QUOTE(Montekrista @ 2012 04 24, 13:51)
Na dėkui
Šiaip jau nieko naujo nepasakysiu, geležinė taisyklė turi būt-abu tėvai turi auklėt vienodai, ty negali vienas neleisiu, o kitas-leisiu. Aiškintis auklėjimo niuansus reikia kai vaikas negirdi. Žinoma, jei jau kalba eitų apie ausų sukimo mechanizmą kaip auklėjamąją priemonę, kas kita. Su tokiu atsineštu "auklėjimu" vyras galėtų auklėti save, vaiką iš tolo tegaudamas pamatyt...
Papildyta:
Kodėl nesiskiriate?
Noriu susirasti darbą, kad turėčiau finansinį stabilumą, jausčiausi saugi, kad pati galiu išlaikyti vaiką. Šiuo metu dirba draugas, ir tai, jeigu pvz. agentūra neduoda darbo, jis tada man sako - va tik aš vienas dirbu o tu specialiai nedirbi,apvadina visaip. Pvz vaiko pinigėliai, ką už ją gaunam, jis sako - aš dirbu, jie daugiau yra mano, jeigu ne aš tu nieko pati nepadarytum, nieko neturėtum, tu niekas. Šiandien susipykom ir jis sako - aš važiuoju į Lietuvą, pasakiau, kad - gerai, važiuok, aš pasiliksiu, ir jis užpyko, kad aš aplink jį nešokinėju, kad - oi,ko tu piktas kas čia tau dabar yra..
Jis man dažnai sako tą - tu niekas, vaiko tau niekas nepaliks, aš ją pasiimsiu, o jei tu man jos neduosi aš tau gyvenimą sugriausiu, vos ne tavo tėvų namą susprogdinsiu ir pan. Ir man taip apmaudu yra tai, kad jis akcentoja jog tik jis išlaiko šeimą, bet mes nieko neturime, o pats sau per 5 metus, kokias 5 mašinas pakeitė, kai tam prieštaraudavau, jis atkirsdavo - mano pinigai darau ką noriu.. O dabar mane kaltina, kad mes nieko neturime, o kai primenu jam klaidas, pasakau, kad neturime todėl, kad tau reikėjo automobilių užuot kažką galvojant apie ateitį, jis man atkerta, kad neburbėčiau. Žodžiu, dėl to esu ir pati kalta, kad nepastačiau jo į vietą, gal, kad nepamačiau, koks jis yra, yra ir mano klaidų, kad esu dabar negerbiama, tolygi nuliui..