QUOTE(Mephisto @ 2012 04 22, 19:39)
Per anksti mane prie vatininkų sektos prirašėte. Netikiu aš šventuoju sienų kvėpavimu ir kitais apreiškimais. Priešingai, su daugeliu statybinių medžiagų rinkčiausi EPS, bet su akytbetoniu yra kiek kitaip. Taip, galima, o tikriausiai ir reikia daryti garo izoliaciją iš vidaus. Tačiau yra teorija ir yra praktika. Reikalas labai delikatus ir labai paprasta neapsižiūrėjus palikti nors vieną nedidelę landą drėgmei. O jei ji palikta, tai drėgmė būtinai ten ir pateks. Ir iškrapštyti ją iš ten bus sunkoka.
Užsipuolėte lyg vata būtų mylimiausia moteris...
Kas dėl teorijos ir praktikos: būtent čia ir gliaudome kas bus teoriškai, kai pamatysite grėsmes gal būt atsisakysite ne EPS'o, bet akytbetonio.
Hidroizoliacija - tai ne būtinai abejotinai kokybiškai sudėta plėvelė ar folija, gal būt hidroizoliaciniai priedai tradiciniame vidaus tinke viską ištaisytų.
Nedidelės paliktos landos drėgmei atvejis ne idealus, bet ir ne tragiškas, kiek praeis per tarkim 1m2 kiaurymę izoliacijoje tai nesunkiai pasišalins per 50m2 EPSo - jis yra laidus nors ir nedaug.
QUOTE(madwifi @ 2012 04 22, 18:51)
taigi mastau - eps is isores viduj akytbetonis, rasos taskas eps-e, kas reiskia akytbetony dregme kaip ir viduj, o jei del kokiu tai priezasciu viduj oras staiga issausetu, akytbenis grazintu dregme i vidu, vienu zodziu galetu veikt kaip dregmes reguliatorius. Tik aisku nereikia uztept viduj su hidroizolaicija kaip cia kazkas rekomendavo, o kaip tik tinkuot laidzia dregmei medziaga. Tai ties kuria dabar vieta tas akytbetonis permirks?
Vis tik ir Vilienė sutiko su Evoy išsakyta mintimi, tad ta mintis kuria Jūs remetės panašu, kad yra neteisinga ir atitinkamai visos padarytos ir čia išsakytos išvados yra klaidingos.
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 18:30)
Nesu aš mokslininkas ištyres šį procesą, kad galėčiau kalbėti savo vardu šiuo klausimu. Evoy šiuo klausimu yra pasisakęs, tad pacituosiu jį. Jis teigė, kad jei pagal U-Wertą rasos taškas EPS`e, tai dėl EPS`o savybių rasos taškas realiai persistums į medžiagą esančią prieš EPS`ą. Tad komentuotu atveju į mūrą.
Evoy mintis šiuo klausimu atrodo labai panašiai į tiesą.
Evoy mintis šiuo klausimu atrodo labai panašiai į tiesą.
filologiu lygio pamastymai.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 18:58)
Vis tik ir Vilienė sutiko su Evoy išsakyta mintimi, tad ta mintis kuria Jūs remetės panašu, kad yra neteisinga ir atitinkamai visos padarytos ir čia išsakytos išvados yra klaidingos.
netgi Viliene sutiko?!
QUOTE(cibulis @ 2012 04 22, 18:52)
Suvarėt čia mane dėl juostinių pamatų. Daryti tik PP ir viskas. Beje, Mintai, o kodėl pats nedariai PP, o likai su gręžtiniais?
Nors ir kaip nevyriškai tai skambėtų, (bet tiek to, juk moteriškame forume bendraujam ), aš išsigandau pelių ir žiurkių, kurių aplink mano sklypą knibždėte knibžda.
Nebuvau garantuotas, kad sugebėsiu apsisaugoti nuo jų, o jei žiurkės sugalvos įsirengti pasyvius urvelius po PP, tai iš tos plokštės neliks ne tik šiltumo bet ir laikančiųjų savybių.
Kai rinkausi pamatus, Lietuvoje nebuvo realios patirties šiuo klausimu, o pasikliauti tik nuomonėm pabijojau.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2012 04 22, 19:04)
filologiu lygio pamastymai.
Užkliuvo man Filosofijos profesoriaus išsakyta mintis, kad vakarietiška filosofija suformuotas mąstymas (tikėjimas stebuklais) leido sukurti atominę bomba, nes rytietiškos filosofijos (darna su gamta) paveiktas mentalitetas nedaleistų net minties apie tokio dalyko galimybę.
Matai kokia filosofijos galia .
Mokykloje fizikos mokslas man tikrai patiko. Pateik nors vieną pavyzdį, kuriame aš išsakiau teiginį, kuriam reikėtų nors kiek daugiau fizikos žinių nei jų gauna baigęs vidurinę mokyklą?
