Nebegaliu..

sako jie visi daug ką, faktas tas, kad motinos nedarbas-nėra vaiko palikimo tėvui rodiklis. Čiupkit vaiką ir lėkit pas tėvus, čia jei atlėks ūžt-į policiją iš karto skambinkit. Vaikai paliekami motinoms, laaaabai retai tėvams.

Ačiū už tokius, pozityviai nuteikiančius žodžius

Kad taip yra Kai paskaitai-tai visoms grasina, kad vaiką atims. Š**s o ne atims, ką jis su juo darytų Tai tik gąsdinimo priemonė. Menkaverčiai vyrai bijo netekt moters, esančios šalia, nes žino, kad antros tokios gali nerast, kad kitos suvoks, koks jis laucius. Todėl bando nuvertint moterį, kad ji prarastų pasitikėjimą savimi...

na o kokioj saly esi? Juk nebutina lekti i lietuva iskart jai cia neturi darbo gali susitvarkyt dokumentus kaip esanti vienisa mama,o uzsieni vienisom mamom nemazos lengvatos. jai vyras smurtauja nueini i policija ir parasai pareiskima,tad ji gali issiusti i lietuva ir uzdrausti sugryst i uzieni.tik nebijok ir buk drasi,nes uzsienija vaikai yr pirmoj vietoj ir uz juos labai eina istatymai.bent jau airijoj.nes pati cia gyvenu.

Dominuke, jūsų vyras yra vyras, o ne moteris. Na sako, kad myli, tarp kitų variantų tai gali reikšti ir tai, kad būtent taip ir yra, na ne tas tipas ir tiek. Kad gyvenam santuokoj, tai dar nereiškia, kad tampam vienodi, o kaip jaučiatės jam pasakykit (ne kaltinant, o kaip pati jaučiatės) ir paklausykit kaip jaučiasi jis. Jis tikėtina ne ekstrasensas. Ir kad nėra prie kitų demonstruojantis jausmus, dar nereiškia, kad nieko nejaučia ir kad jam pačiam dėl kažko neskauda. ;] Nereikia vieniems kitų tempti ant savo kurpaliaus. O tai gaunasi - "kodėl moteris nesusikalba su vyru? - todėl, kad jis nėra moteris"
Arba taip
"Lovoj pasimylėję guli vyras su moterim.
Moteris galvoja:
– Kodėl jis manęs nebučiuoja? Kodėl jis su manim nešneka? Kodėl jis apskritai į mane net nežiūri??? Guli įsmeigęs akis į lubas ir apie kažką įtemptai galvoja… Gal kažką ne taip padariau? Gal ką nors per daug padariau?? Gal jam tai nepatiko???? O gal jis manęs nebemyli???? Tikriausiai jau turi kažką kitą!!!
Vyras tuo metu (galvoja, žiūrėdamas į lubas):
– Hm… musė… musė..., nesuprantu – kaip ta musė prie lubų žemyn galvą prisikabina ir dar vaikščioti sugeba???"

Na bent iš tos žinutės taip situacija pasirodė. O bėda tik ta, kad kitas yra kitoks ir jo raiška pasaulyje kitokia. Kaip sako "jei žmogus nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies."
Kitas svarbus klausimas apie save - kiek aš jį myliu tokį, koks jis yra iš tiesų?

Sveikos merginos,
Zemiau yra mano "nuostabioji istorija", tai buvau pasirasiusi pries menesi, kad atejus laikui teisme ko nors nepamirsciau nepasakiusi....


