pan.... graikiškos salotos man jau ne tokios, jei jos neplaukia aliejuje.. ir jei duonos kampelio negali pasidažyt į aliejaus-balzamiko-acto mišinį.. bet šiaip ar taip, dažnai aš šių dalykų negaminu, tai daugiau lepinimosi formoj, arba kai jau be proto pasiilgstu... nes šiaip aš laikausi politikos, kad tos šalies patiekalai turi būti valgomi toje šalyje... išskyrus aišku kažkokius mūmyse jau priimtus, dažnai ir lengvai pagaminamus.. kaip kad tos pačios graikiškos salotos...
o jau kai būnu Kretoj, tai visi kalorijų skaičiavimai būna pamiršti laikinai... ten tiesiog neįmanoma... nes valgau dažniausiai kažkur svečiuose... o nevalgyti negali, bo šeiminikus įžeisi... bet saiko bandau nepamiršt...
nežinau, ar atsakiau į tavo klausimus... gal bent dalinai... bet į lankas tai nuplaukiau...

Labai tave suprantu ir sutinku, kad maistui, gamintam svečioje šalyje namuose net negalima atsispirti. Ir ne tik dėl šeimininkų, dėl paties pažinimo ir supratimo - juk tokiu būtu ir aura, ir tradicijos, ir receptai įvertinami bei pajuntami. Jau nekalbu apie tai, kad bendravimas prie stalo yra labai svarbus ritualas, kurį mes jau linkstame prarasti (jau nekalbant, kad Lietuvoj svetimas patampa bednras šeimos susibūrimas ir bendravimas ne švenčių metu - juk visi bizi. O kiek žinau, graikai, labai daug dėmesio kreipia šeimos susibūrimams, tradicijų išsaugojimui ir kt. Ar tikrai taip? Ir kaip tu jautiesi, t.y. ar mūsų šiaurietiška pasaulėžiūra tam neprieštarauja?). Tikrai labai šaunu, kad tau pavyksta pamatyti tikrąjį Kretos kaloritą, o ne viešbutinį turistinį variantą. Aš abejoju, kad netgi ir jei pavyks apsilankyti daugelyje tavernų galėsiu pasakyti, kad ragavau tikrojo Kretiečių maisto. Kita vertus, i to chleb ...Ir, beje, mano svajonių kelionės yra tokios, kokias tu patiri: apsistoti pas draugus, kurie aprodo, supažindina su dar daugiau žmonių ir aplinka, parodo tikrai tai, kas yra ypatinga ir užtikrina, kad viešnagė atitiktų realią šio žodžio prasmę

Vienu žodžiu, mano mintys jau atostogose, riekės susikaupti, paskaityti dar kartą, ką parašėt apie keliones ir lankytinus objektus, bet kažko matau, kad kretietiškas lėtumas jau valdo mane Jeigu kils klausimų, būtinai paklausiu

apie tuos susibūrimus... žinai, graikas graikui tikriausiai nelygu... kaip ir lietuvis lietuviui... vieni stengiasi tas tradicijas išsaugot... kiti ne... man pasisekė šiuo atžvilgiu, nes MB šeima tikrai iš tų, kuri saugo ir laikosi tų tradicijų.. viskas, aišku, paveikta dabartinio skubėjimo, nemaža dalis modernizuota, bet vistiek... kad imkim, ir tą patį Didįjį Penktadienį prieš Velykas... kaip ir rašiau, Velykos Graikijoje didžiausia šventė, taigi ir tas šventimas trunka... taigi, pas mus kažkokių didžiojo pentadienio apeigų aš neatsimenu... na, mišios.. o Kretoje tai ištisas vakaras, daugybė religinių papročių, ir kas man labai gražu, kad ištisos šeimos ateina į bažnyčią, su jau paaugusiais ir dar visai mažais vaikais, ritualai trunka iki pat vidurnakčio, ir visi bendrauja, linki laimingų metų...
man žiauriai patinka tie jų susibūrimai, tik minusas tas, kad aš dažnai lieku nuošaly, nes nors ir esu kartu prie stalo, ten kalbama graikiškai, ir aš, deja, pokalbyje dalyvauti negaliu... bet šiaip tikrai buvo stengiamasi mane visaip įtraukti, buvau kviečiama kiek įmanoma rodyti daugiau iniciatyvos, ir pati pradėti naujas pokalbio temas... visi tiesiog džiūgaudavo dėl kiekvieno mano bandymo pasakyti ką nors graikiškai...
dar dėl maisto... galiu nurodyt vienos tavernos koordinates, kur mes dažnai lankydavomės, taigi, galiu užtvirtinti, kad ten maistas tikrai bus tikras... tos tavernos šeimininko tėvas pats yra piemuo... taip, taip, jie iki šiol tokius turi.. vėliau dar daugiau apie tai papasakosiu.. taigi, sūriai toje tavernoje bus naminiai, daryti paties šeininko ar jo tėvo.. vynas taip pat.. ir dauguma kitų patiekalų... dar vienas pastebėjimas, kad graikai retai kada valgo kažkokį vieną patiekalą tavernoje, kaip kad mes įpratę daryti, kai einam į restoraną ar pan. jie užsisako daug įvairių mezedes, keliaujančias vieną po kitos ant stalo, valgo dažniausiai visi iš vieno indo, ir žinoma raki ar vynas...