QUOTE(Vilienė @ 2012 04 22, 18:56)
Nedidelės paliktos landos drėgmei atvejis ne idealus, bet ir ne tragiškas, kiek praeis per tarkim 1m2 kiaurymę izoliacijoje tai nesunkiai pasišalins per 50m2 EPSo - jis yra laidus nors ir nedaug.
Va būtent. O jei landa ne viena? Juk kam reikia bandyti susitaikyti su problema, kai jos galima lengvai išvengti. Tad aš vistik liksiu prie savo nuomonės, kad su akytbetoniu geriau vata, juolab, kai jos šiluminės savybės beveik susilygino su neoporu.
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 19:13)
Nors ir kaip nevyriškai tai skambėtų, (bet tiek to, juk moteriškame forume bendraujam ), aš išsigandau pelių ir žiurkių, kurių aplink mano sklypą knibždėte knibžda.
Nebuvau garantuotas, kad sugebėsiu apsisaugoti nuo jų, o jei žiurkės sugalvos įsirengti pasyvius urvelius po PP, tai iš tos plokštės neliks ne tik šiltumo bet ir laikančiųjų savybių.
Kai rinkausi pamatus, Lietuvoje nebuvo realios patirties šiuo klausimu, o pasikliauti tik nuomonėm pabijojau.
Papildyta:
Užkliuvo man Filosofijos profesoriaus išsakyta mintis, kad vakarietiška filosofija suformuotas mąstymas (tikėjimas stebuklais) leido sukurti atominę bomba, nes rytietiškos filosofijos (darna su gamta) paveiktas mentalitetas nedaleistų net minties apie tokio dalyko galimybę.
Matai kokia filosofijos galia .
Mokykloje fizikos mokslas man tikrai patiko. Pateik nors vieną pavyzdį, kuriame aš išsakiau teiginį, kuriam reikėtų nors kiek daugiau fizikos žinių nei jų gauna baigęs vidurinę mokyklą?
Nebuvau garantuotas, kad sugebėsiu apsisaugoti nuo jų, o jei žiurkės sugalvos įsirengti pasyvius urvelius po PP, tai iš tos plokštės neliks ne tik šiltumo bet ir laikančiųjų savybių.
Kai rinkausi pamatus, Lietuvoje nebuvo realios patirties šiuo klausimu, o pasikliauti tik nuomonėm pabijojau.
Papildyta:
Užkliuvo man Filosofijos profesoriaus išsakyta mintis, kad vakarietiška filosofija suformuotas mąstymas (tikėjimas stebuklais) leido sukurti atominę bomba, nes rytietiškos filosofijos (darna su gamta) paveiktas mentalitetas nedaleistų net minties apie tokio dalyko galimybę.
Matai kokia filosofijos galia .
Mokykloje fizikos mokslas man tikrai patiko. Pateik nors vieną pavyzdį, kuriame aš išsakiau teiginį, kuriam reikėtų nors kiek daugiau fizikos žinių nei jų gauna baigęs vidurinę mokyklą?
reiketu skirti filologes nuo filosofu. O del fizikos tai tu man paasikink kaip gali garai kondensuotis toj vietoj, kur iwertas ivertines gauta temperatura, slegi ir dregme, sako kad kondensacijos nebus. Nezinau gal tau rytietiska filosofija leidzia matyt kazka daugiau ko fizika nemato?
Mano giliu isitikinimu, betkokia kvepujancia medziaga, tipo akytbetonio uzdarius is isores pkankamu eps ar pan medziagos sluoksniu, ta vidine medziaga bus pusiasvyroj su viduj esanciu oru, t.y dregmes procentas bus sulyginamas su viduj esanciu.
QUOTE(Mephisto @ 2012 04 22, 19:15)
Va būtent. O jei landa ne viena? Juk kam reikia bandyti susitaikyti su problema, kai jos galima lengvai išvengti. Tad aš vistik liksiu prie savo nuomonės, kad su akytbetoniu geriau vata, juolab, kai jos šiluminės savybės beveik susilygino su neoporu.
Aš buvau rimtai nusiteikęs statytis namą iš akytbetonio ir šiltinti EPS`u. Tikėjau, kad sugebėsiu pakankamai izoliuoti mūrą nuo garo. Atbaidė tik mintis, kad gali tekti palikti mūrą peržiemoti neapšiltintą.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2012 04 22, 19:20)
reiketu skirti filologes nuo filosofu. O del fizikos tai tu man paasikink kaip gali garai kondensuotis toj vietoj, kur iwertas ivertines gauta temperatura, slegi ir dregme, sako kad kondensacijos nebus. Nezinau gal tau rytietiska filosofija leidzia matyt kazka daugiau ko fizika nemato?