Nuo savo vyro patiriu nuolatinį psichologinį smurtą, kartais pasireiškia ir fizinio smurto užuomazgos. Tai prasidėjo beveik prieš 4 metus (santuokoje esame 2 metus).
- Vyras pastoviai mane žemina, įžeidynėja, taip elgiasi ir kitų akivaizdoje, apsivardžiuoja (žiurkė, idiotė, durna, kiaura ir pan.), tyčiojasi, įžeidinėja moterys apskritai kaip žmonių grupę...apskritai, jo nuomonė moteris – ne žmogus.
- Verčia elgtis taip, kaip aš nenoriu;
- Grasina man (kad nužudys, kad išveš mane i užsienį prostitucijai, kad „užsakys“ mane, nes nenori teptis rankų, kad atims iš manęs vaiką, o bijodama, kad neatimtų turiu susitaikyti su esama padėtimi);
- Nuolat kritikuoja (esu baisi, negraži, sudžiūvusi, „pasižiūrėk kaip atrodai baisiai“, „pasenusi tau kaip 40 metų“);
- Trukdo bendrauti su artimaisiais telefonu (jei tik kalbu telefonu, iš šono pasigirsta „padėk ragelį“, „su kuom kalbi“, pradeda garsiai riaugioti, persti, kad man gėda ir turiu nutraukti pokalbį); būna, kad įžeidynėja mano brolį, vadina pydaru...nors toli gražu taip nėra...
- Kontroliuoja kaip aš rengiuosi (bent jau tai darė anksčiau, jokių trumpesnių sijonų ar suknių, gilesnių iškirpčių, vos ne su „golfu“ vaikščioti);
- Išsijuokia iš mano įsitikinimų (tikiu į Dievą, taip kaip mane išauklėjo tėvai, o jis tyčiojasi iš to, nes nepripažįsta);
- Melavimas;
- Pastovus atsisakymas išeiti į viešumą („ką aš su tavim veiksiu?“, „ mano mergos pamatys“ ir pan.);
- Primesdavo replikų apie mano išsilavinimą („pabaigus magistrą galvoji, kad protingesnė būsi?“, „daugiau uždirbsi?“...teko pasiskolinti pinigų, kad sumokėti už mokslus, nes mano vyras neketino tai daryti...skolas atidavynėju iš savo motinystės pašalpos);
- Kritika dėl kalbėjimo manieros, neatliktų darbų (pvz. Praeina su pirštu pro šaldytuvo viršų ir randa dulkių, tada mane menkina sakydamas „kokia tu ale tvarkinga“, „tu nevala“, „dulkių nevalai“...specialiai dulkių ieško ten, kur kiekvieną dieną nevaloma);
- Vertimas seksualiai santykiauti (išsižergia ir sako „pačiulpk“).
- Skaičiuoja tik svetimų pinigus, o gulėdamas ant sofkutės svajoja kad taps milijonierium...tinginių tinginys.
- Kabinėjasi dėl įsivaizduojamų santykių su kitais vyrais.
- Pastoviai jei tik mūsų nuomonės išsiskiria, ir jei įžeidžia ar trenkia, sako, kad aš pati kalta, kad jis su manimi užgauliai elgėsi tik dėl to, kad aš „užsitarnavau“, „prisiprašiau“, „pati kalta“ ir pan.
- Neigia, kad jo elgesys užgaulus, sakydamas, kad prisigalvoju nebūtų dalykų.

