Šįkart norėjome keliauti ne vieni, o su kokia nors kompanija, tad pasiūlėm dviems draugams kitai porai prisijungti prie mūsų dviejų kompanijos.
Bilietus pirkome kažkur prieš kiek mažiau nei mėnesį (gal prieš tris savaites). Sumokėjome kiekvienas po 400lt už skrydžius į abi puses (į ten ir atgal).
Ryanair keleivius į Maljorką skraidina ir parskraidina kas tris dienas. Bet argi apsimoka tik tie pabūti? Žinoma, kad ne... Mes pasirinkome pabūti ten savaitę.
Iš anksto rezervavome šį viešbutį:
http://www.hotelvistasolmallorca.com/
6 naktims visiems keturiems atsiėjo apie 800Lt. Ėmėme be maitinimo.
Taip pat rezervavome automobilį per www.doyouspain.com (nuoma su pilnu baku kuro, 1 vairuotoju ir draudimu kainavo apie 200 eurų savaitei).
Išskridome iš Kauno 09:20, Maljorkoje nusileidome vidurnaktį. Naktinis automobilio paėmimas prie kainos pridėtų dar 30 eurų, taip pat ir papildoma naktis viešbutyje kainuotų, tad nusprendėme iki ryto pabūti oro uoste ir 7-tą ryto keliauti pasiimti automobilio.
Palmos oro uostas:
Papildyta:
Automobilis neblogas, tačiau nemažai pravažiavęs. O ypač turint galvoje, kad važinėja turistai ir nemažai kilometrų sudaro serpantinai. Na bet bus ok
Viešbučio check-in tik 14val., tad šiek tiek pasivažinėjame po Palmą, pasivaikštome. Naktį lijo, tačiau dabar atrodo visai nebloga diena. Tačiau norisi striukių.
Įžymioji Palmos katedra:
Katedra Sa Seu yra laikoma viena svarbiausių paminklų Balearų salose. Katedra yra viena iš geriausių Ispanijos bažnyčių, stovinčių ant aukštos vietovės, kur maurų laikotarpiu pastatyta islamo mečetė. Katedra Sa Seu buvo baigta ir pašventinta 1587 metais.
Gėriuosi Palmėmis:
Vėliau nueiname ir į paplūdimį:
Papildyta:
Laiko iki 14 valandos dar daug likę, tad vaikštome toliau...
Elvis
Šiaip ne taip susirandame viešbutį (internete nėra tikslaus namo numerio). Šaunu, galima anksčiau įsikelti, ankstesni svečiai jau išsikraustė ir kambarys jau sutvarkytas. Neturiu viešbučio vidaus nuotraukų, tačiau viskas buvo gerai. Du kambariai, vienas miegamasis, kitas bendras. Abiejuose po dvigulę lovą. Nedidelė virtuvėlė ir tualetas su vonia. Viskas tvarkinga. Pasidedame daiktus ir pamiegame kelias valandas (vis dėlto galima sakyti nemiegojome praeitą naktį). Vakare atsikeliame ir einame pasivaikščioti į vietinį paplūdimį:
Papildyta:
Stebina vos ne kiekvienoje kintiečių parduotuvėje tokie dalykai:
Beje, pamiršau paminėti, kad apsistojome triukšmingiausiame Maljorkos mieste Magalufe. Jame tikrai buvo nemažai inietiškų prekių parduotuvių
Toliau vaikštome... Kažkoks didelis gražus viešbutis. 4 ar 5 žvaigždučių.
Mieste vaikšto daug katinų, štai kokį vieną gražuolį užtikau, kuris iš už medžio spoksojo į mane
Atėjus vakarienės metui, einame į vietinį restoranėlį pavalgyt. Kainos nemažos. Karšto patiekalo porcija prasideda nuo 10 eurų.
Vištienos kepsnys:
Mano mėgstami kalmarai:
Papildyta:
Žinoma, galima pavalgyti ir iš vaikiško meniu už kokius 6 eurus, irgi protinga
Prie visko dar alaus kokio... Alus kavinėje kainuoja apie 2-3 eurus. Vėliau padavėjas mus pavaišina citrinų likeriu, kuris pasirodė labai skanus... Taip ir baigėsi balandžio 15 dienos vakaras
Balandžio 16 diena, pirmadienis
Diena niūroka, lietus krapina. Dienos pradžioje nusprendžiame aplankyti keletą Palmos prekybcentrių. Vėliau bus matyti pagal orus.