ok, išsiplėčiau vėl... jei tik yra klausimų, visad mielai atsakysiu...


sorry, mergaitės ir berniukai, nu nespėju... patys suprantat, po atostogų kokios darbų krūvos laukia... nu bet pažadu per savaitgalį visą reportažą padaryt...

Ką reiškia pasakymas "..galiu nurodyt"? Tu tik dėk, ką žinai gero , mes tai tikrai įvertinsim, dar ir nuvažiavusios lietuvėmis prisistatysim, po to tave tas piemuo nuvažiavusią sūriais užvers už reklamą.
Sudėk visą gerą info, ką esi ištyrinėjusi tame krašte, būsim dėkingos. , rankioji rankioji po trupinuką, galva jau sukasi..........trys temos beveik vien klausimų apie viešbučius.............ne viešbučio važiuoju pamatyt. .

nu tas pasakymas ir reiškia tiesiogiai... nenoriu būt pasmerkta už reklamą...
anyway, ta taverna yra kaimelyje Kroustas (tariasi Krustas, su kirčiu ant u) į jį nusigauti galima važiuojant iš A. Nikolaos į Kritsa, iki kurios 9 km. Tada pervažiuoji visą kaimelį, kuris šiaip gana klaidus... ir tada bus toks siauras posūkiukas aukštyn į kalnus, ir važiuojant tuo vingiuotu keliu dar 5 km bus Kroustas, nedidelis kaimelis toks, bet gražus. Tai kaimelio gale yra taverna "O Vardas" (Ο Βαρδας). Pavadinimas pagal šeimininko pavardę.
Tikiuosi, kas norės, tas ras...


Snickers, šiaip tavo labai teisingas požiūris

Ką gi, vaikas miega, darbai nudirbti Graikiško vyno taurė šalia, tai galiu tęsti...
ketvirta mano vizito diena, ketvirtadienis, balandžio 5... atsikeliu, lauke apsiniaukę, dangus va toks...



šiaip gražu.. bet mes turėjom planų palakstyt kažkur su birbalu, nes MB laisva diena nuo darbų... ką gi, palaukiam, kol rytiniai debesėliai nuslinks į šalį, dedamės šalmus ir į kelią... tikslas -


maždaug 15-20 km nuo Rethymno, neatsimenu tiksliai... važiuojam nuo Agios į Iraklio naujuoju nacionaliniu keliu... mano noras buvo važiuoti senuoju, kurio kokybė gal ir prastesnė, važiuoti tektų lėčiau, nes kelias vingiuotesnis ir pagal jūrą... taigi vaizdai gražesni... nu bet žinot, vyrams svarbu išbandyt variklio galingumą, taigi suderam kad pusę kelio važiuojam naujuoju, pusę senuoju keliu... vėjas žvilpia pro ausis, ir maždaug po valandos mes jau Iraklio... sustojam ten užkąsti, pailsinti kojas, sutvarkyti poros reikalų ir apsipirkti...
viskas būtų ok, nu bet Iraklio transportas ir graikų važiavimo bei parkavimo stilius nenustoja manęs stebinti... atsiranda tokių vietų, kad net su motociklu vos vos gali pravažiuot... nes matote, jie greitai grįš...
po geros valandos, praleistos Iraklio, kantrybė jau gerokai išsekus, ir yra noras sukt atgal namo, bet vis tik nusprendžiam, kad jei jau atvažiavom iki čia, tai tęsiam.. taigi, dar apie 70 km, ir mes Rethymno.. pakeliui kartą sustojam, nes man reikia pailsinti raumenis, kuriuos iš baimės ir adrenalino kiekio traukia mėšlungis... nu įsivaizduokit, serpantinai, posūkiai, o motociklas lekia 100-130 km/h greičiu... aš vietomis net užsimerkiu, kad nematyčiau kas vyksta...
taigis, nuotraukos iš sustojimo... Bali... maždaug pusiaukelė tarp Iraklio ir Rethymno.





Atvažiuoju į Rethymno. Šiaip tikrai gražus miestas, bet neturim laiko jo normaliai apžiūrėt, taigi tik šiek tiek pasivažinėjam po senamiestį (venecijiečių laikų), sustojam pavalgyt Gyros (skanumėlis, bet nieko sveiko, kaip ir visi fast food) ir tęsiam kelionę...
čia viena nuotrauka iš Rέthymno, nežinau kodėl, bet nepadariau daugiau...