Niekina apskritai moterišką giminę...niekina mane, niekina savo mamą, sesę...nebendrauja su mano tėvais...nesugeba nuvažiuoti pas savo mamą per 4 mėnesius nė sykio, nors jo mama gyvena tik už 30 km. pasiaiškinimas – nėra pinigų degalams, tingiu, aš juk ne boba, kad pastoviai bendraučiau ir pan.... Pastovus manęs pavyduliavimas...jei tik kur išeinu..iškart replikos „tai ką, pačiulpti eini?“...kai tik grįžtu „tai ką, jau pačiulpei?“...buvo ir fizinio smurto apraiškų, bet jis moka dėti taip, kad nesimatytų...kai laukiausi pirmojo vaikelio yra kelis kartus su kumščiu dėjęs i petį, iš alkūnės į nugarą... Per pirmąją Kalėdų dieną, kai buvom pas jo mamą, man iš kumščio dėjo į smilkinius, vien dėl to, kad nesutapo mūsų nuomonės (aš norėjau vaikelį į lauką išvežti, jis sakė, kad per šalta – nereikia)...ta tema pasiginčijome ir gavau su kumščiu į smilkinį...po kelių minučių atsiprašynėjo...jam pasakiau, kad atleidžiu vien dėl to, kad neversti laukti žmonių ir sėsti prie Kalėdų pusryčių... Mano 30 – ojo jubiliejinio gimtadienio proga, jis nieko nepadovonojo... išlemeno „Sveikinu tave“ ir viskas... maniau, kad ruošia man staigmeną (visdėlto jubiliejus), todėl savaitę, antrą, trečią – neklausynejau „ką man padovanosi“...bet po mėnesio visdėlto paklausiau, tai kodėl manęs nepasveikinai? net gėlių nenupirkai?...jo atsakymas „kas tu tokia, kad as tau dovanas dovanočiau?“.... patylėjau, dar kartą įsitikinau, kad nekenčia jis manęs... paskutiniu metu (maždaug nuo lapkričio mėnesio) pastoviai eina į jo telefoną sms žinutės.... po kažkurio laiko, jis pasakė, kad turi meilužę, pagal jo žodžius ištekėjusią...pagauti negaliu, nes telefoną visur nešiojasi...būna, kad naktimis negrįžta...grįžusio paklausiu kur buvai? – jo atsakymas „pisausi“...jis argumentuoja tuo, kad aš atšalau...sutinku...po vaiko gimimo, jis man absoliučiai nepadėjo...jam vaiko visiškai nereikia... vaiką prižiūriu viena...po pusmečio paprašiau, kad nors vieną naktį leistų man išsimiegoti, kad atsikeltų naktį pamaitinti, o ryte prabudusį išsineštų į kitą kambarį, kad galėčiau pamiegoti – jis nesutiko..pasakė „ką dar čia sugalvosi?“...turėjau rūpintis vaiku, šokynėti aplink jį, namus prižiūrėti...automatiškai kai nėra palaikymo ir kai patiri pažeminimus, įžeidinėjimus – nusvyra rankos ir pasidarai antrąjai pusei šalta... pastovūs jo priekaištai, kad aš turiu kentėti, nes aš moteris...moteris ir yra tam, kad kentėtų, kad vyrus tenkintų, kad aplink juos šokynėtų, paklustų, namus tvarkytų, vaikus prižiūrėtų, ir dar jis ne kartą prašė, kad palikčiau vaiką namie ir eičiau dirbti, pinigų į šeimą parnešti, nes pagal jį aš nieko neveikiu...jis nepastebi, kad per parą miegu 5-6 val…pagal jį, tai nieko neveikimas...jis sako, aš noriu namie ant sofutės gulėti ir vertė mane eiti iš dekretinių atostogų, kai sūneliui vos 7 mėnesiai, nes jis tingi dirbti ir nori namie kaip aš „nieko neveikti“...taip jis ant tos sofkutės pragulėjo apie 4 mėnesius...gyvenome iš santaupų ir mano motinystės pašalpos, o kai tik pradėjo iš visų pusių smaugti skolos, susirado darbą.
Kodėl aš jo nepalieku? Todėl, kad grąsina atimsiąs iš manęs vaiką....nors jis jo neaugina, jam jo net nereikia...net draugai pastebėjo, kad jis vaiką paima kaip svetimą, kad nemoka normaliai bendrauti...jis žino, kad gali manipuliuoti, todėl taip ir daro...ne kartą yra pasakęs „jei tau kažkas nepatinka, susidedi daiktelius ir pisi nachui, vaiko tu negausi“..
To pasekoje, pasidariau visiškai savimi nepasitikinti, pažeminta, sutrypta, bijau net kai kada išeiti į lauką, atrodo, kad bijočiau žmonių...nebemoku džiaugtis, patirtį laimę... bijau jam išsakyti kokias tai savo mintis, nes žinau, kad būsiu nesuprata, pravardžiuojama...tai tyliu, dantis sukandusi...
Bijau dėl savo vaiko ateities...bijau tėvo auklėjimo pasekmių...nes ne kartą yra pasakęs, kad sūnus turės užaugti ir eiti per pasaulį dulkindamas mergas, nes tik tam jos yra, kad tik taip galės įrodyti savo vyriškumą, kad jei veikas nepraras nekaltybės iki 16 metų, jis jam nupirks prostitutę... bijau, kad savo panieką moteriai neįskiepytų sūnui...jam nieko nėra švento...jis net Velykų nevažiavo pas artimuosius švęsti, nes jis nenori, kas čia per šūdina šventė...tai palikau ji namie gulintį prie televizizoriaus ir viena su sūneliu išvažiavau pas savo tėvelius...bijau, kad vaikas neišmoktų agresyvaus elgesio, ne lygiateisiškumo šeimoje, kad neišgyventų chaotiškumo...bijau, kad vaikas stebėdamas smurtą, netaptų pats smurto auka...nes jei vaikutis pradeda verkti... jo replika „žliumbia kaip motina, toks pats nevykėlis kaip motina, tuoj, tavo smegenys bus didesnės nei motinos, nes pas motina galvoje vakuumas“. Gerai, kad dar sūnelis nesuvokia šių replikų ir patiriančių mano adresu įžeidynėjimų, tačiau kai pradės suvokti, bijau, kad vaikui nesuformuotų deformuotos asmenybės pasėkmių.
Jei išbėgdavau kur nors trumpam...skambina...sako ką veikiu? Kada grįšiu? Ką su vaiku daryti? Ko jis verkia, nes jį nervina? Kad jis geranoriškai mane išleido ir jau privalau namo grižti, o išėjusi būnu tik kokią valandą...
Ne kartą esu jam sakiusi, kad man blogai su tavimi, kad tu mane žemini, įžeidynėji, prasivardžiuoji...jis nesutinka, sako, kad taip turi būti, nes tokia ir esu ir tai nėra įžeidimas.
Suvokiu, kad esu auka, kad gyvenu baimėje dėl savęs, dėl savo vaikelio ateities, grimztu į neviltį, depresiją, jaučiuosi kaltinama, menkinama, žinau, kad esu verta geresnio gyvenimo.
Jis pasakė, kad kai jam bus 40-50 metų ir kai ateis ta vyrų vidutinio amžiaus krizė, kad jis susiras jauną *****...nes aš jau būsiu per sena...
Turiu vieną nuotrauką kaip įrodymą (jo dantų žymės mano kaktoje)...čia jis kaip sako „kibino mane, rodė dėmesį, žaidė“..aš šaukiau, kad man skauda, bet čia pas jį tokie „žaidimai“.