Magalufą ir Palmą skiria apie 10 kilometrų. Atstumai čia tikrai nėra dideli. Paliekame automobilį požeminėje mokamoje aikštelėje prie katedros Sa Seu, nes daugiau nelabai yra kur palikti, viskas visur užimta.
Na ir traukiame pasivaikščioti, bandyti rasti prekybcentrį. O tas vadinamas prekybcentris buvo tiesiog gatvės, kurioje buvo parduotuvės (panašiai kaip Laisvės alėjoje Kaune). Radome Zarą, H&M parduotuves, išleidžiame eurą kitą
ir einame pavalgyti į McDonalds... Beje, rūbų kainos panašios kaip Lietuvoje, pavertus eurus litais. Kai kas netgi pigiau. Tad su jų ir mūsų minimumais, jiems rūbai kainuoja palyginus pigiau.McDonalds komplekso kainos vidutiniškai svyruoja apie 7 eurus. Pavalgėme lauke, balandžių apsuptyje:
Tik ir laukia, kol numes kas kokį trupinuką, o jeigu numeti, tai žiūrėk, jau ir visas būrys prie tavęs trinas
Kadangi oras ne iš geriausių, nusprendžiame šią dieną skirti buvimui patalpose Palmos akvariumo aplankymui.
Grįžtame į stovėjimo aikštelę. Kadrai einant pakeliui:
Papildyta:
Eismas Palmoje gana intensyvus, tad greit jos nepravažiuosi. Tačiau iki akvariumo gana netoli, ilgai neužgaištame. Įėjimas į akvariumą kainuoja 21,50 euro. Palmą akvariumą sudaro 55 akvariumai, įskaitant keletą konkrečių tipų povandeninės faunos bei floros iš Viduržemio jūros ir Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų. Akvariume Palma galima pamatyti 8000 atstovų iš 700 skirtingų vandens gyvūnijos rūšių 5 milijonų litrų jūros vandenyje. Akvariumas Palma yra padalytas į keletą dalių - Senasis pasaulis, Naujasis pasaulis, džiunglės, Sodų akvariumai. Žinoma, yra restoranų ir parduotuvių.
Įėjimas:
Akvariumo viduje gana tamsu, sunku padaryti geras nuotraukas, tačiau po keleto pabandymų šis tas pavyksta:
Papildyta:
Akvariumo darbuotojas iš šio akvariumo ištraukė jūrų žvaigždę ir galima buvo ją turistams paliesti, paglostyti
Daugiau nuotraukų...
Papildyta:
Papildyta:
Papildyta:
Apėję vidų, išujome į lauką. Gaila, kad lelijos dar nežydėjo
Maisto!!!
Papildyta:
Patenkame į džiungles
Papildyta:
Vėl įeiname į vidų ir čia mus pasitinka didžiausias objekto akvariumas, kuriame plaukiojo keletas ryklių:
Rykliai ir rajos plaukiojo turistams ir virš galvų...
Akvariumas net 8 metrų aukščio:
Buvo galima įsigyti šių užkonservuotų medūzų:
Vėliau nuvažiuojame ieškoti Castell de Bellver pilies. Pakeliui:
Papildyta:
Niekaip nerandame privažiavimo prie pilies. Klaidžiojame...
Pagaliau atrandame. Ji yra maždaug 2,5 kilometro nuo Palmos centro, vakarinėje įlankos dalyje. Gotikinė Castell de Bellver pilis buvo pastatyta kaip karaliaus Chaimės II vasaros rezidencija. Apskrita forma teikia piliai dekoratyvinio kūrinio įspūdį, o palei centrinio kiemo perimetrą eina galerija su grakščiomis arkomis.
Buvo pirmadienis ir į pilies vidų nepatekome- ji nedirbo. Labai gaila. Žadėjome galbūt sugrįžti dar, bet nesugrįžome.