Žvilgtelk truputį aukščiau į Vilienės atsakymą mano pacituotoms Evoy mintims <{POST_SNAPBACK}>.
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 19:24)
Aš buvau rimtai nusiteikęs statytis namą iš akytbetonio ir šiltinti EPS`u. Tikėjau, kad sugebėsiu pakankamai izoliuoti mūrą nuo garo. Atbaidė tik mintis, kad gali tekti palikti mūrą peržiemoti neapšiltintą.
o as sakau kad kaip tik jo is vidaus nereik izoliuot, o kaip tik priesingai.
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 19:13)
Kai rinkausi pamatus, Lietuvoje nebuvo realios patirties šiuo klausimu, o pasikliauti tik nuomonėm pabijojau.
O nemanai, kad taip apšiltinti juostiniai, kaip parodžiau nuorodoj, yra šiltesni nei gręžtiniai?
Aš tiesiog dėlioju 3 variantus:
1. pagal mano nuorodą apšiltintas juostinis pamatas;
2. Gręžtiniai pamatai apšiltinti kaip darė Veikmė;
3. Plokštieji pamatai.
QUOTE(mintas @ 2012 04 22, 19:26)
Aš buvau rimtai nusiteikęs statytis namą iš akytbetonio ir šiltinti EPS`u. Tikėjau, kad sugebėsiu pakankamai izoliuoti mūrą nuo garo. Atbaidė tik mintis, kad gali tekti palikti mūrą peržiemoti neapšiltintą.
Papildyta:
Žvilgtelk truputį aukščiau į Vilienės atsakymą mano pacituotoms Evoy mintims <{POST_SNAPBACK}>.
Papildyta:
Žvilgtelk truputį aukščiau į Vilienės atsakymą mano pacituotoms Evoy mintims <{POST_SNAPBACK}>.
kazka praleidau? kuris is ju statybines fizikos specialistas? ir sitas sakinys "Logikos yra - kai EPS pilnai prisigers (o įgeria labai nedaug, tai šis procesas ko gero labai galimas ir ilgai netruks) perteklių teks priglausti akytbetoniui." paremtas visikai subjektyviais vielienes pamastymais.
QUOTE(cibulis @ 2012 04 22, 19:27)
O nemanai, kad taip apšiltinti juostiniai, kaip parodžiau nuorodoj, yra šiltesni nei gręžtiniai?
Aš tiesiog dėlioju 3 variantus:
1. pagal mano nuorodą apšiltintas juostinis pamatas;
2. Gręžtiniai pamatai apšiltinti kaip darė Veikmė;
3. Plokštieji pamatai.
Aš tiesiog dėlioju 3 variantus:
1. pagal mano nuorodą apšiltintas juostinis pamatas;
2. Gręžtiniai pamatai apšiltinti kaip darė Veikmė;
3. Plokštieji pamatai.
Kaip veikmė apšiltinus pamatus neskaičiavau, bet praeitoje ar dar ankstesnėje šio forumo temoje esu pateikęs skaičiavimus, pagal kurios apskaičiavau, kad mano rostverko apšiltinimas (20cm iš apačios su polių šilumos nuostoliais) atitinka šilumos nuostolius, tarsi visas roostverkas būtų juostinis pamatas be polių ir apšiltintas tik 6 cm šiltalo sluoksniu.
Taip, juostinis pamatas apšiltintas 7 cm storio sluoksniu iš apačios, bei pakankamu šiltalo sluoksniu iš kitų pusių žiūrėtūsi geriau nei gręžtiniai pamatai, bet siūlau įvertinti tokių pamatų vien tik apšiltinimo finansines sąnaudas. Naudos gausi keleriopai mažiau nei išleisi pinigėlių.
PN požiūriu tiek galimo pasiekti apšiltinimo lygiu, tiek kainos/gauto rezultato santykiu PP yra be konkurencijos. Kito tipo pamatus rinktis vertėtų tik esant kitoms priežastims, kurios neleistų pasirinkti PP, pav. mano baimių situacija .
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2012 04 22, 19:28)
kazka praleidau?
Jau parašiau asmeniškai dėl bendravimo manieros.
Dėl teiginių, taip, šiuo klausimu nežinau rimto mokslinio tyrimo kuriuo galėčiau remtis, bet išsakiau savo nuomonę, daugiau šiuo klausimu tikrai su tamstele nesiruošiu koliotis. Tikrai nemanau, kad nors kiek patobulėsiu PN srityje koliodamasis šiuo klausimu.
Pasikartosiu:
Lietuva laisva šalis, konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė nevaržomai reikšti mintis nepažeidžiančias kitų piliečių teisių, tad darykit, kaip manot esant geriau.