Ezoterinė literatūra

Atsimenu ir as ta pasaka...

Noriu jums parašyti vienos pasakos be galo savo interpretaciją (kai ją papasakojau savo mokiniams, jie liko be žado ).
Pasakos turinys toks:
Gyveno senelis ir senelė. Jie turėjo dukrelę. Kartą ta dukrelė išėjo pasivaikščioti į mišką ir paklydo. Eina eina, žiūri- trobelė. Toje trobelėje gyvena senelis ir senelė. Jie turi dukrelę.......................................................

Senelis ir senelė- tai Dievas (vyriškoji ir moteriškoji Jo pusė). Dukrelė- Dievo kūrinys žmogus. Kol jis gyveno su Dievu, buvo saugus, gyveno harmonijoje. Bet kartą jis laisva valia išėjo kitų kelių paieškoti. Nuėjo į svetimą erdvę, pilną pavojų (mišką). Ten klaidžiojo, mėgindamas ieškoti savęs. Ten blogai jautėsi, nes niekaip negalėjo rasti to, ko ieško. Ir štai pagaliau išėjo į šviesą ir pamatė Dievą (senelis ir senelė) ir jų namuose harmoningai gyvenantį žmogų- save...
Šita pasaka gali būti sekama tūkstančius metų, nes su kiekvienu žmogum vyksta tas pats...

Pasaka pasakai nelygu - tiek kiek as supratau Ziogeli , kalbama buvo apie pasakas , ju simbolius ir metaforas, kurios papildo pasaulio suvokima ir padeda pazinti save.
O ka galima ismokti is 5 sakiniu pasakos?

Jei tau kilo toks klausimas, matyt, nesupratai mano pasakos
Jei kam būtų įdomu, galėčiau pateikti pasakos EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ interpretaciją (ne literatūrinę, o aiškinančią simbolius).

Pratęsiu pasakų temą. Paskaitykit (aišku, jei dar neskaitėte) Clarisos Pinkolos Estes knygą "Bėgančios su vilkais : Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose". Puiki moters psichologijos studija. Daugiau nekomentuosiu, nepasakosiu. Paprasčiausia ją reikika perskaityti.

Pasakos be galo dar yra vadinamos ritminėmis, jos labai tinka 2-4 metų vaikams, nes, anot antroposofų, tuo metu vystosi jų ritminė sistema (kraujotakos ir kvėpavimo sistemos), tai padeda vaikams atrasti savo ritmą ir tos sistemos geriau, tobuliau išsivysto. paprastai tokio amžiaus vaikai ir mėgsta pasakas be galo, pasakas su pasikartojimais (pvz.: katinėlis ir gaidelis, pagrandukas). Bet apie jų simboliką aš nelabai ką galiu pasakyti, nežinau, ar tokia yra, nors Vaižgantės interpretacija išties nuostabi Daugiau gilinausi į vyresniems vaikams tinkamas ir suprantamas liaudies pasakas.




Man būtų labai labai įdomu.




Skaičiau. Man ji trupučiuką "pritempta" kai kuriose vietose, bet pati idėja šitos knygos yra nuostabi ir tikrai daug joje išminties.

Kalbos nera jog nesupratau, kitaip nebuciau uzdavus klausimo.
As visada klausiu, jei nesuprantu, be to klausiu ir tada kai nesu tikra jog mane supranta.

EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ

SIMBOLIAI (pagal Albiną kurtinaitį):

Žilvinas (Žilžinas)- Baltų Dievas (neturi tėvo, motinos- jokių giminių; gali būti žalčiu, jaunikaičiu; užmuštas kalba; yra nei senas , nei jaunas- amžinas; jis turi vaikų- yra tėvas; jis vaikų pradžia- žmogaus tvėrėjas; jis nedirba jokio darbo; neturi jokių jausmų- yra teisingas; neteisia Eglės už žodžio netesėjimą; nebaudžia Drebulės; išsirenka vieną Eglę- kunigą; jis yra visagirdintis, visaregintis, visažinantis; nesikiša į žmonių gyvenimą- žmogus laisvas; tarp savęs ir žmogaus pastato vandenį- žmogaus veiklos ženklą; duoda šaukinį- raktą sugrįžti į gelmę; gyvena gelmėje).

