Su zodziais aisku labai suku itikt, bet gal kas uzklius:
Mielieji, nuo šiandien žodis aš pamažu išnyksta, lieka mes. Šis žodis augs kartu su jumis. Daug ko reikės, kad šis žodis skambėtų, kaip krištolo taurė iš kurios gersit pirmąjį šios šventės tostą.
Linkim, kad skaisti šios dienos šviesa, spindėtų Jums visą gyvenimą, kad šiandieniniai linkėjimai jus lydėtų, nes eiti reikės patiems. Ir priėjus gražų rytą, dar negreit prieiti popietę. Tad, susikabinę rankomis eikit per ugnį, per laimę ir per skausmą, visada šalia, visada kartu. Sukasi gyvenimo ratas. Niekas nestovi vietoje: jūros banga užlieja krantą ir vėl nutolsta, paukštis užauga, išmoksta skraidyti ir palieka gimtąjį lizdą.
Jolita ir Gintarai, žinokit, kad nėra kelio į laimę, pats kelias yra laimė, kuri augs su kiekvienu akmenuku kelyje ir tvirtės su kiekviena duobute. Pakelkim taurę už ilgo laimės kelio pradžią šiuose namuose, ir keliaukim.
Daug meilės ir laimės, šviesios ateities
Šiandiena jauniesiems tėveliai linkės.
Bet pokylis baigsis, svečiai išvažiuos
Vieni liks jaunieji savuosiuos keliuos.
Kad meilė neblėstų, kad būtų taika
Globos kaip kadaise tėvelių ranka.
Patars ir priglaus, sutiks, palydės.
Tik metai vis bėgs ir į priekį skubės!
Gerbiami tėveliai, šis tostas keliamas už jus. Belieka iš visos širdies jums linkėti:
Truputį laimės
Truputį džiaugsmo
Didžiulę saulę
Lašą lietaus
Glėbį sveikatos
Mažyčio skausmo
Ir neaprėpiamai giedro dangaus.
Už tėvelius!
http://sveikinimai.in/tag/mamyte/ naudojau kazkada tik antra dali
http://www.vtv.lt/sv...las-teti-2.htmlBėga metai,
Jų tėkmės nesustabdysi jokia jėga pasaulyje.
Nemažai metų prabėgo, o jūsų širdyse dar gyvas pirmas vaiko riksmas, pirmas jo šypsnys.
Jūsų rankos dar tebejaučia vaikiško delniuko šilumą.
Jūsų širdyse visas vaikų gyvenimas,
Ir štai atėjo diena, kai tą gyvą širdies dalelę reikia atskirti, dalelę į kurią po lašelį, po trupinėlį dėjote gėrį, grožį, širdies šilumą, gražiausias gyvenimo viltis.
Nėra žemėje tokių žodžių, kuriais galima būtų jums atsidėkoti.
Todėl tegul išlieka tas gilus dėkingumas jūsų vaikų širdyse.
Ir nepamirš jie tada kelio į jūsų namus,
Ateis pasisemti kantrybės, vilties, išminties
Iš jūsų jie mokysis kurti savo gyvenimą.
Gal paskubės, gal daug kur klys, o gal ir įskaudins - neskubėkite jų teisti, o patarkite ir atleiskite.