Grįžome į viešbutį, pasigaminome valgyti. Kainos parduotuvėse gana didelės, bet kai kas kainuoja kaip Lietuvoje. Mėsos mūsų kurorte buvo sunkoka rasti, nebent kokios rūkytos dešros. Vynai pigūs už 3 eurus buvo galima nusipirkti gero vyno butelį. Pusryčiams dažniausiai valgydavome sumuštinius su arbata. Pietus valgydavome kavinėse. Vakarienę kelis kartus gaminomės. Tai buvo sriubos, makaronai, kepta vištiena, žuvis.
Balandžio 17 diena, antradienis
Šią dieną nusprendėme pasivažinėti po salą. Aplankėme Peguera, Andratx uostamiestį, Banyalbufar įlanką, Valldemossos miestelį, pravažiavome Sa Calobros serpantinais.
Papildyta:
Peguera paplūdimys:
Andratx uostamiestis:
Papildyta:
Pakeliui į Banyalbufar...
Važiuojant MA-10 keliu serpantinais, pakeliui labai daug gražių vietų, aikštelių, galima sustoti ir grožėtis...
Diena buvo ne itin šilta, vėjuota, norėjosi megztuko. Aš turėjau šiltą skarą, man užteko
Pagaliau privažiavome Banyalbufar miestelį. Privažiavimas prie įlankos sudėtingas, siauromis gatvelėmis, šiaip ne taip nuriedame.
Dėl vėjuotos dienos didelės bangos ir nesimato tos gražios vandens žydrumos. Tačiau vaizdas vis tiek pakeri
Papildyta:
Tolumoje matyti ryškus skirtumas tarp gilesnių ir seklesnių vietų
Užsukame į Valldemossą, pasivaikščiojame po outletus, skaniai papietaujame ir važiuojame toliau.
Vėliau važiavome link Cala Deia Sóller paplūdimio. Garsusis ženklas, iš kurio pernai juokėsi mano brolis ir kaip mat kryptelėjo koją netyčia
Pats paplūdimys:
Bangos buvo didelės, prie kranto prinešta jūros dumblių.. Pernai toje vietoje, kur akmuo, deginosi žmonės
Papildyta:
Pravažiuojame Embaise de Cuber dirbtinį ežerą. Prie jo ganosi daug rausvų avelių. Galvojome, kodėl jos tokios spalvos. Gal nuo raudonų uolienų, į kurias trinasi?
Pakėlus galvą, galima išvysti observatoriją:
Sa Calobra serpantinai:
Papildyta:
Sekantis taškas sustojimui yra Port de Soller. Jame yra Torrent de Pareis. Tai yra antras pagal dydį Viduržemio jūros kanjonas. Įsikūręs vakarų pakrantėje. Torrent de Pareis yra pavadintas pagal upę, kuri čia per milijonus metų į kalkakmenio uolų buvo išgraužta.
Neilgai pabuvę, sėdame į automobilį i važiuojame atgal į viešbutį. Bevažiuojant jau ir sutemsta...
Balandžio 18 diena, trečiadienis
Šiandien nusprendžiame apsilankyti Safari-Zoo ir pietinėje salos dalyje.
Safari-Zoo yra netoli Porto Cristo miestelio, salos rytuose. Įėjimas į safarį kainuoja 17 eurų suaugusiam.
Štai kokia pikta mus pasitinka prie įėjimo:
Galima rinktis patiems važiuoti savo automobiliu arba traukinuku. Pasirenkame traukinuką, kad ir mūsų kelionės vairuotojas galėtų irgi pasižvalgyti ir pan. Važinėjame po teritoriją, traukinuko vairuotojas maitina safario gyventojus:
Papildyta:
Man safaris labai patiko, įdomu buvo stebėti gyvūnus ne per grotas. Tik jeigu kas važiuosite, saugokite daiktus, nes ten esančios beždžionės yra naglos, viena jauniklė įšoko į traukinuką ir nugvelbė dėžutę su kameros priedais, jos nebeatgavome. Vairuotojui buvo nelabai svarbu tai, bandė pašaudyt tuščiais šoviniais, gąsdino beždžiones, bet kur tau.. Kaip nubėgo ir nubėgo, nepagausi. Galima buvo numanyti apie tokį dalyką, bet neįspėjo mūsų, o ir užrašų niekur nematėme, kad tos beždžionės gali šokinėti į traukinuką.