Vanduo- visapasaulinis ryšys,
maudymasis- krikštas, apsiplovimas,
marškiniai nekaltumas,
jauniausia- maksimali galimybė,
žaltys- išmintis,
avis- herbas,
žąsis- herbas,
gegutė- dvasinis stabdys,
Eglė- didžioji, pastovioji, ilgoji, jautrumas,
Ąžuolas- garbė,
Beržas- meilė,
Uosis- teisingumas,
Drebulė- įvrdijimas, atidengimas,
kuodelis- žodis, tautosaka,
ugnis- keičiantis būklę,
kurpės- takas, paminklas,
rėtis- dalytuvas,
ragaišis- auka, dovana, lauktuvės,
kraujo puta- auka, kančia,
pieno puta- džiaugsmas, palaima,
medžiai nebyliai- senosios bažnyčios sustabdymas.

Darniosios padėtys:
trys seserys,
tris dienas Eglė laukė,
trys sūnūs gimė,
tris darbus Eglė dirbo,
devynerius metus su Žilvinu gyveno,
devynias dienas sodžiuje viešėjo.

Nedarniosios padėtys:
trys seserys ir Žilvinas,
trys sūnūs ir duktė,
trys darbai ir ėjimas į namus.

"EŽK yra išplitusi tik Sūduvoje- Šešupės baseine. Žemaičiai tokios visiškai neturi, o aukštaičiai tik nevykusią EŽK nuotrupų samplaiką su "Devyniabrole". Gaila,kad niekas neužrašė EŽK pasakojimo tokio, kokį pasakodavo vaikams pajevonietės, gražiškietės ar lankeliškietės. Jos pasakodavo net kelias valandas su visomis spalvomis ir atspalviai, su visais garsais ir atgarsiais, su padėsavimais ir nuostabiausiomis intinacijomis. (...)
Atidžiai skaitant, nesunku pastebėti, kad EŽK turi dvigubą amžiaus ženklą- tai yra labai sena ir jauna. Žodžiai- ženklai ženklina, kad sena: Žaltys su Egle sutaria tuoktis aplenkdami tėvus, gyvūnas tuokiasi su augalu, užkeiktas kuodelis ir kurpaitės, Eglė užkeikia vaikus ir save ir t.t. Nauja: užkapojo dalgiais, o ne pjautuvais, brolių dvylika, o ne devyni ar trys. (...) EŽK yra labai sena, bet dėl dažno pasakojimo į ją yra prikritę naujųjų laikų ženklų. " ( kn. BALTASIS ŽODIS)

Beskaitant tavo paaiškinimą atėjo tokia "ne į temą" mintis - pasakyk Dievo vardą, ir Dievas mirs. O šiaip turbūt tai yra tikriausia tiesiausia tiesa - pradėk švekėti apie Dievą, ir jo jau nebėra. Neveltui "netark Dievo vardo be reikalo"

O man labai įdomu, be šito gražaus simbolinio perteikimo, kokius jausmus tau sukelia šita pasaka? Kur tau yra jos raktas? Jei, žinoma, gali pasidalinti savo mintimis

Jei grįžtant prie temos, galėčiau dar paminėti ir keletą grožinės literatūrs knygų, nuteikiančių mane giliems apmąstymams ezoterinėmis temomis - H.Hesė "Sidharta", E.Kurklietytė "Lyla". Gal kam teko skaityti? Gal dar kas galit ką nors paminėti?

"Lyloje" labai gražiai išrutuliota vienos lietuvių pasakos mintis - kaip trys broliai turėjo surasti gražiausią žiedą, dar kažką, o paskui parvesti gražiausią žmoną, ir jaunėlis turėdavo vis gyvatę metus prausti, o pabaigoje dar ją ir į ugnį įmesti. ta pasaka ten yra lyg kokia labai gražiai įpinta gija

Toliau rašau apie EŽK, remdamasi A.Kurtinaičio mintimis bei pridėdama savų interpretacijų.
EŽK tekstas - užrašytas jono Basanavičiaus.