Dabar jis susirado darba. Yra vairuotojas. Vazynejasi Pabaltyji, tai paprastomis savaites dienomis yra isvykes, savaitgali namie...na ir kagi, atrodo zmogus turetu pasiilgti savo seimos per savaite, kad visa savatgali atsiduoti seimai, bet ne...pvz. pries 2 savaites, pasakiau, kad nebegaliu taip gyventi, kad eisiu blyn advokato ieskotis, jis taip ipyko, kad paeme mane uz koju ir isvilko i koridoriu, is namu...ismete i koridoriu dar mano striuke ir rankinuka ir pasake, kad galiu nors ir sia minute kreiptis i advokata, o pats namie uzsidare su vaiku. Bet paskui ileido i namus....si savaitgali jo abi naktis namie nebuvo, tipo reikalu turejo...
Vienu zodziu, as po truputi pradejau jau veikti...sia savaite einu nusipirkti diktofono, kad galeciau jo "nuostabias" mintis irasyti, uzsirasysiu pas psichologa, nes vienas advokatas pasake, kad irasas mano med korteleje apie psichologa, labai svarus irodymas teisme... susirinksiu irodymus ir kreipsiuos i teisma, tikrai nenoriu skyrybu abipusiu sutarimu, kreipsiuos kaip del jo kaltes, kad galeciau is jo viska isgrezti...ne apie pinigus sakau, nes ju nera, bet kad pastatyti ereli i vieta, kad apribotu teises i vaika ir pan...yra galimybe prisiteisti ne tik alimentus bet ir dali manes pacios islaikyma. Gaila, niekaip nepagaunu jo mobilaus, kad galeciau uzfiksuoti ir meiluzes sms....nufotografuociau su fotoaparatu jei kazkas intriguojancio butu atsiusta.
Viskas, nebegaliu taip gyventi, nes tikrai tokio gyevnimo as nenusipelniau...ne toki pavyzdi savo seimoje maciau, tevai iki siol gyvena virs 30 metu kartu, vienas kita gerbia, myli, viska kartu daro, kartu vaziuoja ir pan... o cia ale siuokaikiskas seimos modelis viska atskirai daryti...tikrai su tuo nesutinku...
Tai va, visoms, patiriancioms kazka panasaus galiu patarti susirinkti irodymus ir tiesiai i teisma...cia mane pakonsultavo tiesiog advokatai internetu, moters kriziu centro teisininke ir kt....trumpai aprasiau savo istorija ir tokiu nuostabiu atsakymu ir palaikymo sulaukiau, kad tikrai nebesedziu ranku sudejusi ir laukusi, kol vel mane pavadins ziurke, kol vel isvilks uz koju is namu, ar vel kumsti paleis i smilkinius...
Jau geriau be vyro gyvensiu...atsiduosiu vaikui...nors dabar nedirbu, nes motinystes atostogose esu, bet kaip sako, jei moteris labai stengiasi, jai ir Dievulis padeda....
Pries pora dienu vaziavau i Vilniu, priduoti i katedra savo magistrini darba, o jis skambina ir sako, uz kokius pinigus kura pylei i masina, sakau uz musu...sako, ne, cia mano, ir kai grisi turesi man atiduoti...sakau, kad neturiu, sako o man px...pasiskolink is ko nori, bet turesi atiduoti...jis pavydi, kad as magistra baigyneju, o jis tik su 12 klasiu atestatu...jis svajoja, kad bus turtingas, ir pan...bet zinau taip, kad jei su dabartiniu jo paziuriu tai is jo nieko nebus...tinginys yra...ir darba keicia vos ne kas menesi...nes tas ar anas jam nepatinka, tai mazai moka, tai pervargo ir atsibodo...as jau nieko nebesakau, nes man jau neberupi jis...
Vienu zodziu, merginos stiprybes jums, laikykimes ir eikime pirmyn iskeltomis galvomis. Svarbiausia reikia pradeti veikti, juk ne tokiems sunsnukiams mus mamos gimde, auklejo, mokino, ne jiems mes skirtos...
Jei kas norit daugiau pabendrauti rasykit man i privatu, ar el.pastu editita@centras.lt, pabendrausim, palaikysim viena kita, padrasinsim ir laikui atejus issilaisvinsim is tokiu vyru ir sukursim savo nuostabius gyvenimus!