Daugiau safario gyventojų:
Papildyta:
Gana greitai apvažiavome teritoriją ir vėliau mus išleido apžiūrėti gyvūnijos narvuose ir aptvaruose
Papildyta:
Fainuoliai
Papildyta:
Nepamenu prie kokio vėliau paplūdimio buvome, ar Mondrago ar Santanyi...
Prisėdome ant paplūdimio gultų, kaip mat pristatė prižiūrėtojas ir paprašė mūsų nebesėdėti
Tolimesnis mūsų taškas Cap de ses Salines. Piečiausias salos taškas.
Nerami jūra...
Papildyta:
Mano laimės bokštelis:
Toliau važiuojame į Cala Pi įlankėlę. Cal Pi yra nedidelis upelis ir miestas bei siaura įlankėlė. Užutėkis vedantis kietais laiptais į miestą. Bendrą vaizdą puošia pušų miškai. Cal Pi populiarus tarp Ankoridžo buriuotojų.
Papildyta:
Grįžtame namo. Temsta.
Balandžio 19 diena, ketvirtadienis
Šią dieną norime pailsėti nuo važinėjimų, pagulėti paplūdimyje. Diena šilta, saulėta, galima net pasideginti. Važiuojame į Pegueros paplūdimį. Praeitą kartą ten būdami užmatėme pramogą plaukiojimas laivu pakrantėmis. Laivas išplaukia 11 ir 13val. Atvažiavome kaip tik 13-tai val., bet jokio laivo nebuvo ir darbuotoja nesėdėjo savo būdelėje. Matyt dėl vėjuotos dienos. Bangos buvo labai didelės. Pasideginom, pabuvom paplūdimyje. Sugalvojom išsimaudyti. Nors žadėjau nesimaudyti, tačiau vis tiek trumpam įšokau į Viduržemio jūra, kuri buvo ledinė
tikrai dar per šalta maudytis, o be to bangos buvo labai didelės. Apdžiuvome, greit atsibodo paplūdimyje ir nusprendėme vis dėlto toliau pavažinėti po salą ir aplankyti Formentoro švyturį ir Artos urvus.Pirmiausia keliavome į Artos urvus. Atvykę susimokėjome už bilietus (nepamenu kainos, bet kažkas apie 11 eurų gal..). Teko palaukt 20 minučių, kol išeis grupė ir galima bus eiti kitai pasivaikščioti po urvus.
Ir kaip tik atvažiavo diiidelis autobusas, pilnas pensininkų, tai galima įsivaizduoti, kaip smagu buvo su jais vaikščioti po urvus
Čia dar belaukiant įėjimo:
Jau urvuose:
Papildyta:
Apversta avelė
Kaip bebūtų, man urvai kažkodėl paliko mažiausią įspūdį iš visų lankytinų mokamų vietų. Galbūt todėl, kad jie ir šiaip niekad manęs nežavėjo. Praeitą kartą net nenorėjau į juos eiti. O dabar laimėjo balsų dauguma
Lėtai vaikščiojome per urvus, senukai vyresnio amžiaus, sunku jiems buvo lipti tais kalnais, o dar ispanai, tai visai neskubėjo. Daugiau šnekėdavo negu judėdavo
gidas buvo labai malonus vyrukas, pravedė ekskursiją ispaniškai senukams ir mus keturiems angliškai. Įdomių dalykų apie urvus papasakojo. Įsiminė tik vienas per 100 metų 1 centimetras stalaktiko arba stalagmito tiesa, dar urvuose buvo muzikinė programa, apšvietinėjami urvai įvairiomis spalvomis. Muzika mano manymu buvo kiek per pompastiška. Urvus apėjome kažkur per valandą gal... Dar vieną faktą prisiminiau. Kad juose ištisus metus būna vienoda temperatūra 17 laipsnių. Tiek žiemą, tiek vasarą.Palikome urvus kitiems turistams ir važiavome link švyturio Formentor rytine salos pakrante. Pakeliui užtikome labai gražų vaizdą, kurio negalėjome neįamžinti:
Na kelias iki švyturio tikrai baisokas
už Alkudios uostamiesčio prasidėjo kilimas į kalnus. Turėjome navigaciją, tai galima ten buvo pasižiūrėti, kokiame aukštyje važiuojam, skaičiukai keitėsi labai greit.Vingis po vingio ir privažiavome švyturį šiauriausia ir ryčiausia salos tašką:
Papildyta:
Vaizdas į kitą pusę:
Keliukas, kuriuo atvažiavome:
Esame 221 metras virš jūros lygio:
Draugelis. Įdomu, kuo jis ten minta... Greičiausiai pamaitina kas nors, nes pelių turbūt tokiame aukštyje nėra, o kalnų ožkos ne tas grobis...
