savitreAš prilyginau griežtą dress kodą uniformai, visai neturėjau omenį tikros uniformos. O tai kad tektų rengtis pagal nusistovėjusius stereotipus, bet lyg ir kaip nori, man tik apsunkintų gyvenimą. Būtų paprasčiau kada aiškiai apibrėžta ką galima rengtis, kokios spalvos ir t.t., net ir uniforma jai dėvėčiau nebūtų jokio didesnio diskomforto. Nes man diskomfortas jau švarkelį būtų dėvėt kasdien, nes niekada jo nesirinkčiau savo noru.
Jai manote kad kitų oficialių uniformuotų nekankina panašios jūsų išvardintos bėdos, tai klystate. Valstybinė uniforma (neminėsiu specialybės, bet ten privalu kasdiena dėvėti uniformą su antpečiais), irgi duoda ne en vienetų, sijonai maišai, kelnės išvis total košmar... moterys taisosi pagal save, bet kai būna patikrinimas tada griežtai uniforma... dzin kad baisi, dzin kad netinka... ir kad karšta su ja sedėti prikaitusioje nevedinamoje patalpoje. Čia jau klausimas ne apie uniformą, bet apie normalų požiūrį į darbuotoją (tarkim papigiai pasiuva sintetinius švarkelius, ir šusk tu su juo išsišiepus).
Dar klausimas... darbininkų (statybininkų, elektrikų ir pan.) "robos" uniformos? nes lyg minėjot, kad suprantat kada reikia dėvėti atitinkamus rūbus pagal darbo sąlygas. (bet šiaip uniforma tai man šiek tiek kita
prasmė) Jai taip, tai geriau kad firma pasirūpina vienodom emblemom ant "robų", ar kiekvienas perkasi sau (darbiniai rūbai pardavinėjami, gali įsigyt kokių tik nori pagal kiekvienam įkandamą kainą, įvairių spalvų ir net fasonų, neseniai žiūrinėjau labai čiotkus batus... net užsimaniau tokių kasdienai: žaismingų spalvų, lengvučiai, patogūs, ir dar jai plyta nukristų pirštai liktų sveiki)? Aišku būtų puiku jai darbdavys atsižvelgtų ne tik į saugos reikalavimus, ir nesupirktų pačių pigiausių, sintetinių, nepatvarių ir nepatogių rūbų, bet... šiandiena situacija Lietuvoje kitokia. Perka pigius, duoda dėvėt ir senus, ir keičia per retai... ir plyšta jos per visus galus. Bet kažkaip vis tiek laikoma kad rimtesnė firma kurioje su emblemom kombinezonai išduodami. O ar dažnai atkreipiat dėmesį ar tinka spalva, fasonas kombinezono? Tai ir parduotuvėse man kažkaip labiau patinka "uniformuotos" (negaliu jų rūbų niekaip uniformomis vadinti... paprasta vienoda darbuotojo apranga), bent jau žinau į ką kreiptis... o kaip ta pardavėja atrodo man visai vienodai šviečia, aš jos nematau... niekada. Nei kokia jos figūra, nei ar tinka jai ta spalva. Ir jai net tai būtų pažįstamas man žmogus tiesiog jo nepažinčiau (yra taip buvę). Nes vienoda apranga visus darbuotojus suvienodina... ir tiesa pasakius man nusišvilpt į pardavėjos asmenybę, figūrą, ar dar kažką... bili atliktų savo darbą. Lygiai taip man nusišvilpt ir į banko darbuotoją, paštininkę, vairuotoją ar kt. specialybės atstovą kur nesvarbi individualybė (kaip tarkim priešingai nei reklamos agento). Jai specialybė susijusi su kažkokiomis specifinėmis asmenybės savybėmis, tada taip, man svarbios aprangos detalės ar dar kas. Pavyzdžiui kažin ar eičiau darytis makiažo pas vizažistę kuri mano nuomone pasidažiusi pati ne kaip, arba matyt nepirkčiau kremo pas kosmetologę kurios veido oda nesutvarkyta... bet vėlgi į rūbus neatsižvelgčiau. Ir panašiai kreipiu dėmesį tik į tam tikras detales. Manęs nedomina darbuotojas kaip individuali persona, ir man nesvarbu ar ji/jis susituokęs, turi vaikų, brolių/seserų ir pan., tai kodėl turi domint ar gražiai gula ta pardavėjos maikė?
Šiaip jai nuasmeninta apranga slegia, vadinasi ir darbas netinkamas, nes darbas tai irgi toks...
O apie raudona suknelę... vis tiek krūvoje visos būtų vienodos, gal tik viena kita prisitaikiusi savo figūrai sublizgėtų, tačiau dauguma renkasi rūbus pagal įsivaizdavimą kaip su juo atrodys, o ne pagal realų vaizdą. Jokio skirtumo ar visoms pamergėms pasiuva vienodas sukneles, ar jos pačios siuvasi pagal save tik vadovaudamosi nurodyta spalva, rezultate visos pamergės atrodo nei geriau, nei blogiau, tik bendros nuotraukos vis dėlto geresnės su vienodom sukniom gaunasi.
Manau kad individualumas turi likti ten kur jam ir vieta, gaila tik kad būtent ten jo aš ir pasigendu
.