"Senų senovėje, labai seniai ant jūros kranto gyveno žvejas. Jis turėjo tris dukras, iš kurių jauniausioji buvo vardu Eglė."
AK:" EŽK prasideda sakiniu "ant jūros kranto", bet ne "ant kranto prie jūros". Tai yra labai svarbus ženklas, pabrėžiantis žiūrėjimą iš vandens, bet ne iš žemės. čia galima įžvelgti ir autoriaus gyvenamą vietą- tai tas, kuris yra gelmėje. antras momentas yra tai, kad pats autorius teikia pirmumą vandeniui, bet ne žemei, nes vanduo yra pirminis Dievo sukurtas pasaulis, kuriame yra šviesa, ugnis ir žemė. Jis yra visų matomų ir apčiuopiamų dalykų tėvas- pradžia. Manau, kad gerbiamas skaitytojas yra tiek išprusęs ir žino, kad jūra yra vanduo ir virš jos plaukiantys debesys- taip pat yra vanduo, kad tarp jų blyksintis žaibas yra šviesa ir šiluma, todėl ir sakome, kad ugnies tėvas ar motina yra vanduo. ir tik vanduo gali visus pašventinti, o ne atvirkščiai."
Jau anksčiau rašiau, kad jauniausias- tai turintis maksimalias galimybes. Todėl Žilvinas kunigu ir išsirinko jauniausiąją iš seserų- Eglę.
"Vieną kartą visos trys seserys maudėsi vandenyje ir išlipusios ant kranto pradėjo rengtis. Tik jauniausioji Eglė žiūri, kad jos marškiniuose susiraitęs guli didžiulis žaltys. Vyresniosios seserys stvėrė po pagalį ir atlėkė išvaryti iš marškinių neprašytą svečią. Tada Žaltys prašneko žmogaus balsu:
- Duok, Eglute, žodį, kad už manęs tekėsi, tai pats gražumu išlįsiu."
AK:" ...vanduo yra holografiškas, fiksuojantis kiekvieną būklę. Todėl, susiliesdami su vandeniu, jame paliekame savo medžiaginį ir dvasinį atvaizdą- tiek viename laše, tiek pasauliniame vandenyne. Taigi vanduo yra ne tik pirminis dievo sukurtasis pasaulis, ne tik visų pradžia, bet ir dieviškosios kūrybos registracijos knyga- metraštis.
EŽK kalba dar daugiau, kad vanduo- gelmė yra ta vieta, kurioje gyvena pats Žilvinas. Todėl pasakymas "Nespjauk į vandenį, nes reikės atsigerti" ženklina daug daugiau, negu mes suprantame. Dabar prieš mus pabyra daugybė mūsų gyvenimo įstatymų, įspėjimų, apeigų ir papročių, kurie įgyja visiškai naują prasmę ir vertę. Pasirodo, jie visi yra prasmingi ir reikalingi- tai pašventinimas, apsiplovimas, užkalbėjimas, krikštas. Mes tik per vandenį galime susiliesti patys su savimi, darkūdikiai būdami. Tada ir Kristaus krikštas yra visiškai ne koks nors vaidinimas ar pirmosios nuodėmės nuplovimas, nes jis jos neturėjo, o tik prisilietimas su formule prie vandens, ir tik tada įvyko pilnas visos dievybės paliudijimas. Taigi, jeigu gelmė yra Žilvino buveinė, tai tada žinome, kas jis yra. ir jeigu Eglė įbrido į vandenį ir maudėsi su formule, tai šis įvykis tikrai turės pasaulinės reikšmės, nes gelmės šeimininkas kalba tik ypatingais atvejais. "
EŽK galima vadinti lietuvių teologijos vadovėliu. Jau iš pasakos pradžios galima suprati, kad žmogus turi galimybę bendrauti su Dievu tik apsiplovęs, apsivalęs, pakrištytas (Eglė ir jos seserys pamatė Žaltį tik po išsimaudymo.)
Bus daugiau.

Aš tai nuo Lazarevo pradėt tikrai nesiūlyčiau. Pritariu MamaiLupai - geriausia būtų L. Hay knygos
Papildyta:


O kaip surasti tą mokytoją? Man taip reikia, kad kažkas už ausų patrauktų, nes taip jau nusibodo kapanotis toje pelkėje, o jėgų išlyst nepakanka...

kodel lazerevo nesiulytum?