bet ir is kur pas Jus tiek kantrybes buvo kentet?

O dieve... veik, moterie, ir kuo greiciau tik!!!!!

atrodo jau mano reikalai sunkus bet cia tai is vis kosmaras

Skaiciau ir kraupau... Ir kaip jus sitiek laiko visa tai kentet? Baikit tokius santykius kuo greiciau. Stiprybes jums!

Ir zinote kada atsikvosejau??? Kada viska issipasakojau draugei ir vienai supermama.lt forumietei (panasaus likimo)...nes anksciau viska savyje laikiau, bet viena diena kaip bomba sprogo. Nes tokie vyrai labai gerai moka manipuliuoti silpnesniais, moka taip padaryti, kad moterys isvis saves nebegirdi, nebemato, atrodo, kad gyventum kito, o ne savo gyvenima...ir aciu Dievui, kad atsirado palaikanciuju merginu, kurios padejo ir padeda nors po mazais zingsneliais, bet prabusti is sio kosmarisko sapno.
Aciu Jums visoms!

editita stiprybes tau man taip pat labai sunku taciau pamazu,mazais zingsneliais zengiu i prieki,siuo metu pas mane yra mama,buvo atvaziavusi buto savininke viska papasakojom kaip kas ir vyra iskeldins aciu dievui.sis nuomuojamas butas buvo surastas vyro tevu,tai jie taip buvo ji uzvalde,vyras man vis sakydavo kad ieskociausi kito buto,kazkada buvo pas savo mergse tai prie jos paskambino man ir sako ''as taves neisvarau is sio buto vien todel kad su vaiku''.o va,galu gale pats turi iseiti.na cia susitarem su seimininke taip,kad atseit iskeldina visus,jis iseis pas ta merga o as vis sakyt turiu kad nerandu dar buto,kol galiausiai pasakysiu kad lieku cia.dar idomu ar ta merga ji priims,siandien turi vaziuot pas ja prasyt jos mamos kad priimtu gyvent nu negaliu kaip juokas ima,kelesi kelesi kad oi koks as erelis o cia ta diena kai seimininke pranese kad turi issikraustyt kad sedi nosi nukabines atsiims tas zmogus gyvenime dar su kaupu.man atrodo kad jis ir tai mergai buvo prisigyres kad cia jo butas kad man cia taip sake kad neisvaro su vaiku,o va turi grazuolis iseiti ir pasibaige jo melagystes.o kaip kure planus kad jis cia su ja gyvens,o jei ne jis tada jo broliai...is erelio virto melagis gaidelis