Grįžome jau sutemus.
Balandžio 27 diena, penktadienis
Šiandien jau tikrai bus poilsio diena! Oras dar nuostabesnis, dar kaitriau šviečia saulė. Einam į viešbučio vidinį baseiną pasipliuškenti. Įšokam ir einam į lauką degintis prie laukinio baseino. Ateina būrelis vokiškai kalbančių vyrų ir sugalvoja šokinėti į baseiną. Mus taškė, atsiprašinėjo, vėl taškė specialiai, šaipėsi iš mūsų matyt savo kalba, mes neapsikentėm ir išėjom į kambarį. Nusprendėm važiuoti į Peguera paplūdimį, galbūt šiandien plauks laivelis 13val. Atvažiavome, tačiau vėl nebuvo budėtojos ir jokio laivelio... Nusprendėme pasivaikščioti po paplūdimį, po Peguera miestelį. Perėjome pakrante iki kito galo, užsukome į restoraną pavalgyti pietų. Išsirinkome po Paella porciją dviems. Porcija dviems kainavo 27 eurai... Atnešė prieš tai užkandžių, kurie pasirodo dar ir kainavo papildomai, niekas mūsų neįspėjo. Susimokėjome po 30 eurų už pietus ir išėjome. Prasiėjome po parduotuves. Ir šitam miestelyje buvo labai daug kinietiškų prekių parduotuvių. Grįžome į automobilį ir parvažiavome į viešbutį. Numigome, vėliau išėjome pasivaikščioti po Magalufą. Nuo 18val. prasideda šėlsmas mieste, barai pradeda garsiai leisti muziką, pradeda rinktis žmonės ir t.t. Mes galvojome, pavalgysime vakarienę, irgi trauksime pasižmonėti. Grįžome į viešbutį, pasidarėme vakarienę, pavalgėme, išgėrėme kas alaus, kas vyno ir apie 22h pajudėjome į miestą. Buvom užėję į kelis klubus, pasišokome, paragavome gėrimų. Už kokteilį galima sumokėti po 5 eurus, kitur dar brangiau. Eini gatve, o bare dirbantis žmogus kviečia užteiti į barą, apsilankyti. Ir kiekvienas baras ar klubas turi po tokį žmogų, kuris vilioja turistus ateiti ir išleisti pinigų klube gėrimams
Grįžome gana vėlai, ėjome miegoti. Kitos dienos 16 valandą turėjome išskristi.
Ryte atsikėlėme, susitvarkėme daiktus ir puse 12 išjudėjome iš viešbučio. Važiavom pro Palmą, užsukom ten pabūt, pasivaikščiojom, kavinėje ledų suvalgėm, kavos išgėrėm. Vėliau į Burger Kingą užsukom... Neskubėjom, neskubėjom ir vos į lėktuvą nepavėlavom! Oruo uoste net bėgom iki vartų
na bet patys kalti, kad užsimiegoję krapštėmės ir negalvojom apie jokia eiles ir t.t. Nusileidome Lietuvoje apie 21h.Nepykite, jeigu pasakojime daugiau nuotraukų negu žodžių, manau jos kartais daug daugiau gali pasakyti nei žodžiai
o ir pasakoti labai daug ir plačiai nemoku.Maljorka aplankyta jau du kartus. Dabar manau atėjo eilė kokiai nors kitai Viduržemio jūros salai...
